Socialiniai ryšiai, nuoseklus bendravimas ir palaikymas naujiems tėvams yra gyvybiškai svarbūs, kaip rodo tyrimai ir patvirtina praktika. Nors artimųjų ir draugų dėmesys gali būti veiksmingas būdas nuraminti jauną šeimą, kartais geriausia kreiptis į specialistą. Tai ypač aktualu, kai situacijos yra jautrios, pavyzdžiui, netekus kūdikio nėštumo metu arba susiduriant su depresija. Artimieji, kurie patys nėra patyrę sunkių emocinių išgyvenimų arba negavo reikiamo palaikymo, gali stokoti jautrumo, reikalingo tokiose situacijose. Psichologo išsilavinimas, taikomi metodai, anonimiškumas ir neutrali aplinka sudaro sąlygas pilnai išgyventi savo jausmus be vertinimo, o tai dažnai padeda gyti ir sveikti. Išgirsta mama ar tėtis yra emociškai prieinamesni kūdikiui, partneriui ir visai šeimai.
Specializuotos konsultacijos Vilniuje
Vilniaus gyventojai, patyrę pogimdyminės depresijos požymių, turėjo galimybę kreiptis į Pogimdyminės depresijos centre konsultuojančius psichologus. Šios konsultacijos suteikė tėvams leidimą jausti ir praktinius įrankius, reikalingus susidoroti su sunkumais.
Tėvų patirtis: leidimas jausti ir praktiniai įrankiai
Viena mama po psichologės Vilmos Petrikienės individualių konsultacijų atsiliepė: "Konsultacijų metu sulaukiau tiek palaikymo, kiek nebuvau sulaukusi per visą buvimo mama laiką, ir atrodo, kad pagaliau atsirado, kas iš tiesų supranta, kaip aš jaučiuosi, o ne tik numoja ranka, teigdami, kad „normalu, praeis, neieškok problemų, kur jų nėra". Šis atsiliepimas iliustruoja giliai įsišaknijusią stigmą visuomenėje, kai nėščiųjų ir mažus vaikus auginančių mamų jausmai yra nurašomi ir nuvertinami. Joms dažnai tereikia palaikymo ir išklausymo, o nuvertinimas gali pastiprinti depresiją ir susilpninti ryšį su kūdikiu ir šeima.
Kita mama po specializuotos pagalbos teigė: "Supratau, kad mano problemos tikros ir sprendžiamos. Galėjau išsipasakoti, pasijaučiau išklausyta ir suprasta. Konsultacijos palengvino emocinę naštą, o išsineštos mintys ir patarimai leido juos pritaikyti kasdienėse situacijose". Bendravimas su psichologu leidžia geriau suprasti save ir "duoda leidimą" patirti visas emocijas, kad ir kokios jos nepatogios ir nepriimtinos būtų.
Tėvai susiduria su idealizuotais modeliais, kurių neatitikus jautriu nėštumo ir pogimdyminiu periodu, emocinė būklė gali dar labiau išsibalansuoti. Konsultacijas lankę tėvai džiaugėsi, kad kiekvieno susitikimo metu gavo patarimų, kurie "dažnai atrodydavo gan paprasti, bet juos sąžiningai atlikus, pajusdavau realų pokytį ir tai labai motyvavo stengtis toliau". Kita moteris prisipažino konsultacijų metu išmokusi metodų, "kaip išgyventi gilaus liūdesio epizodus". Net ir pabaigus konsultacijas, tėvai išsinešė įrankius, kaip "įsiklausyti į save, labiau atkreipti dėmesį į savo jausmą" ir "pagauti", kada užklumpa negatyvios mintys ir kaip jas suvaldyti.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Artimųjų įtraukimas ir pagalbos svarba
Savo jausmų atpažinimas ir suteiktų įrankių taikymas yra tik viena medalio pusė. Tai asmens pasirinkimas suteikti sau pagalbą, nepaisant emocinių sunkumų. Tačiau medicinos psichologė Rūta Antanavičienė, siūliusi konsultacijas artimiesiems, stebėjosi, kad jos sulaukė nedidelio susidomėjimo. Visgi, jos manymu, svarbu, kad pats žmogus norėtų priimti pagalbą, kitu atveju artimieji gali jaustis bejėgiai ir dėl to nesikreipti pagalbos. "Kaip bebūtų, yra svarbu suprasti, kad buvimas šalia žmogaus, kuris patiria emocinius sunkumus, taip pat eikvoja mūsų psichikos resursus ir gali būti pakankama priežastis kreiptis pagalbos, pastiprinimo sau pačiam", - teigė R. Antanavičienė.
Konsultacijų efektyvumo vertinimas
Visų psichologų teiktų konsultacijų poveikis buvo vertinamas pasitelkiant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS). Klausimynas buvo pateikiamas du kartus - pirmos ir paskutinės konsultacijos metu. Specialistai fiksavo teigiamą konsultacijų poveikį projekto dalyviams - depresiškumas vos po 6 konsultacijų ciklo sumažėjo 43 %, arba net 6,3 balo, vertinant pagal EPDS skalę, nors prognozuojamas ir tikėtinas pokytis po trumpalaikio konsultavimo yra 2-4 balai.
Grupinės terapijos reikšmė mamoms
Projekte be asmeninių konsultacijų tėvams ir artimiesiems, būsimos ir esamos mamos, susiduriančios su emociniais sunkumais, buvo kviečiamos jungtis į psichoedukacinę grupę. Šį formatą vedė patyrusi psichologė, egzistencinės krypties psichoterapeutė Laima Matutienė. Dalyvės teigė, kad šis formatas buvo naudingas suvokti, kaip individualiai patiriama motinystė ir kokie sunkumai išgyvenami. Daugelis moterų džiaugėsi patirtu bendrystės ir bendruomeniškumo jausmu, o tai leido kurti empatiškesnį santykį su mamomis apskritai. Jei gebėsime priimti kitą žmogų su jo išgyvenimais, tikėtina, būsime atlaidesni ir sau. Moterys grupinės terapijos metu skyrė dėmesį savo jausmams ir tai buvo jų asmeninis laikas, kurio tapus tėvais sumažėja. Tačiau, kaip pabrėžė viena dalyvių, net ir pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, "skirti laiko sau, o ne tik vaikui, vyrui, šeimai, yra būtina". Pati specialistė pasibaigus projektui džiaugėsi geros idėjos sėkmingu startu ir teigė: "Labai reikia tokios pagalbos. Jei tik bus galimybė, kviesime daug daugiau mamų".
Psichologinės pagalbos vertė
Psichologinė pagalba - tai dėmesys sau, savo jausmams ir patirtims. Specialistai siekė sukurti komfortišką ir pilnavertę patirtį net ir tais atvejais, kai konsultacijos vykdavo nuotoliu. Buvo pastebėta, jog vykstant nuotolinėms konsultacijoms su mamomis, kurios augina kūdikius, neretai kūdikių priežiūra tuo metu rūpindavosi tėtis. Tačiau nemaža dalis moterų dalyvaudavo kartu su kūdikiu. "Tokiomis aplinkybėmis mamos rūpestis pačia savimi tarsi savaime "įsipindavo" į kasdienę rutiną", - pastebėjo medicinos psichologė R. Antanavičienė. Dalyvės atsivėrė, kad individualus laikas sau - neįkainojamas ir labai svarbus norint sau iš tikrųjų padėti. "Tačiau kitoms mamoms, kurios neturėjo galimybės kam nors kitam perleisti kūdikio priežiūros, šios konsultacijos buvo vienintelė galimybė save pasistiprinti, kuria labai džiaugėsi", - pastebėjo specialistė.
Psichologinių konsultacijų metu psichologės su dalyviais išsikeldavo tikslus ir aptardavo lūkesčius. Dažniausi tikslai: noras geriau suprasti savo emocijas, patiriamus psichologinius iššūkius, siekis išmokti technikų, lengviau išgyventi sunkumus, savipagalbos būdai, kuriuos galėtų taikyti po konsultacijų.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Projekto apimtis ir rezultatai
Specializuotos konsultacijos Vilniaus miesto gyventojams, turintiems pogimdyminės depresijos požymių, buvo teiktos nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį įvyko:
- 20 individualių atrankinių pokalbių su psichikos sveikatos specialistu.
- 150 individualių psichologo konsultacijų (25 asmenys po 6 konsultacijas), kurių trukmė - 1 ak. val., siekiant sumažinti dalyvių depresiškumą (balas pagal EPDS skalę).
- 256 individualūs psichoterapeuto pokalbiai (16 asmenų po 16 susitikimų), siekiant pagerinti depresiškumo būseną. Pokalbio trukmė - 1 ak. val.
- 1 psichoedukacinė grupė nėščiosioms ir moterims po gimdymo, kurioje siekiama pagerinti depresiškumo būseną. Grupėje dalyvavo 7-10 asmenų, 10 susitikimų po 2 ak. val.
Anoniminė psichikos sveikatos pagalba
Anoniminė psichikos sveikatos specialisto konsultacija suteikia galimybę asmenims, susiduriantiems su emociniais ar psichologiniais iššūkiais, gauti profesionalią pagalbą, išlaikant visišką anonimiškumą. Tai ypač svarbu tiems, kurie dėl įvairių priežasčių nenori, kad jų psichikos sveikatos istorija taptų viešai žinoma.
Kaip veikia anoniminės konsultacijos?
Anoniminės konsultacijos metu pacientas neatskleidžia jokių asmeninių duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, asmens kodas ar el. pašto adresas. Vienintelis identifikatorius - anoniminis kodas, kuris yra registruojamas tik įstaigos vidinėje sistemoje. Tai leidžia pacientams jaustis saugiau ir laisviau kalbėti apie jautrias problemas, bijant, kad informacija bus atskleista. Konsultacijos metu pacientai gali gilintis į savo psichologines problemas kartu su gydytoju psichiatru, medicinos psichologu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Į pokalbį ir terapiją įtraukiamos įvairios psichoterapinės technikos, skirtos spręsti įvairias problemas - nuo depresijos ir nerimo iki elgesio sutrikimų ir asmeninių krizių.
Kodėl anonimiškumas svarbus?
Anonimiškumas yra ypač vertinamas tų, kurie dėl profesinių ar asmeninių priežasčių nenori, kad jų psichikos sveikatos istorija būtų viešai žinoma. Tai gali apimti viešuosius asmenis, aukšto rango vadovus ar kitus, kurių reputacija gali būti pažeista. Anoniminis kodas, suteikiantis prieigą prie paslaugų, padeda užtikrinti, kad visi paciento duomenys ir aptariamos temos lieka konfidencialios. Anoniminės konsultacijos yra puikus būdas didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą.
Kada rinktis anoniminę konsultaciją?
Anoniminė konsultacija gali būti tinkamas pasirinkimas, jei:
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
- Jaučiatės nejaukiai atskleisdami savo asmeninę informaciją.
- Bijote, kad informacija apie jūsų psichikos sveikatą gali pakenkti jūsų reputacijai ar karjerai.
- Norite pirmiausia išbandyti konsultacijas, prieš įsipareigodami ilgalaikiam gydymui.
Svarbu paminėti, kad per šias konsultacijas nėra išduodami nedarbingumo pažymėjimai ir neišrašomi LR kompensuojami vaistai, kadangi paciento tapatybė nėra fiksuojama.
Kur kreiptis pagalbos?
- Pirmas lygis: Emocinė parama. Jeigu atsidūrėte momentinėje krizinėje situacijoje, jaučiatės pasimetę ir sutrikę ar jaučiate psichologinius sunkumus, dažnai padeda su kažkuo apie tai pasikalbėti. Viena iš galimybių kreiptis į emocinės pagalbos tarnybą. Emocinės paramos tarnybų kontaktus rasite čia. Emocinės pagalbos tarnybos pagalbą teikia anonimiškai.
- Antras lygis: Gydytojo psichiatro konsultacija. Jeigu situacija užsitęsusi, jaučiate simptomus, kurie trukdo gyventi įprastą gyvenimą, dirbti, mokytis, jaučiate, kad pasikeitė jūsų elgesys, Jums reiktų kreiptės konsultacijos į gydytoją psichiatrą. Norint pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, siuntimas nebūtinas. Gydytojas psichiatras įvertins psichikos sveikatos būklę ir, esant poreikiui, skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Psichikos sveikatos centruose konsultacijos apdraustiems asmenims teikiamos nemokamai.
Psichikos sveikatos centre pagalbą teikia psichiatrai, medicinos psichologai, slaugytojai ir socialiniai darbuotojai. Į visus specialistus galima kreiptis tiesiogiai, be gydytojo siuntimo. Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Jei to nepadaro, gyventojas yra prirašomas automatiškai prie to psichikos sveikatos centro, su kuriuo šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra sudariusi sutartį. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse.
Svarbu: Psichiatro paslaugos neatskleidžiant asmens tapatybės (anoniminės konsultacijos) neteikiamos, tačiau yra galimybė pasitarti su Jus konsultuojančiu gydytoju dėl konfidencialumo užtikrinimo.
Ūminė būklė ar savižudybės rizika
Esant ūmiai būklei ar savižudybės grėsmei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Būtinoji pagalba teikiama nemokamai nepriklausomai, ar žmogus turi sveikatos draudimą ar ne.
Specialistų vaidmenys
- Šeimos gydytojas: gali diagnozuoti ir gydyti lengvos ir vidutinės depresijos, nerimo, nemigos sutrikimus bei įvertinti ir rekomenduoti pagalbą esant alkoholio vartojimo rizikai.
- (Medicinos) psichologas: gali atlikti psichologinę diagnostiką, teikti konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeimyninio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas.
- Gydytojas psichiatras: gali diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) ar psichosocialinę reabilitaciją.
- Psichoterapeutas: turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Psichoterapija gali būti gydomi visi psichikos sutrikimai bei kai kurie somatiniai susirgimai.
Jeigu nesate tikras, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.
Ar esate apdraustas?
Asmenims, kurie yra apdrausti privalomu sveikatos draudimu, dauguma (psichikos) sveikatos paslaugų teikiama nemokamai. Kaip pasitikrinti, ar esate draustas PSD?
Anoniminių paslaugų teikimo reikalavimai
Anoniminės paslaugos - tai sveikatos priežiūros paslaugos kai asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jo asmens tapatybę, nenurodomi medicinos dokumentuose.
Anoniminių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai:
- pacientas yra ne jaunesnis kaip 16 metų;
- pacientas išreiškia pageidavimą, kad paslaugos būtų teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės;
- pacientas serga psichikos sutrikimu arba psichikos liga, kurią sergant galima teikti anoniminės psichikos sveikatos paslaugas;
- pacientas pagal įstatymą privalo susipažinti su anoniminių paslaugų teikimo tvarka ir parašu patvirtinti, kad susipažino ir sutinka;
- medicinos psichologo, psichoterapeuto paslaugos, kuomet asmuo neserga psichikos sutrikimu, pageidaujant asmeniui gali būti teikiamos anonimiškai;
- anoniminės paslaugos yra mokamos (už anoniminių paslaugų suteikimą numatytas psichikos sveikatos centro vadovo patvirtintas įkainis).
Anoniminių paslaugų teikimas numatytas tik šių psichikos susirgimų atvejais:
- Priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų sutrikimo grupės: ūmios intoksikacijos, žalingo vartojimo, priklausomybės sindromo ir abstinencijos būklės (F.1x.0-3).
- Įpročių ir potraukių sutrikimai (F.63).
- Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: lengvos depresijos epizodas (F32.0).
- Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.1).
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas (F33.0).
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1).
- Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (išskyrus obsesinį-kompulsinį sutrikimą) (F40-F48 (išskyrus F42)).
- Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais (F50-F59).
- Tikai (F95).
tags: #konsultuojanciu #psichologu #grupe