Mėnesinių ciklo sutrikimai yra dažnas reiškinys moterų gyvenime. Nuo pirmųjų mėnesinių, kol jos susireguliuoja, iki pat menopauzės, menstruacijų ciklas gali patirti įvairių sutrikimų dėl daugelio priežasčių. Normalus mėnesinių ciklas trunka 21-35 dienas, o kraujavimas paprastai tęsiasi 2-7 dienas.
Mėnesinių ciklo sutrikimų priežastys
Stresas ir psichologinė būklė
Jei dingo mėnesinės, apsilankius pas gydytoją, tikėtina, kad pirmiausia bus klausiama apie gyvenimo kokybę ir patiriamą stresą. Dažnai, pašalinus streso šaltinius, mėnesinės sugrįžta savaime. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas ar bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis. Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata.
Beje, svarbu suvokti, jog reikėtų atsižvelgti ne tik į fizinį stresą (pavyzdžiui, staiga pradėtą ypač stiprų sportavimą), bet ir į savo emocijas. Mat emocinis stresas taip pat gali turėti didžiulės įtakos menstruacijų vėlavimui. Pavyzdžiui, jei moteris išgyvena sunkų laikotarpį, jai gali sutrikti ciklas. Ir visai nesvarbu, kokio pobūdžio stresas tai bebūtų - darbo praradimas, skyrybos, artimojo netektis ar tiesiog didelė baimė dėl tam tikrų situacijų. Žmogaus organizmas yra pakankamai jautrus stresui, todėl svarbu stengtis suvaldyti savo emocijas ir pasistengti vengti stresinių situacijų.
Hormoniniai svyravimai
Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti. Laikinai pakitęs hormoninis fonas gali būti gydomas medikamentais.
Kita dažna vėlyvųjų menstruacijų priežastis - hormonų disbalansas. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), skydliaukės sutrikimus ir menopauzę. Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) yra būklė, kai kiaušidės gamina perteklinius androgenus - vyriškus hormonus, kurie gali trukdyti ovuliacijai ir sukelti hormonų disbalansą. Moterims, sergančioms PCOS, gali pasireikšti nereguliarios mėnesinės, gausus kraujavimas ir kitos su menstruacijomis susijusios problemos.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ir hipertiroidizmas, taip pat gali sukelti hormonų disbalansą ir dėl to gali vėluoti mėnesinės. Hipotirozė yra nepakankama skydliaukės veikla, dėl kurios gali sulėtėti moters hormonai ir todėl vėluoja menstruacijos. Kita vertus, dėl hipertiroidizmo (per didelio skydliaukės aktyvumo), gali paspartėti moters hormonų gamyba, o tai irgi sukelia menstruacijų ciklo sutrikimus.
Menopauzė yra dar vienas veiksnys, galintis sukelti hormonų disbalansą. Artėjant menopauzei, moters organizmas gamina mažiau estrogenų ir progesterono, todėl menstruacijų ciklas tampa nereguliarus. O prasidėjus menopauzei mėnesinės išvis pranyksta ir moteris tampa nebevaisinga.
Kūno svorio pokyčiai
Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.
Didelis svorio kritimas gali sutrikdyti subtilią hormonų pusiausvyrą moters organizme, o tai gali lemti nereguliarias ar išvis pranykusias menstruacijas. Tai ypač aktualu, jei svorio kritimas buvo greitas ir didelis. Nereguliarus ciklas arba pradingusios mėnesinės dažniau kamuoja moteris, turinčias per mažą svorį arba turinčias mažą kūno masės indeksą (KMI).
Ligos ir vaistai
Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. Ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos kontraceptikus, irgi gali paveikti mėnesinių ciklą. Netgi yra tokių kontraceptikų, kuriuos geriant menstruacijų išvis nebūna ir tai yra normalu. O tuo tarpu antidepresantai, antipsichoziniai ir priešuždegiminiai vaistai gali sutrikdyti normalų menstruacinio ciklo funkcionavimą to visiškai nesitikint. Tokiu atveju vertėtų pasitarti su ginekologu arba vaistus išrašiusiu gydytoju, kad būtų nuspręsta, ar reikėtų pakeisti medikamentus, o gal tiesiog susitaikyti su esama padėtimi.
Kitos priežastys
Kartais mėnesinių ciklo sutrikimas gali būti sukeltas ir netinkamo gyvenimo būdo, paskatinti tai gali net ir šalutinis vartojamų vaistų poveikis. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir natūralių organizmo procesų - galbūt mėnesinių ciklas pakito, nes prasidėjo perimenopauzė, reiškianti, kad artėja menopauzė?
Mėnesinių ciklo sutrikimų tipai
Tam, kad būtų galima paskirti tinkamiausią individualų gydymą, ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja. Dažniausiai pasitaikantys: priešmenstruacinis sindromas (PMS), dismenorėja, menoragija ir amenorėja.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
Menstruacijų ciklui perkopus į antrą pusę, gali pasireikšti vos pastebimi ar intensyvūs simptomai, kurie skirstomi į dvi grupes. Tokie simptomai, kaip nerimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, dirglumas, prasta koncentracija ir kiti panašūs, priskiriami emocinių simptomų grupei. Kita grupė - fizinių simptomų, tokių, kaip raumenų ir galvos skausmas, pilvo skausmas ar pūtimas, krūtų jautrumas, žarnyno sutrikimai, nuovargis. Nors tiksliai nėra nustatyta, kas sukelia šį sindromą, PMS simptomai, kurie įprastai išnyksta per kelias dienas prasidėjus mėnesinėms, iš dalies gali būti palengvinami. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso vengimas gali pagerinti savijautą. Taip pat, priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydytojas gali skirti ir atitinkamų vaistų: kontraceptikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar antidepresantų.
Dismenorėja
Spazminis intensyvus skausmas pilvo apačioje, prasidedantis kelias dienas prieš mėnesines ir išnykstantis keletą po, taip pat nuolatinis nestiprus skausmas gali reikšti, kad jums dismenorėja. Spazminiai pilvo skausmai sukeliami į hormonus panašios medžiagos prostaglandinų, kurie atsakingi už gimdos raumenų susitraukimus - jų metu iš gimdos išstumiama gleivinė. Organizme padaugėjus šios medžiagos, stiprėja ir raumens susitraukimai. Svarbu žinoti, kad stiprus skausmas pilvo apačioje gali būti sukeltas ir tokios ligos kaip endometriozė, dubens uždegiminės ligos ar lytinių organų anomalijos bei infekcijos. Apsilankius pas gydytoją ginekologą jums bus atlikta apžiūra ir, įvertinus simptomus, parinktas tinkamiausias būdas sumažinti dismenorėjos sukeliamus skausmus.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Menoragija
Ypač gausus ir ilgas kraujavimas gydytojų vadinamas menoragija. Nors gausesnis kraujavimas gali pasitaikyti dažnai moteriai, menoragija pasireiškia tokio stiprumo kraujavimu, kad tampa sunku užsiimti įprasta veikla. Dažniausiai dėl menoragijos kaltinamas hormonų sutrikimas ar pakitusi kiaušidžių veikla, gimdos gerybiniai navikai, nėštumo komplikacijos, taip pat - gimdos ir gimdos kaklelio vėžys. Verta žinoti, kad stiprų kraujavimą gali reikšti ir kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos.
Kaip įvertinti, ar tai įprastas kraujavimas, ar jau menoragija? Jeigu kraujuojate ilgiau nei savaitę, pastebite didesnius nei įprasta kraujo krešulius, turite gerokai dažniau negu įprastai keisti naudojamas higienos priemones, ar dėl kraujo netekimo apima nuovargis, dusulys, - reikėtų suskubti pas gydytoją. Konsultacijos metu jums bus atlikta apžiūra ir paskirti reikalingi tyrimai. Greičiausiai, bus reikalingi bendrieji kraujo tyrimai, gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas), ultragarso tyrimas bei gimdos gleivinės audinio biopsija. Priežasčių, kodėl pasitaiko gausios mėnesinės, gali būti nemažai: gimdos polipai ir miomos, uždegimai, kraujo krešumą veikiantys vaistai, taip pat vėžiniai susirgimai ir kiti sveikatos sutrikimai.
Amenorėja
Amenorėja - tai ne tiesiog nereguliarios mėnesinės, kai jos nepasirodo laiku ar dingsta mėnesiui. Jei menstruacijos neprasideda merginoms iki 15 metų ar moteris nekraujuoja bent tris mėnesius iš eilės, tuomet, greičiausiai, gydytojo kabinete išgirsite būtent šią diagnozę. Amenorėja nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą - ją sukelia ir nėštumas ar menopauzė. Jei visgi natūralios menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys atmetamos, surasti priežasčiai, dėl kurios moteris nustojo kraujuoti, gali prireikti nemažai tyrimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties. Taip pat, jei mėnesinės vėluoja 2 savaites ar ilgiau, to priežastis gali būti hormonų disbalansas.
Pasikonsultuoti su vaikų ar paauglių ginekologu rekomenduojama, jei:
- Mėnesinės prasidėjo jaunesnei nei 10 metų mergaitei.
- Sukakus 15 metų - jų vis dar nėra.
- Praėjo daugiau nei 3 metai nuo krūtų atsiradimo, bet mėnesinių dar nebuvo.
- Ciklas viršija 90 dienų praėjus metams nuo pirmųjų mėnesinių.
- Po 3 metų nuo menarchės ciklas trumpesnis nei 21 ar ilgesnis nei 35 dienos.
- Anksčiau buvusios reguliarios mėnesinės staiga tampa nereguliarios ar dingsta.
- Kraujavimas itin gausus (paketą/tamponą reikia keisti dažniau nei kas 3-4 val.).
- Yra stiprus skausmas, lydimas pykinimo, vėmimo, galvos skausmų.
- Pastebimas kraujavimas tarp ciklų ar neaiški mažakraujystė.
Diagnostika ir gydymas
Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus.
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.
Natūralūs būdai pagreitinti mėnesines
Jei vėluoja mėnesinės arba atvirkščiai - vargina ilgas sirgimas, egzistuoja įvairios natūralios priemonės, kurios gali padėti sureguliuoti menstruacinį ciklą. Žinoma, prieš imantis tokių veiksmų pirmiausia reikėtų įsitikinti, jog tikrai nėra jokių sveikatos problemų ar nėštumo ir pasitarti su savo gydytoju. Tačiau keli natūralūs būdai pagreitinti mėnesines yra šie:
- Imbieras. Imbieras buvo naudojamas šimtmečius, siekiant padėti reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti menstruacijų skausmą. Manoma, kad imbiero arbatos ar imbiero papildų vartojimas gali padėti paskatinti mėnesinių atsiradimą.
- Vitaminas C. Jis yra galingas antioksidantas, galintis padėti reguliuoti hormonų disbalansą ir sukelti menstruacijas. Valgant maistą, kuriame yra daug vitamino C, pavyzdžiui, citrusinius vaisius, braškes ir paprikas, arba vartojant vitamino C papildus, galima tikėtis, jog pagaliau pasirodys vėluojančios menstruacijos.
- Nakvišų aliejus. Jame gausu gama linoleno rūgšties (GLA), nepakeičiamos riebalų rūgšties, kuri padeda reguliuoti hormonus ir menstruacinį ciklą. Jis gali padėti tiek vartojant nakvišų aliejaus papildus, tiek ir tepant aliejų.
Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar šiuo metu nėra patiriama per daug streso ir ar mityba yra išties pakankama, jog aprūpintų kūną visomis reikiamomis medžiagomis. Kartais viskas, ko reikia, kad grįžtų pradingusios mėnesinės - tai tinkami mitybos įpročiai ir stresinių situacijų vengimas.