Įvadas
Recidyvizmas, arba nusikaltimų darymas pakartotinai, yra opi problema, aktuali visoms visuomenėms. Šiame straipsnyje siekiama išsamiai išanalizuoti recidyvistų asmenybę, atsižvelgiant į psichologinius ir socialinius veiksnius, lemiančius pakartotinius nusikaltimus. Straipsnyje bus aptariama, kas yra recidyvistas, kaip jie bendrauja, kokie veiksniai skatina nusikalstamą elgesį ir kokios amžiaus grupės dažniausiai įsitraukia į recidyvinę veiklą.
Kas yra recidyvistas?
Recidyvistas - tai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, kurio teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir kuris vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (2001 m., įsigaliojo 2003 m.), asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jei jis, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą, būdamas recidyvistu padaro naują labai sunkų nusikaltimą, arba jei bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą, ar turėdamas 3 teistumus už sunkius nusikaltimus padaro naują sunkų nusikaltimą.
Juridiniu recidyvistu vadinamas asmuo, kurio teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, o faktiniu recidyvistu - asmuo, kurio teistumas išnykęs ar panaikintas.
Recidyvistų bendravimas ir socialiniai ryšiai
Recidyvistai dažniausiai bendrauja "savame rate", kadangi tik čia jie suranda bendraminčius, suprantančius jų poreikius ir siekius. Taigi, recidyvistui nuolat bendraujant su kitais asmenimis, kuriems itin būdingos antivisuomeninės nuostatos, bendravimą paįvairinant alkoholiu bei narkotikais, susiformuoja tam tikri socialiniai antivisuomeniniai ryšiai bei antivisuomeninės asmenybės pozicijos. Šis uždaras ratas tik dar labiau įtraukia asmenį į nusikalstamą veiklą ir apsunkina jo reintegraciją į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo gydymo vaistų apžvalga
Nusikalstamumo amžius ir recidyvo priežastys
Dauguma recidyvistų pirmą kartą nusikalsta būdami nepilnamečiai arba pirmaisiais pilnametystės metais. Kriminologiniais tyrimais yra nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp nusikalstamos karjeros pradžios ir tolesnio nusikaltimų recidyvo: kuo anksčiau nepilnamečiai nusikalsta, tuo paskesnis jų recidyvas yra intensyvesnis ir pavojingesnis; pirmą kartą nusikaltus sulaukus pilnametystės, recidyvo tikimybė žymiai sumažėja, o senyvame amžiuje beveik niekas nepradeda recidyvinės biografijos. Vidutinis recidyvistų amžius yra šiek tiek didesnis nei pirmą kartą nusikaltusių asmenų, tačiau paskutiniu metu šis amžiaus skirtumas palengva mažėja. Bendra nusikalstamumo jaunėjimo tendencija tinka ir recidyviniam nusikalstamumui. Dauguma recidyvistų yra nuo 21 iki 30 metų amžiaus; tai palyginti jaunas amžius, turint omenyje tai, kad šie asmenys nusikalto nebe pirmą kartą.
Recidyvo priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Tai gali būti susiję su:
- Socialine atskirtimi: Buvę įkalintieji dažnai susiduria su diskriminacija, sunkumais ieškant darbo ir būsto, kas apsunkina jų integraciją į visuomenę.
- Psichologinėmis problemomis: Daugelis recidyvistų turi psichikos sveikatos problemų, tokių kaip priklausomybės, depresija ar asmenybės sutrikimai.
- Antivisuomeninėmis nuostatomis: Ilgalaikis bendravimas su kitais nusikaltėliais formuoja neigiamą požiūrį į visuomenę ir įstatymus.
- Ekonominiais sunkumais: Skurdas ir nedarbas gali paskatinti asmenis vėl įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
- Šeimos problemomis: Netinkama šeimos aplinka, smurtas ar priklausomybės šeimoje gali padidinti riziką tapti recidyvistu.
Nusikalstamumas kaip dinamiškas socialinis reiškinys
Nusikalstamumas yra dinamiškas socialinis teisinis reiškinys, nuolat kintantis ir priklausantis nuo įvairių socialinių, ekonominių, politinių ir kultūrinių veiksnių. Ilgalaikė kriminologinių tyrimų praktika rodo, kad nusikalstamumo dinamika yra sudėtinga ir nenuspėjama, todėl būtina nuolat stebėti ir analizuoti nusikalstamumo tendencijas, siekiant efektyviai kovoti su šiuo reiškiniu.
Viktimologija ir recidyvizmas
Viktimologija - kriminologijos šaka, tirianti aukų vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Analizuojant recidyvizmą, svarbu atsižvelgti į viktimologinius aspektus, nes aukos patirtis gali turėti įtakos nusikaltėlio elgesiui ir recidyvo rizikai.
Recidyvistų, išėjusių iš įkalinimo įstaigos, psichologiniai ir socialiniai sunkumai
Recidyvistai, išėję iš įkalinimo įstaigos, susiduria su daugybe psichologinių ir socialinių sunkumų, kurie gali apsunkinti jų reintegraciją į visuomenę ir padidinti recidyvo riziką. Šie sunkumai apima:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje: globos įstaigos
- Adaptacijos sunkumus: Grįžimas į laisvę po ilgo įkalinimo laikotarpio gali būti sudėtingas, nes pasikeičia socialinė aplinka, atsiranda naujų technologijų ir gyvenimo būdų.
- Stigmą ir diskriminaciją: Buvę įkalintieji dažnai susiduria su visuomenės pasmerkimu ir diskriminacija, kas apsunkina jų galimybes įsidarbinti, gauti būstą ir užmegzti socialinius ryšius.
- Psichologines problemas: Daugelis recidyvistų patiria nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą ir kitas psichikos sveikatos problemas, kurios gali būti susijusios su įkalinimo patirtimi.
- Socialinių įgūdžių trūkumą: Ilgalaikis įkalinimas gali susilpninti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, konfliktų sprendimas ir problemų sprendimas.
- Priklausomybes: Daugelis recidyvistų turi priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, kurios gali paskatinti juos vėl įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
- Šeimos problemos: Recidyvistų šeimos dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, socialine atskirtimi ir emociniais iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Poreikių analizė: psichikos negalią turintys asmenys
tags: #asmenu #pakartotinai #padariusiu #nusikalstama #veika #asmenybe