Nervinė anoreksija: kas tai, simptomai ir gydymo būdai

Nervinė anoreksija, dažnai vadinama tiesiog anoreksija, yra rimtas valgymo sutrikimas, kuriam būdingas obsesinis noras numesti svorio, stipri baimė priaugti svorio ir sutrikęs savo kūno suvokimas. Ši liga gali stipriai paveikti žmogaus fizinę sveikatą, emocinę būklę, socialinius santykius ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. Sergantieji dažnai susiduria su nuolatiniu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir socialine izoliacija. Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Taip pat komplikuojasi nemiga, depresija, asmuo socialiai izoliuojasi.

Ligos apibūdinimas

Tai valgymo sutrikimas, kurio metu sąmoningai atsisakoma maisto, būdingi keisti valgymo įpročiai ar ritualai, lieso kūno kultas ir didelė baimė priaugti svorio. Sutrinka objektyvus savęs vertinimas. Daugumoje informacinių šaltinių nervinė anoreksija tapatinama su anoreksijos terminu, tačiau šis medicininis terminas reiškia apetito netekimą. Nervinės anoreksijos atveju apetitas išlieka nepakitęs. Esant valgymo sutrikimui, sergantis asmuo pateisina sąmoningą badavimą, kuris jam suteikia saugumo jausmą, užtikrina kitų dėmesį, padeda išvengti bereikalingų emocijų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nervinė anoreksija yra kompleksinė liga, kuri išsivysto dėl psichologinių, genetinių ir socialinių veiksnių. Emocinė trauma, spaudimas siekti tobulumo ar neigiama šeimos aplinka vaikystėje gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Visuomenėje propaguojami grožio standartai daro didelę įtaką ir dažnai prisideda prie šios ligos išsivystymo.

Skiriamos kelios ligos rizikos veiksnių grupės, tačiau tikslios priežastys nėra žinomos.

• Biologiniai rizikos veiksniai: neuromediatoriaus seratonino apykaitos sutrikimai, paveldimumas, badaujant ir intensyviai mankštinantis išsiskiriančios medžiagos sukelia pasitenkinimo jausmą, gimdymo traumos ir patologijos, neurotransmiteris oreksinas, reguliuojantis apetitą ir maisto troškimą, infekcinės ligos (streptokokinės, mikoplazminės), cinko nepakankamumas. Vyrai, kurie turi dvynę seserį, gali turėti didesnę riziką sirgti dėl moteriškų hormonų ekspozicijos gimdoje. Kitos teorijos teigia, jog anoreksijos atsiradimą paskatina požiūris, jog drabužių dydis yra pirminis amžiaus indikatorius. Dažniausiai liga atsiranda brendimo metu, keičiantis hormonų pusiausvyrai.
• Psichologiniai rizikos veiksniai: yra labai ginčytini. Tam tikros studijos nurodo sąsają su seksualiniu smurtu, patirtu vaikystėje, augimu asocialioje šeimoje. Anoreksiją dažnai lydi depresija, nerimo sutrikimai ir obsesinis-kompulsinis elgesys.
• Socialiniai rizikos veiksniai: tam tikrų profesijų atstovai turi didesnę riziką sirgti dėl liekno kūno standartų. Tai modeliai, šokėjai. Taip pat jojikai, imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai, kuriems tenka greitai netekti svorio, pavyzdžiui, prieš varžybas. Žiniasklaidos teigiami grožio standartai taip pat gali turėti įtakos ligos atsiradimui. Socialinės normos - asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai.

Simptomai ir požymiai

Tai valgymo sutrikimas, kuris pasireiškia bandymu numesti kuo daugiau kūno svorio badaujant. Ligos simptomai ir požymiai gali būti skirtingai, jų sunkumas varijuoti. Dėl maiste esančių medžiagų trūkumo, pažeidžiamos įvairios organizmo sistemos. Kalio sumažėjimas yra vienas iš anoreksijos požymių. Žymus jo kiekio sumažėjimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, bendrą silpnumą, nuovargį, vidurių užkietėjimą, raumenų pažeidimą ir paralyžių.

Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai

Simptomai taip pat gali būti:

• Sumažėjęs kūno masės indeksas. Kūno svoris turi būti reikšmingai mažesnis už tą, kuris turėtų atitikti pagal amžių, lytį, vystymosi eigą ir fizinę sveikatą. Reikšmingai mažas kūno svoris yra apibražiamas kaip svoris, kuris skaičiuojant pagal kūno masės indeksą yra mažesnis už normalų. Tai yra mažesnis nei 18,5, o vaikams ir paaugliams - mažesnis nei minimalus reikalingas svorio prieaugis. Anoreksijos sunkumo laipsnis suaugusiems yra pagrįstas kūno masės indeksu. Pasaulio sveikatos organizacija išskiria šias kategorijas: lengva (kūno masės indeksas didesnis arba lygus 17), sunki (kūno masės indeksas svyruoja tarp 15-16) ir labai sunki (kūno masės indeksas mažesnis negu 15).
• Mėnesinių išnykimas ar ciklo sutrikimai, plaukų nusilpimas, odos pageltimas. Fiziniai negalavimai tokie kaip menstruacijų išnykimas vaisingo amžiaus moterims, taip pat plaukų slinkimas, žemas kraujospūdis yra labai dažnos pasekmės sergant nervine anoreksija.
• Paniška baimė priaugti svorio bei visų įmanomų priemonių naudojimas tam išvengti.
• Akivaizdus, greitas svorio netekimas ne mažiau nei 15% žemiau savo normalaus kūno svorio ribos.
• Švelnių, minkštų plaukų augimas ant veido ir kūno.
• Perdėtas dėmesys maisto energetinei vertei ir kalorijoms.
• Didelis dėmesys maistui, gaminimui, receptams, tačiau patys maisto nevalgo. Nors gali susidaryti įspūdis, kad anoreksija sergantiems žmonėms maistas ir valgymas neteikia nei džiaugsmo, nei malonumo, tačiau tai nėra tiesa. Dauguma nervine anoreksija sergančių asmenų gali sakyti, kad yra tarsi apsėsti minčių apie maistą. Buvimas šalia maisto jo nevartojant, suteikia bent dalį malonumo, kuris prarandamas ribojant suvalgomo maisto kiekį.
• Maisto ribojimas nepaisant sumažėjusio kūno masės indekso.
• Valgymo ritualai - maistas pjaustomas smulkiais gabaliukais, vengimas valgyti kitiems matant, maisto slėpimas. Galiausiai apsisprendus valgyti, maistas dažnai būna vartojamas pagal tam tikrus ritualus: pjaustomas į smulkius gabalėlius arba valgoma pagal tam tikrą eiliškumą ar spalvas. Kiti elgesio bruožai, siejami su nervine anoreksija, yra baimė valgyti viešose vietose, prie draugų ar artimų šeimos narių.
• Piktnaudžiavimas laisvinamaisiais, svorį mažinančiais preparatais, ėjimas išsivemti, siekiant greitai atsikratyti suvalgytų kalorijų.
• Perdėtas fizinis aktyvumas.
• Savęs kaip nutukusio suvokimas esant per mažam kūno masės indeksui. Ir trečias kriterijus - iškreiptas savo kūno svorio arba jo vaizdo suvokimas. Asmens savivertė didžiaja dalimi priklauso būtent nuo kūno svorio ir jo išvaizdos.
• Nuolatinis šalčio pojūtis.
• Kraujo spaudimo sumažėjimas.
• Depresija, elgesio pakitimai, nuovargis, nuotaikų svyravimai.
• Blogas kvapas iš burnos, pilvo pūtimas.
• Didžioji dalis sergančiųjų serga kitomis psichinės ligomis, dažniausiai depresija ir obsesiniu kompulsiniu sindromu.

Nervinės anoreksijos tipai

Yra skiriami du anoreksijos tipai:

• Ribojantis tipas: per pastaruosius tris mėnesius asmuo neįsitraukia į pasikartojantį persivalgymo ar valymosi elgesį, t. y. nebuvo savaime sukeltas vėmimas ar netinkamas vidurių laisvinamųjų vaistų bei diuretikų vartojimas.
• Persivalgymo ir valymosi tipas: žmogus per pastaruosius tris mėnesius pakartotinai įsitraukia į persivalgymo ir valymosi epizodus. Šiam tipui priskiriami ir tie pacientai, kurie nepatiria priepuolinių persivalgymo epizodų, bet reguliariai naudoja valymosi elgesį net ir po labai nedidelio maisto kiekio suvartojimo.

Tam tikru metu gali dominuoti kuris nors vienas iš tipų, o vėliau jį pakeičia kitas. Todėl jie svarbūs tik tam, kad galėtume apibrėžti, kokie paciento elgesio simptomai dominuoja šiuo metu.

Maždaug trečdalį sergančiųjų nervine anoreksija ištinka persivalgymo priepuoliai, kurių metu sužlunga jų bandymai riboti maisto suvartojimą ir yra prarandama valgymo kontrolė. Klinikiniai tyrimai rodo, kad jų metu suvalgoma nedaug maisto, tad jie galėtų būti laikomi tik subjektyviais persivalgymo priepuoliais. Tačiau, nepaisant to, kitais savo aspektais šie persivalgymo priepuoliai yra tipiški. Pavyzdžiui, nors tokio persivalgymo metu suvalgoma vos keletas gabalėlių tam tikro maisto, bet netgi šis maisto kiekis gali atrodyti gerokai per didelis daugumai nervine anoreksija sergančių žmonių. Neatsižvelgiant į maisto kiekį, persivalgymo priepuoliai yra susiję su dideliu stresu, gėda ir kalte.

Dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė

Išsivysčiusiose šalyse iki 1% moterų ir 0,3% vyrų serga nervine anoreksija. Beveik pusė sergančių moterų yra 15-19 metų amžiaus. Liga dažniau sutinkama aukštesniuose socialiniuose sluoksniuose ir išsivysčiusiose šalyse. Nors moterims ir vyrams taikomi skirtingi grožio standartai, tačiau vyrai taip pat siekia atrodyti liekni ir sportiški. Jų kūno masės indeksas dėl raumenų masės paprastai yra normalus, todėl jiems negalima pritaikyti sumažėjusios kūno masės indekso kriterijaus, nors kūne ir yra labai mažas kiekis riebalų. Piktnaudžiavimas steroidais gali būti prilyginimas piktnaudžiavimui svorį mažinančiais preparatais. Dėl šių priežasčių vyrų anoreksija lieka nediagnozuota.

Taip pat skaitykite: Anoreksijos gydymo būdai

Nervinė anoreksija dažniausiai paveikia paaugles mergaites ir jaunas moteris. Jos stengiasi išlaikyti itin mažą kūno svorį ribodamos suvartojamo maisto kiekį, besistengdamos nevalgyti jų įsitikinimu kūno masę auginančių maisto produktų, taip pat be saiko sportuodamos arba kraštutiniais atvejais netgi visiškai atsisakydamos valgyti ir badaudamos. Nervinė anoreksija yra mažiausiai paplitusi liga iš visų valgymo sutrikimų. Ja serga apie 1% žmonių. Pridėjus ir netipinius atvejus, paplitimas tarp jaunų moterų siekia apie 4-5%. Iš tikrųjų šie rodikliai gali būti ženkliai didesni, nes liga dažnai yra slepiama ir tikrai ne visais atvejais yra kreipiamasi pagalbos į specialistus. Ir nors nervinės anoreksijos paplitimas yra mažiausias iš visų valgymo sutrikimų, tačiau mirtingumas nuo jos, deja, yra aukščiausias iš visų pauglystės periodu patiriamų psichikos sutrikimų. Ilgą laiką, maždaug apie 20 metų trukusių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo nervinės anoreksijos siekia apie 10-13%. Jokia kita psichikos liga neturi tokio didelio mirčių skaičiaus.

Nervinė anoreksija paprastai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Retai kada šis sutrikimas pasireiškia prieš brendimą ar sulaukus keturiasdešimties ir daugiau metų, tačiau, žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų. Šio sutrikimo pradžia dažnai būna susijusi su tam tikru stresiniu gyvenimo įvykiu. Jaunesniems asmenims gali pasireikšti netipiški anoreksijos požymiai, įskaitant ir tokius atvejus, kai yra neigiama, jog bijoma sustorėti. Todėl labai svarbu, kad specialistai tiriant pacientą neatmestų nervinės anoreksijos galimybės vien dėl vyresnio paciento amžiaus.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Dėl maisto medžiagų nepakankamumo, pažeidžiamos daugelis organizmo sistemų. Ligoniams būdingas augimo ir brendimo atsilikimas, vaisingumo sutrikimai, sumažėjęs kaulų tankis, kepenų suriebėjimas, širdies ligos ir širdies ritmo sutrikimai. Neurologiniai sutrikimai pasireiškia traukuliais, drebuliu. Gavus didesnį maisto kiekį vienu metu, galimas staigus skrandžio išsiplėtimas, infarktas ar prakiurimas. Nors daugumas fiziologinių sutrikimų susijusių su nepakankama mityba yra grįžtami pradėjus reguliariai ir pakankamai maitintis, kai kurie pakenkimai, kaip, pavyzdžiui, kaulų mineralų tankio sumažėjimas ir jį lydinti osteoporozė, nėra pilnai atstatomi.

Ilgalaikių tyrimų duomenimis sergantiems nervine anoreksija mirties rizika yra beveik dešimt kartų didesnė nei sveikiems žmonėms to paties amžiaus ir lyties grupėje. Nervinė anoreksija, kaip ir kiti valgymo sutrikimai, yra vieninteliai psichinio pobūdžio sutrikimai, pasižymintys tokia galybe somatinių simptomų. Randama virškinimo, širdies ar kraujagyslių, kvėpavimo, jungiamojo audinio, bei lytinės sistemos pakenkimų, kurie atsiranda dėl bendro organizmo išsekimo.

Anoreksija ir bulimija

Nors anoreksija ir bulimija yra skirtingi valgymo sutrikimai, jie dažnai būna susiję. Bulimijai būdingi pasikartojantys persivalgymo priepuoliai ir kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas ir kt.), o anoreksijai - griežta maisto kontrolė ir nuolatinis noras numesti svorio. Kai kuriais atvejais vienas žmogus gali sirgti abiem ligomis, o tai dar labiau apsunkina gydymą.

Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos apžvalga

Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.

Gydymas

Nervinės anoreksijos gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medicininę priežiūrą, psichoterapiją ir mitybos terapiją. Gydymas gali prasidėti nuo svorio kritimo stabilizavimo bei jo atstatymo.

Pagrindiniai gydymo tikslai:

• Netekto kūno svorio atstatymas.
• Susijusių psichinių ligų gydymas. Kenčiantys nuo anoreksijos pacientai dažnai turi ir kitų psichologinių problemų, tokių kaip panikos atakos, depresija.
• Minčių ir elgesio pašalinimas, kurie sąlygoja valgymo sutrikimą.

Gydymo etapai:

1. Fizinės būklės stabilizavimas. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama sergančiojo gyvybinių funkcijų atkūrimui. Gydytojai sudaro subalansuotą mitybos planą, kuris padeda palaipsniui atkurti sveiką svorį. Svario atstatymą turėtų stebėti dietologas. Kadangi nervine anoreksija sergančių asmenų skrandžio tūris būna gerokai sumažėjęs, rekomenduojama mitybą skatinti mažomis porcijomis, bet dažnesniais intervalais. Gydymo pradžioje rekomenduojama svorį didinti nuo pusės iki vieno kilogramo per savaitę. Per pirmą savaitę kūno svoris gali padidėti staiga dėl skysčių susikaupimo.
2. Psichologinė pagalba. Ypatingai didelį vaidmenį gydant anoreksiją atlieka psichoterapija. Tai gali būti individuali, grupinė bei šeimos psichoterapija. Psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio terapija (KET), yra pagrindinis gydymo būdas. Ji padeda sergančiajam atpažinti ir pakeisti destruktyvų mąstymą apie svorį, kūną ir maistą. Kalbant apie atskiras psichoterapijos technikas, daugiausia duomenų esama apie kognityvinę elgesio terapiją. Kompleksiniais atvejais šalia kognityvinės elgesio terapijos galima rinktis tokias specializuotas psichoterapijos rūšis kaip dialektinė elgesio terapija ar interpersonalinė psichoterapija. Paprastai priklausomai nuo ligos sunkumo laipsnio dažniausiai taikoma ilgalaikė vienerių ar dvejų metų trukmės terapija, kuomet prireikia maždaug 20-40 sesijų. Jų metu dirbama su paciento mintimis, emocijomis ir elgesio eksperimentais. T.y. Taip pat taikoma daugybė įvairių metodikų, kurios augina pacientą kaip asmenybę, didina jo psichologinį lankstumą bei atsparumą.
3. Mitybos terapija. Dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą.
4. Socialinė parama. Artimųjų įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus. Šeimos nariai ir draugai turi suprasti ligos pobūdį, kad galėtų tinkamai palaikyti sergantįjį.

Kiekvienas anoreksijos gydymo etapas yra labai svarbus siekiant ilgam laikotarpiui užtikrinant fizinę ir psichologinę sveikatą.

Nervinės anoreksijos gydymo rezultatai didele dalimi priklauso nuo komandinio darbo kokybės. Komandą dažniausiai sudaro psichiatras, dietologas, psichologas arba psichoterapeutas, šeimos terapeutas, slaugytojas bei socialinis darbuotojas. Jie turi būti tinkamai apmokyti dirbti su valgymo sutrikimais. Būtina, kad visi komandos nariai suprastų psichologines pacientų problemas. Pacientai dažniausiai negiamai reaguoja į per daug griežtą ir reiklų personalą, tačiau tuo pačiu nesijaučia saugūs, jei nesukuriamos tam tikros ribos. Įsipareigojimas keistis, priimti atsakomybę, tikrai norėti, kad valgymas arba nevalgymo kontroliavimas daugiau nedominuotų kiekvieną gyvenimo akimirką, tikriausiai yra pati svarbiausia sveikimo sąlyga.

Parenkant efektyviausią gydymo būdą valgymo sutrikimu sergančiam pacientui, reikia atsižvelgti į daugybę aplinkybių: į medicininę ir psichologinę riziką, motyvaciją, socialinę pagalbą, gretutines ligas bei amžių. Planuojant gydymą dažniausiai prireikia kompleksinio fizinių bei psichoterapinių intervencijų derinio, būtinas gydytojų, paciento ir šeimos narių bei artimųjų benradarbiavimas. Jaunesniems pacientams, ypač tiems, kurie yra priklausomi nuo artimųjų ar globėjų, dažnai pasiteisina šeimos ar sisteminė terapija, įtraukiant visus kartu gyvenančius šeimos narius.

Gydymas yra ilgas ir sisteminis. Iki 20% atvejų liga pereina į lėtinę formą. Galimi ligos atkryčiai.

Kaip padėti sergančiam anoreksija?

Norint padėti anoreksija sergančiam asmeniui reikia supratimo, kantrybės ir aktyvaus įsitraukimo:

• Klausykitės. Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos.
• Skatinkite kreiptis pagalbos.
• Būkite kantrūs.
• Venkite spaudimo. Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį.
• Švieskite save.

Pasekmės ir prognozės

Kraštutinis susirūpinimas maistu ir kūno svoriu ligos pradžioje gali neturėti didelių pasekmių. Tačiau ligos negydant jos gali tapti labai rimtos. Ilgalaikiai padariniai gali apimti osteoporozę, širdies ligas, reprodukcinės funkcijos sutrikimus ir nuolatinį imuninės sistemos nusilpimą. Be to, gali sutrikti hormonų pusiausvyra, o kai kuriais atvejais dėl ilgalaikės nepakankamos mitybos atsiranda negrįžtami organų pažeidimai.

Kalbant apie pasveikimą, kai kurie asmenys visiškai atsigauna po vieno ar kelių ligos epizodų. Dar kitiems - išsivysto lėtinė, ilgus metus trunkati ligos eiga. Nervinė anoreksija yra viena iš tų ligų, kurioms gyti kartais pasitelkiama net ir priverstinė hospitalizacija.

Taip, visiškas pasveikimas įmanomas, tačiau tam reikia laiko, specialistų pagalbos ir nuolatinės paramos iš artimųjų. Svarbu, kad sergantysis nuolat stebėtų savo emocinę būklę ir būtų pasirengęs ieškoti pagalbos atkryčio atveju.

tags: #anoreksija #kas #tai #vengimas