Stresas: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Stresas - tai neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau dažnai nepaisome jo neigiamų pasekmių mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra stresas, kokie jo simptomai, priežastys ir kaip su juo kovoti.

Kas yra stresas?

Apie stresą visi žino iš patirties, tačiau bandymai jį aiškiai apibrėžti dažnai būna nesėkmingi. Streso samprata turi daug paaiškinimų - tiek psichologiniame, tiek medicininiame ar socialiniame kontekste. Visas šias reikšmes sujungia priimtina samprata, apibrėžianti stresą kaip organinius, medžiagų apykaitos, fiziologinius ir neuropsichinius sutrikimus, kuriuos sukelia agresyvūs veiksniai. Paprastai stresas asocijuojasi su kažkuo neigiamu, tačiau jis turi ir teigiamą poveikį organizmui. Trumpalaikis stresas yra mobilizuojančio poveikio, skatina gyventi. Kita vertus, ilgalaikis ar per stiprus stresas yra destruktyvus.

Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais.

Streso rūšys

Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai:

• Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką: Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
• Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką: Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
• Ūmus stresas: Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
• Lėtinis stresas: Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.

Lėtinio streso poveikis organizmui

Lėtinis stresas destabilizuoja gyvenimą ir trukdo kasdienei veiklai. Be to, jis gali būti daugelio pavojingų ligų, įskaitant diabetą, hipertenziją ir infarktą, sukėlėjas.

Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje

Patofiziologiškai stresą sukeliantys dirgikliai suaktyvina pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį. Pirma, pagumburis gamina kortikoliberiną (CRH), skatinantį hipofizę išskirti kortikotropiną (ACTH), o šis, savo ruožtu, skatina antinksčių žievę išskirti kortizolį - streso hormoną. Padidėjęs kortizolio kiekis yra imunosupresinio poveikio ir padidina gliukozės kiekį kraujyje.

Reaguojant į stresą, aktyvinama ir simpatinė nervų sistema. Dėl to antinksčiai pradeda išskirti adrenaliną ir norepinefriną. Šie neurotransmiteriai išplečia vyzdžius ir pagreitina širdies susitraukimų dažnį.

Užsitęsęs stresas gali sukelti rimtų ligų:

• Diabetą
• Hipertenziją
• Infarktą
• Imuniteto susilpnėjimą
• Nevaisingumą
• Seksualinius sutrikimus
• Odos ligas
• Nutukimą
• Aterosklerozę
• Nemigą
• Spontaniškus galvos skausmus
• Virškinimo trakto sutrikimus (įskaitant dirgliosios žarnos sindromą)
• Nerimą
• Depresiją
• Potrauminio streso sutrikimus

Streso simptomai

Dažniausiai minima streso įtaka simpatinei nervų sistemai ir pagumburio-hipofizės-antinksčių ašiai, tačiau veikiant stresoriams mobilizuojamos bemaž visos žmogaus organizmo organų sistemos - kvėpavimo, raumenų, virškinimo ir kt. Dėl to galima pastebėti šiuos simptomus:

• Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas
• Paraudusi arba blyški oda
• Raumenų įtampa ir tremoras
• Džiūstanti burna
• Dažnas šlapinimasis
• Vidurių užkietėjimas ir viduriavimas
• Apetito stoka
• Nuovargis

Stresas neigiamai veikia ne tik mūsų kūną, jis kenkia ir psichikai, nes sukelia tokius simptomus kaip:

Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu

• Baimė, nerimas ir panika
• Depresija ir liūdesys
• Bejėgiškumas
• Nusivylimas
• Greita emocijų kaita
• Dirglumas
• Kaltės jausmas
• Koncentracijos ir atminties sutrikimai

Kas sukelia ilgalaikį stresą?

Kokios gyvenimo situacijos sukelia stresą? Kiekvienas stresą patiria esant skirtingoms situacijoms. Tačiau specialistams pavyko sudaryti įtemptų gyvenimo įvykių sąrašą. Štai keli stresorių pavyzdžiai - nuo stipriausių iki silpniausių:

• Sutuoktinio mirtis
• Skyrybos
• Išsiskyrimas
• Įkalinimas
• Liga ar trauma
• Vedybos
• Atleidimas iš darbo
• Išėjimas į pensiją
• Darbo pakeitimas
• Paskolos paėmimas
• Vaiko išėjimas iš namų
• Sunkumai bendraujant su uošviais
• Ypatingi asmeniniai laimėjimai
• Asmeninių įpročių pakeitimas
• Sunkumai bendraujant su vadovu
• Užmigimo ir pabudimo laiko pasikeitimas
• Atostogos
• Kalėdos

Atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, į sąrašą reikėtų įtraukti epidemiologinę būklę. Psichologai neabejoja, kad naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso sukelta epidemija yra stipraus ir ilgalaikio streso, galinčio turėti neigiamos įtakos sveikatai, priežastis.

Be to, didžiulį stresą sukelia ir ginkluoti konfliktai, vykstantys šalyje ar gretimoje valstybėje. Baimė dėl savo ir šeimos narių gyvybės sukelia labai stiprų stresą, todėl gali pasireikšti potrauminio streso sindromas, nerimas.

Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.

Nėštumas yra laimingas ir svarbus gyvenimo etapas daugumai moterų. Tačiau nėštumas yra laikotarpis, kai moteris patiria daug pokyčių ir iššūkių, kurie gali sukelti stresą. Stresas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį tiek besilaukiančios moters, tiek kūdikio sveikatai. Stresas sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, dėl kurių veikiama kūdikio psichologinė būsena - tokie kūdikiai būna jautresnės psichinės sveikatos, dirglesni, gali dažniau sirgti. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams

Kaip gydyti lėtinį stresą?

Esama daug būdų, kaip įveikti stresą. Ir kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą, nes, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Veiksmingiausi atsipalaidavimo būdai - sportas, joga su meditacijos elementais ir miegas.

Bet jeigu šie metodai nepadeda numalšinti streso, verta kreiptis į psichologą. Kartais užtenka vieno seanso su terapeutu, per kurį atpažįstamos ir įvardijamos stresinėse situacijose patirtos emocijos, - ir taip pašalinama įtampa. Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.

Streso valdymo būdai

• Sportuokite: Mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, kurie gali padėti kovoti su stresu ir padidinti teigiamus jausmus. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
• Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą: Šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą.
• Sveikai maitinkitės: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
• Nustatykite sau prioritetus: Sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti. Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
• Skirkite laiko sau: Išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai. Raskite veiklą, kuri jums suteikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, žaidimas su gyvūnais, gamtos tyrinėjimas ar bet koks kitas veiklos būdas, kuris suteikia jums malonumo ir atitraukia nuo kasdienių rūpesčių.
• Kvėpavimo pratimai ir poilsis: Meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti. Įvairios streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą. Viena iš efektyviausių streso valdymo technikų - vizualizacija. Įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas. Vizualizacija padeda sumažinti nerimą, atitraukti dėmesį nuo problemų ir sukelti teigiamas emocijas. Esant stresinei situacijai, praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą. Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
• Bendraukite su artimaisiais: Kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote. Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendravimas su artimais žmonėmis gali padėti išreikšti emocijas, gauti paramą ir lengviau išgyventi stresą.
• Stenkitės atpažinti streso požymius: Žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
• Pozityvūs jausmai: Padeda atlaikyti stresą. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
• Juokas: Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
• Veiklos kaita: Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
• Vitaminai: Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms. Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
• Darbo aplinkos pokyčiai: Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
  • Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
  • Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
  • Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
  • Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
• Intraveninė terapija: Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas. Jei gyvenate aktyvų ir intensyvų gyvenimo būdą, nuolat skubate ir nežinote, kaip atsigauti po streso, intraveninė terapija padės atstatyti energiją ir palengvins streso simptomus.

Ūminė reakcija į stresą

Ūminė reakcija į stresą yra praeinantis, tačiau pakankamai sunkus psichikos sutrikimas, susiformuojantis kaip reakcija į stiprų išorinį ar psichinį stresą ir praeinantis po kelių valandų ar dienų.

Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti didžiulis išgyvenimas dėl pačiam žmogui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus gyvybei ar saugumui ( pvz., gamtos katastrofa, avarija, kriminalinis nusikaltimas, liga), arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas (pvz., kelių artimųjų mirtys ar gaisras). Šio sutrikimo rizika didėja esant fiziniam išsekimui, senyvam amžiui.

Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna "apdujimo" būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, sutrinka orientacija, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką. Po to gali sekti arba užsisklendimas savyje, arba padidintas aktyvumas. Dažnai kartu reiškiasi panikos požymiai (dažnas širdies plakimas, prakaitavimas). Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po traumuojančio įvykio ir dažniausiai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau asmuo gali neatsiminti tam tikrų epizodo detalių.

Ūminė reakcija į stresą praeina savaime, todėl nuoseklesnio gydymo nereikia. Jeigu simptomai užsitęsia keletą parų galima skirti benzodiazepinų grupės raminamų vaistų. Ūminės reakcijos į stresą metu svarbi artimųjų ir draugų pagalba, palaikymas, kad ji nepereitų į potrauminį streso sutrikimą.

Potrauminio streso sindromas (PTSS)

Ar kada nors patyrėte ar matėte baisų įvykį, kuris paliko nemalonius prisiminimus, didelę baimę ar sukėlė siaubingus košmarus? Jei taip, tuomet galbūt jus kamuoja potrauminis streso sindromas (PSS) - psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto kai kuriems žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems šokiruojantį, baisų ar pavojingą įvykį.

Potrauminis streso sindromas yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto po trauminio įvykio, kuriam būdingos įkyrios mintys apie incidentą, pasikartojanti baimė ar nerimas, prisiminimai ir panašių situacijų vengimas. Po trauminis stresas diagnozuojamas, kai šie simptomai trunka ilgiau nei mėnesį ir trukdo normaliai funkcionuoti socialinėje ir darbinėje aplinkose bei neigiamai veikia santykius.

Bet koks įvykis, kurį žmogus laiko trauminiu, gali sukelti potrauminio streso sutrikimą. Tai gali būti, pvz., seksualinis ar fizinis užpuolimas, artimojo mirtis, nelaimingas atsitikimas, karas ar stichinė nelaimė. Ne visiems žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems traumuojantį įvykį, išsivysto potrauminio streso sindromas. Kai kurie žmonės greičiau atsigauna, o kitiems simptomai gali tapti ilgalaikiais ir ypač sunkiais.

Potrauminio streso sutrikimo gydymas apima vaistus ir psichoterapiją, atskirai arba kartu. Vaistai, kurie naudojami potrauminio streso gydymui - antidepresantai, kurie padeda reguliuoti nuotaiką ir sumažinti nerimą, depresiją ir paniką. Dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Kartais gali būti skiriami ir kiti vaistai, kurie padeda sumažinti košmarus.

Psichoterapija yra gydymo forma, kurioje žmogus mokosi suprasti bei keisti savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su trauma. Yra daug psichoterapijos tipų, kurie gali būti naudingi kai žmogų kamuoja potrauminis streso sindromas, bet kai kurie iš jų yra labiau pagrįsti moksliniais tyrimais ir yra labiau rekomenduojami. Kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda žmogui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kurie trukdo normaliai gyventi. Gydymas palaikančiu požiūriu, kuris padeda žmogui sustiprinti savo stipriąsias puses, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą susidoroti su sunkumais. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir reaguoja į gydymą skirtingai. Todėl svarbu rasti tinkamą metodą ir specialistą, kuris atitinka žmogaus poreikius ir lūkesčius.

Be gydymo, potrauminis streso sindromas gali būti iš dalies įveikiamas pasitelkiant kitas priemones:

• Rūpinkitės savo fizine sveikata. Stenkitės sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir pakankamai miegoti.
• Raskite būdų atsipalaiduoti. Išmokite ir praktikuokite relaksacijos būdus, tokius kaip kvėpavimas, meditacija, joga ar masažas.
• Palaikykite ryšį su kitais. Bendraukite su savo šeima, draugais, bendruomene arba paramos grupe, kurie jums suteikia palaikymo, supratimo ir pagalbos. Nesidrovėkite pasidalinti savo jausmais ir patirtimi, bet ir klausykitės ir rūpinkitės kitais.
• Nevenkite savo baimių. Nors gali būti pagunda vengti visko, kas primena jums traumą, tai gali tik sustiprinti jūsų baimę ir neleisti jums atsigauti. Vietoj to, pabandykite palaipsniui susidurti su savo baimėmis ir suprasti tai, kad jūs galite jas įveikti.
• Ieškokite prasmės ir tikslų. Trauma gali suardyti jūsų pasaulėžiūrą ir jūsų vertybes bei palikti jums jausmą, kad jūsų gyvenimas neturi prasmės ar tikslų. Todėl svarbu rasti būdų kaip tai atkurti ir padaryti gyvenimą prasmingu bei vertingu.

Jei jūs manote, kad jus kamuoja potrauminio streso sindromas arba jūsų simptomai trukdo gyventi pilnavertiškai ir laimingai, tuomet turėtumėte kreiptis į psichologą ar kitą kvalifikuotą specialistą.

Streso įtaka širdžiai

Stresas daro didžiulę įtaką širdžiai ir širdies sveikatai. Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.

Norint išvengti širdies ligų ir palaikyti sveiką širdies būklę, svarbus tinkamas streso valdymas ir prevencinės priemonės.

Širdies permušimai

Širdies permušimas kartais gali būti ir visai normalus reiškinys, ypač po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą, nerimą, ar išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kraujo spaudimas

Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.

Streso metu kraujospūdis pakyla, nes kraujagyslės susiaurėja ir širdis dirba sunkiau. Tai yra laikina reakcija, kuri paprastai grįžta į normalią būseną pasibaigus stresinei situacijai. Tačiau esant nuolat aukštam kraujo spaudimui, išsivysto hipertenzija. Hipertenzija yra pavojinga būklė, kuri didina širdies priepuolio, insulto arba inkstų ligų riziką. Hipertenzija gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių, netinkamos mitybos ar gyvenimo būdo.

Mažakraujystė

Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne. Mažakraujystė gali sukelti nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, blyškumą, širdies plakimo padidėjimą arba dusulį. Mažakraujystė taip pat gali išsivystyti dėl geležies, folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumo.

tags: #kas #yra #stresas #ir #kiek #laiko