Tėvystė, nors ir kupina džiaugsmo, ne visada lengva. Susidūrus su iššūkiais, psichologinė pagalba tampa vertinga priemone. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra psichologinis konsultavimas, kada jis reikalingas, kur kreiptis pagalbos Lietuvoje ir kokios paslaugos teikiamos.
Kas yra psichologinis konsultavimas?
Psichologinis konsultavimas - tai procesas, kurio metu kvalifikuotas psichologas ar psichoterapeutas teikia emocinę ir psichologinę paramą asmenims, siekiant padėti jiems suprasti ir įveikti problemas, įgyti naujų įgūdžių bei gerinti jų gyvenimo kokybę. Tai skirta žmonėms, neturintiems kliniškai apibūdinamų psichologinių sutrikimų, susiduriantiems su kasdienio gyvenimo sunkumais ir ieškantiems psichologinės pagalbos. Konsultantas priima klientą kaip nepakartojamą, unikalų, autonomišką individą, kuris turi teisę laisvai rinktis, kaip nori elgtis, gyventi savo gyvenimą. Žmogiškosios problemos tik išoriškai gali atrodyti panašios, bet iš tikrųjų jos yra unikalios, nes kyla, plėtojasi, egzistuoja žmonių skirtingų gyvenimų kontekste.
Psichologinis konsultavimas orientuojasi į kliniškai sveiką asmenybę, tai yra žmogų, susiduriantį su kasdienio gyvenimo sukeliamais psichologiniais sunkumais ir problemomis, pvz., darbo iššūkiai, nepasitenkinimas darbu, pablogėję santykiai su bendradarbiais, pavaldiniais ar vadovais, bedarbystė ir pan., santuokos ir šeimos, pasitikėjimo savimi, savigarbos stoka, sunkumai priimant sprendimus, užmezgant ir palaikant tarpasmeninius santykius, įvairūs konfliktai, sunkiai sprendžiamos egzistencijos ir kitos situacijos.
Psichologinis konsultavimas apima įvairias technikas ir metodikas, emocinės paramos teikimą, konfliktų sprendimą, mokymąsi stresui valdyti, problemų identifikavimą ir jų sprendimo strategijas. Konsultantas gali padėti klientui išreikšti ir suprasti savo jausmus, mintis ir elgesį, bei kartu ieškoti efektyvių būdų išspręsti problemas ir pasiekti savo tikslus. Nereikėtų tikėtis tiesioginio efekto per kiekvieną susitikimą - problemų sprendimas, kartu ir konsultavimo sėkmė panašūs į tolygiai aukštyn kylančią tiesę. Psichologinis konsultavimas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis, priklausomai nuo situacijos ir kliento poreikių. Psichologinis konsultavimas - nuo vieno iki kelių sesijų trunkantys psichologo ir kliento susitikimai, kurių metu klientas įvardina savo sunkumus bei problemas, išsako savo susikaupusias mintis, įvardina kylančias emocijas bei jausmus. Garsiai įvardinti jausmai bei sunkumai - padeda pažvelgti į savo paties situaciją „kitomis“ akimis, tarsi iš šono.
Kada reikalinga psichologinė pagalba?
Psichologinė pagalba tėvams tampa būtina, kai tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Emociniai sunkumai: stresas, nerimas, depresija, nuovargis.
- Konfliktai šeimoje: sunkumai derinant šeimos poreikius, kompromisų paieška.
- Problemos, susijusios su vaikų elgesiu: specifinių įgūdžių poreikis suprasti ir reaguoti į vaiko poreikius.
- Noras pagerinti tėvystės įgūdžius: stiprinti šeimos santykius, išvengti ir lengviau išspręsti konkrečias problemas.
- Savigarbos problemos: abejonės dėl savo gebėjimų, kritika ar iššūkiai tėvystėje.
- Sunku suprasti emocinius iššūkius.
- Reikia gerinti tėvų ir vaikų santykius.
Psichologinė pagalba naudinga ir tiems tėvams, kurie tiesiog nori geriau suprasti savo vaikus, išmokti efektyviau bendrauti ir užtikrinti sveiką bei laimingą jų augimą. Taigi galima teigti, kad psichologinės pagalbos poreikis šiuo sudėtingu gyvenamuoju metu yra labai aktualus, todėl labai svarbu išsiaiškinti svarbiausias efektyvaus psichologinio konsultavimo prielaidas.
Psichologinės pagalbos rūšys
Psichologinė pagalba gali būti įvairių formų, priklausomai nuo poreikių ir situacijos:
- Individualios konsultacijos: pokalbiai su psichologu ar psichoterapeutu, skirti asmeninių problemų nagrinėjimui ir sprendimų paieškai. Suaugusiųjų psichologinis konsultavimas: Ši paslauga skirta suaugusiems žmonėms, norintiems įveikti iškilusius sunkumus jų gyvenimo esamose situacijose bei išmokti savarankiškai tvarkytis su panašiomis problemomis ateityje. Tai gali būti įvairūs nusiskundimai, pavyzdžiui, nerimas dėl ateities įvykių, atsiradę sutrikimai tarpusavio santykiuose (santykiuose su sutuoktiniu, su vaikais, santykiuose darbe), įvairių formų priklausomybės ir su tuo susijusios emocijos (padidėję baimė, liūdesys, pyktis), netekties išgyvenimai ir t. t. Kartais stiprūs jausmai turi įtakos ir elgesiui, pavyzdžiui, agresijos priepuoliai, panikos priepuoliai, įvairūs skausmai ar kiti pojūčiai kūne.
- Šeimos konsultacijos: skirtos šeimoms, norinčioms pagerinti santykius, spręsti konfliktus ir stiprinti tarpusavio ryšį. Problemos daug greičiau atsiskleidžia, kai psichologo kabinete susirenka visa šeima. Būtent dėl to į konsultacinį procesą stengiamasi įtraukti visus šeimos narius, kurie terapijoje yra lygiaverčiai, bendradarbiaujantys proceso dalyviai. Svarbu pastebėti, kad šeimos konsultacijų pradžioje įvardyta „vaiko problema“ (pavyzdžiui, vaiko elgesio problemos) ir yra apibūdinama kaip „visos šeimos problema“ (pavyzdžiui, tėvai atsiriboję, todėl vaikas naudoja tam tikrus netinkamo elgesio būdus, kad pritrauktų tėvų dėmesį). Šeimos konsultavimo privalumai: su problemomis dirbama tiesiogiai, procesas vyksta sparčiau, intensyviau, nes artimi žmonės yra galinga jėga ir pokyčių šaltinis.
- Porų terapija: padeda poroms spręsti nesusikalbėjimo problemas, analizuoti bendravimo būdus ir kurti efektyvesnius santykius. Viena didžiausių poras kamuojančių dilemų - nesusikalbėjimas, kuris nėra išsprendžiamas vien bandymu pasikalbėti. Bendravimas ir efektyvus bendravimas yra du skirtingi dalykai. Abi pusės nori jaustis išgirstos, suprastos ir vertinamos. Poros terapijos metu analizuojami įprasti porų bendravimo būdai, kurie keičiami efektyvesniais.
- Grupės terapija: suteikia galimybę dalintis patirtimi su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus, ir gauti palaikymą.
- Dailės terapija: naudoja menines priemones (piešimą, tapymą, lipdymą) kaip raiškos ir bendravimo būdą, padeda išreikšti jausmus ir emocijas. Dailės terapija ‒ tai psichoterapijos forma, kai menines priemones (pavyzdžiui, piešimas, tapymas, lipdymas, konstravimas) naudojamos kaip pirminis raiškos ir bendravimo būdas. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, nes sukurti meniniai darbai nevertinami pagal grožio kriterijus. Dailės terapija taikoma labai įvairiai - vaikams ir suaugusiems, turintiems priklausomybių, nėščioms moterims, šeimoms, ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, krizių ar stichinių nelaimių ištiktiems ir t. t. Terapijos procese ir vaikas, ir suaugęs žmogus įgauna vertingos pozityvių pokyčių patirties. Kuriant ir bendradarbiaujant, kartu išgyvenant atradimo džiaugsmą, stiprinami emociniai ryšiai tarp vaiko ir tėvų, atsiranda galimybė iš naujo atrasti ir pažinti savo vaiką, o vaikams - savo tėvus.
Kur kreiptis psichologinės pagalbos Lietuvoje?
Lietuvoje yra įvairių įstaigų ir specialistų, teikiančių psichologinę pagalbą.
Pirmas lygis: Emocinė parama ir psichologo konsultacijos
- Emocinės paramos tarnybos: Jeigu atsidūrėte momentinėje krizinėje situacijoje, jaučiatės pasimetę ir sutrikę ar jaučiate psichologinius sunkumus, dažnai padeda su kažkuo apie tai pasikalbėti. Emocinės paramos tarnybos teikia anoniminę pagalbą telefonu ar internetu. Ne visos tarnybos gali suteikti pagalbą ne lietuvių kalba, tačiau visada galima paskambinti ir pasiteirauti.
- Psichikos sveikatos centrai (PSC): Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centruose (jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kurioje esate registruoti) arba visuomenės sveikatos biure (jie veikia visose savivaldybėse). Kreipiantis svarbu pasiteirauti, ar įstaiga turi psichologą, kalbantį ne lietuvių kalba. Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse.
- Visuomenės sveikatos biurai: Teikia nemokamas psichologo konsultacijas, organizuoja streso ir emocijų valdymo užsiėmimus grupėse, vykdo savitarpio paramos grupių veiklą.
Antras lygis: Gydytojo psichiatro konsultacija
- Psichikos sveikatos centrai (PSC) arba privačios gydymo įstaigos: Jeigu situacija užsitęsusi, jaučiate simptomus, kurie trukdo gyventi įprastą gyvenimą, dirbti, mokytis, jaučiate, kad pasikeitė jūsų elgesys, jums reiktų kreiptis konsultacijos į gydytoją psichiatrą. Gydytojo psichiatro konsultacijai registruokitės psichikos sveikatos centre (jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kur esate registruotas) arba privačioje gydymo įstaigoje. Norint pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, siuntimas nebūtinas. Gydytojas psichiatras įvertins psichikos sveikatos būklę ir, esant poreikiui, skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Registruojantis vizitui pasiteiraukite, ar gydytojas kalba anglų ar rusų kalba. Psichikos sveikatos centruose konsultacijos apdraustiems asmenims teikiamos nemokamai. Privačiose gydymo įstaigose, psichiatro konsultacija mokama.
Ūminės būklės ir savižudybės rizika
- Bendrasis pagalbos telefonas 112: Esant ūmiai būklei ar savižudybės grėsmei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Greitosios medicinos pagalbos specialistai arba budintis gydytojas įvertins situaciją, esant būtinosioms indikacijoms pristatys į skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba ir suteiktas nukreipimas, kaip tęsti gydymą toliau. Skubią pagalbą 112 būtina kviesti, jeigu Jūs ar šalia esantis jaučia, kad netenka kontrolės, yra agresyvus, nori pakenkti sau, kenčia abstinencijos būklę (staiga nustojus vartoti alkoholį, narkotines medžiagas ar vaistus). Būtinoji pagalba teikiama nemokamai nepriklausomai, ar žmogus turi sveikatos draudimą ar ne.
Anonimiškumas
Emocinės pagalbos tarnybos pagalbą teikia anonimiškai. Anonimines psichologo paslaugas, jei žmogus pageidauja, teikia Visuomenės sveikatos biurai. Psichikos sveikatos centre gydytojas psichiatras sistemoje nurodys, kad jūs lankėtės ir jūsų diagnozę. Jeigu nerimaujate dėl konfidencialumo, pasitarkite apie tai su Jus konsultuojančiu gydytoju. Kreipdamiesi į psichologą Jūs renkatės turėti saugią privačią erdvę savo problemų tyrinėjimui. Psichologinė konsultacija - tai konfidencialus, privatus pokalbis su psichikos sveikatos specialistu, dėl klientą neraminančių problemų.
Specialistai, teikiantys psichikos sveikatos paslaugas
- Šeimos gydytojas: Gali diagnozuoti ir gydyti lengvos ir vidutinės depresijos, nerimo, nemigos sutrikimus bei įvertinti ir rekomenduoti pagalbą esant alkoholio vartojimo rizikai.
- Medicinos psichologas: Gali atlikti psichologinę diagnostiką, teikti konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeimyninio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas.
- Gydytojas psichiatras: Gali diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) ar psichosocialinę reabilitaciją.
- Psichoterapeutas: Turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Psichoterapija gali būti gydomi visi psichikos sutrikimai bei kai kurie somatiniai susirgimai. Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.
Jeigu nesate tikras, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.
Taip pat skaitykite: Psichologinis konsultavimas ir kalbos analizė
Papildomos galimybės gauti pagalbą
- Psichologinių krizių pagalbos centras ir mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos: Teikia nemokamą pagalbą nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei. Paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai. Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku.
- Dienos stacionaras: Taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas).
- Medicininė reabilitacija: Esant kai kuriems psichikos sutrikimams, iki 12 dienų gali būti teikiama medicininė reabilitacija (ambulatorinė).
- Vilniaus universiteto psichologinės konsultacijos: Vilniaus universiteto studentai (-ės) bei darbuotojai (-os) gali registruotis individualioms ir grupinėms psichologinėms konsultacijoms, kurias teikia kvalifikuoti psichologai (-ės) ir psichoterapeutai (-ės). Vilniaus universiteto studentams (-ėms) suteikiamos 4 nemokamos individualios psichologinės konsultacijos per vienerius metus.
Kaip pasitikrinti, ar aš draustas PSD?
Asmenims, kurie yra apdrausti privalomu sveikatos draudimu, dauguma (psichikos) sveikatos paslaugų teikiama nemokamai.
Kaip vyksta psichologinis konsultavimas?
Psichologinis konsultavimas apima problemos atpažinimą, įsivardijimą ir ištyrimą. Po to seka problemos sprendimų paieškos. Psichologas su klientu susitinka nuo kelių iki keliolikos kartų. Konsultacijų metu klientas yra skatinamas analizuoti, tyrinėti save, mokytis naujai elgtis. Pagrindinis vaidmuo atitenka klientui. Vaikų psichologinis konsultavimas: Pagalbos dažniausiai ieško ne pats vaikas, o vaiko tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai), kurie skundžiasi nerimą keliančiu vaiko elgesiu (vaikas agresyvus, mušasi, yra liūdnas, baimingas, neklauso suaugusiųjų nurodymų ir prašymų ir pan.). Tačiau kartais ir pats vaikas gali išsakyti, kad nežino, kas su juo vyksta, arba patiria konkrečių sunkumų su draugais, šeimoje, mokykloje ir norėtų pagalbos. Vaikų konsultavime, siekiant, kad klientai atsikleistų, dažniausiai naudojamos įvairios priemonės: žaidimai, žaislai, piešimo priemonės ir pan. Konsultantas palaiko ir struktūruoja procesą. Vieną konsultacija trunka 45-50 minučių.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - ( angl. k. „ Cognitive Behavioral Therapy „) - viena iš psichoterapijos rūšių, paaiškinanti sąsajas tarp žmogui kylančių minčių, emocijų ir elgesio. Mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra susijusios ir yra tarpusavyje itin sąveikaujančios sistemos. Pokytis kurioje nors iš jų, lemia ir kitų šių sistemų reagavimą į tai. Renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra struktūruota ir gana aiškiai apibrėžta. Efektyvumas patvirtintas begale mokslinių tyrimų, ji plačiai taikoma specialistų visame pasaulyje. Šios terapinės krypties proceso metu praeičiai dėmesio skiriama tiek, kiek to reikia klientui ir kiek ji lemia tolesnius įsitikinimus ir veiksmus jo gyvenime. Nuo kitų psichoterapijos krypčių ji skiriasi tuo, kad turi namų darbus. Vadinasi, klientas yra aktyvus savo asmeninių pokyčių dalyvis. Tai sąmoningos meditacijos praktikos, kurių metu įsisąmoniname savo pačių patirtį be vertinimo ir išankstinių nuostatų.
Mokymai ir paramos grupės tėvams
- Mokymai tėvams: Skirti tėvams, įtėviams, globėjams (rūpintojams), kurie susidūrė su įvairiomis vaiko maištavimo formomis, auklėjimo krizėmis. Programa parengta vadovaujantis naujausiomis socialinių mokslų, psichologijos ir raidos teorijomis bei tyrimais ir atsižvelgiant į vaiko amžių (kūdikystė, ikimokyklinis amžius, jaunesnysis mokyklinis amžius, paauglystė ir jaunuoliai). Yra universali, kadangi tinkama tiek šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius elgesio ar emocinių sutrikimų, tiek susiduriančioms su auklėjimo iššūkiais dėl skirtingo vaiko temperamento, raidos, socialinės aplinkos ar mokyklos problemų.
- Emocinės paramos grupės: Tikslas yra palaikyti vieni kitus, pasidalinti mintimis ir jausmais. Tai saugi erdvė, kurioje tėvai, įtėviai ir globėjai (rūpintojai) kartu bando atrasti atsakymus į įvairiausius klausimus apie vaikų auklėjimą, jų elgesį, savo jausmus, visuomenės požiūrį. Dažnai auginant tiek biologinius, tiek globojamus vaikus, kyla daug klausimų ir įvairių emocijų.
Svarbu kreiptis laiku
Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos - net jeigu tik norite pasikonsultuoti. Tinkamai sureagavus į sunkumus, galima išvengti rimtesnių problemų ateityje. Augantis žmogus nuolat patiria psichologinių problemų, kylančių dėl tam tikrų amžiaus krizių ir asmenybės formavimosi dėsningumų, savęs aktualizavimo sunkumų, tarpusavio santykių keblumo, įsitvirtinimų formaliose ir neformaliose grupėse, adaptavimosi mokykloje ir įvairių socialinių priežasčių - tėvų skyrybų, ekonominio, fizinio ar seksualinio smurto, panaudoto prieš jį patį, materialinio skurdo ir t.t. Trapi vaiko psichika be tinkamos šeimos, pedagogo ar psichologo paramos neretai palūžta slegiama šių sunkumų naštos, ir elgesys įgauna įvairiai pasireiškiančių negatyvių bruožų. Psichologinės ppagalbos poreikį daro dar aktualesnį vis naujų išraiškos formų įgyjantis visuomenės susiskaidymas pagal socialinę ir ekonominę padėtį, bendri ekonominiai šalies sunkumai. Dėl ekonominių problemų išklibinta ne tik materialinė šeimos gerovė, bet ir jos kultūrinis bei vertybių pamatas. Šios blogybės atitinkamai veikia vaikų elgesį. Psichologai, pedagogai ir tėvai nuolat susiduria su įvairiomis vaikų ir paauglių elgesio, bendravimo sutrikimų apraiškomis.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba šeimai
tags: #kas #yra #psichologinis #konsultavimas