Suvokimas yra daugiabriaunis reiškinys, apimantis įvairius psichologinius, socialinius ir net filosofinius aspektus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra suvokimas, kokie jo tipai ir lygmenys egzistuoja, kaip jis vystosi ir kokią reikšmę turi žmogaus gyvenime.
Kas yra suvokimas?
Apibrėžiant suvokimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad tai yra aktyvus procesas, o ne tik pasyvus informacijos priėmimas. Suvokimas - tai psichinių procesų visuma, kurios dėka susidaro suvokinys (perceptas) sąmonėje. Tai yra pažinimo proceso dalis, kurios metu žmogus suvokia aplinką per pojūčius ir juos interpretuoja.
"Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" pateikia tokį apibrėžimą: suvokimas - tai supratimas, įsisąmoninimas.
Remiantis R. Kaffemano (1996) teiginiu, suvokimas yra viena iš svarbesnių žmogaus pažintinės veiklos grandžių. Šioje veikloje dalyvauja sudėtingos, bendrai veikiančios smegenų struktūros, kurios reguliuoja reikalingą tonusą, yra atsakingos už suvokiamos informacijos analizę ir sintezę bei už sudėtingiausių elgsenos formų psichoreguliavimą.
Suvokimo komponentai ir savybės
Suvokimas yra sudėtingas procesas, kuriam būdingos tam tikros savybės:
Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga
- Daiktiškumas: Suvokimas visada susijęs su konkrečiu objektu ar reiškiniu.
- Selektyvumas: Iš daugybės veikiančių stimulų atrenkami ir suvokiami tik tie, kurie sužadina subjekto budrumą.
- Visybiškumas: Suvokimas apima ne atskirus elementus, o visą objektą ar reiškinį kaip vieną visumą.
- Struktūriškumas: Visumos dalių struktūriniai santykiai, kurie visumoje dominuoja ir suteikia jai tam tikrą bruožą.
- Konstantiškumas: Gebėjimas suvokti objektus kaip stabilius ir pastovius, nepaisant besikeičiančių aplinkybių.
- Įprasminimas: Daiktų funkcijų, jų reikšmės samprata ir žodinis jų pavadinimas.
- Apercepcija: Ankstesnė patirtis daro įtaką suvokimui.
Suvokimo lygmenys
Suvokimas gali būti įvairių lygių:
- Atitinkamų signalų suradimas.
- Jų skyrimas.
- Atpažinimas.
Tai priklauso nuo subjektui iškylančių uždavinių.
Suvokimo rūšys
Pagal vyraujančias sensorines sistemas skiriami:
- Regimasis suvokimas.
- Girdimasis suvokimas. Girdimasis suvokimas - tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus.
- Lytimasis suvokimas.
- Uoslės suvokimas.
- Skonio suvokimas.
Pagal suvokiamos tikrovės ypatumus skiriami:
- Erdvės suvokimas (daiktų erdvinių savybių).
- Judėjimo suvokimas.
- Laiko suvokimas. Laiko suvokimas labai sudėtingas, pvz., tyloje laikas eina lėčiau, jei stipri motyvacija, laikas bėga greitai, jis taip pat priklauso nuo žmogaus amžiaus.
- Kalbos suvokimas.
- Muzikos suvokimas.
- Kito žmogaus suvokimas.
Socialinis suvokimas
Sociãlinis suvokmas - tai žmonių ypatybių, elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas, supratimas ir vertinimas; socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas psichikoje. Tai yra bendravimo proceso dalis. Pagal išorinius dirgiklius (tai, ką galima pajusti 5 pojūčiais) žmogus per socialinio suvokimo procesą mėgina suprasti vidines kito žmogaus ypatybes (pavyzdžiui, iš išvaizdos, mimikos, balso intonacijos, kalbos turinio - kas yra tas žmogus, su kuriuo bendrauja, kokia jo padėtis visuomenėje, tikslai, savivoka). Socialinis suvokimas yra aktyvus, kūrybiškas pažinimo procesas, kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. Interpretuodamas pojūčiais gaunamą informaciją, žmogus daro numanomus sprendimus (pavyzdžiui, norėdamas suprasti, kodėl kitas žmogus taip elgiasi, turi apibendrinti, analizuoti, lyginti įvairiu laiku gautą informaciją).
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Socialinio suvokimo terminą 1947 pirmasis pavartojo J. S. Bruneris (Jungtinės Amerikos Valstijos). Jis socialiniu suvokimu pavadino suvokimo socialinį sąlygotumą, jo priklausomybę ne tik nuo stimulo, tai yra objekto, ypatybių, bet ir nuo ankstesnės subjekto patirties, jo tikslų, ketinimų, aplinkybių. Vėliau socialiniu suvokimu pradėta vadinti individui būdingą visuminį ne tik daiktų, bet ir socialinių objektų (kitų žmonių, grupių, tautų ir kitų), socialinių aplinkybių ir kitą suvokimą.
Nustatyta, kad socialinių objektų suvokimas kokybiškai skiriasi nuo negyvų objektų suvokimo, nes socialinio suvokimo objektas (pavyzdžiui, žmogus, grupė) nėra pasyvus ir indiferentiškas suvokėjo atžvilgiu (pavyzdžiui, suvokiamas žmogus stengiasi pakeisti suvokėjo vaizdinius sau palankia linkme). Socialinio suvokimo subjektui aktualu ne tik vaizdo (suvokiamos tikrovės atkūrimo rezultatas) susidarymas, bet ir vertė, taip pat socialinio suvokimo priežastys. Socialinių objektų suvokimas, būdamas labiau susipynęs su emocijomis (afektais), labiau negu negyvų objektų suvokimas priklauso nuo suvokėjo veiklos motyvų ir svarbos.
Socialinio suvokimo procesai
Pagal suvokėjo ir suvokimo objekto tarpusavio santykį išskirtos socialinio suvokimo procesų grupės:
- Tarpasmeninis suvokimas.
- Savęs suvokimas.
- Tarpgrupinis suvokimas.
Suvokimo vystymasis
Suvokimas vystosi visą žmogaus gyvenimą, pradedant nuo vaikystės. Vaikų suvokimas skiriasi nuo suaugusiųjų, nes jie turi mažiau patirties ir jų pažintiniai procesai dar nėra visiškai susiformavę.
- 2 - 4 metų vaikas pradeda suvokti simbolius, t. y. suprasti, kad daiktas egzistuoja ir realiai, ir žodžio minties pavidalu.
- 4 - 6 metų amžiaus tarpsnio metu vaikas aiškiai suvokia save kaip berniuką ar mergaitę.
- 6 - 11 metų amžiaus laikotarpyje vaikas vis geriau suvokia priklausomybę savo lyčiai. Vaiko tapatumo jausmas vis stiprėja, vaikas pradeda jausti, jog jis, kaip asmenybė, yra unikalus (M. Pileckaitė - Markovienė ir kt., 2004, p. 43, 80, 117).
V. Kruteckio (1978, p. 52) teigimu, jaunesniojo amžiaus mokiniams būdingiausias suvokimo bruožas - diferencijuotumas. Mokiniai netiksliai ir klaidingai diferencijuoja panašius objektus, kai kada neskiria ir painioja panašius daiktus ir panašių daiktų piešinius, pavyzdžiui, penkiakampius ir šešiakampius, rugio ir kviečio piešinius ir pan. Tai yra susiję su nuo amžiaus priklausančiu analitinės funkcijos silpnumu suvokiant. Vaikams būdingas nuodugnios, organizuotos, kryptingos analizės trūkumas suvokiant (nesuvokia tai, kas svarbu). Mokinių suvokimas jaunesniojo mokyklinio amžiaus pradžioje yra glaudžiai susijęs su vaiko veiksmais, praktine veikla. Suvokti daiktą - reiškia kažką su juo veikti, paimti jį. Pradinių klasių mokinių suvokimui būdingos ypatybės yra emocingumas, vaizdumas. Geriau, aiškiau yra suvokiama tai, kas vaizdu, ryšku, gyva.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo suvokimo svarba
Kaip lavinti suvokimą?
Suvokimas pats savaime nesivysto. Didelis vaidmuo tenka mokytojui. Tinkamai organizuojant mokinių veiklą mokymo procese suvokimas persitvarko, jis pakyla į aukštesnę išsivystymo pakopą. Vienas efektyviausių suvokimo ugdymo metodų yra lyginimas (lyginant suvokiama nuodugniau). Pavyzdžiui, kartu demonstruojant vilko ir šuns piešinius, mokiniai nurodo daugiau esminių požymių (V. Kruteckis,1978, p. 54). R. Kaffemano (1996) nuomone, suvokimas negalimas be pojūčių ir patirties, taip pat reikšmės turi mąstymas bei kalba. Suvokdami daiktus ir reiškinius įsisąmoniname juos kaip vieną visumą.
Taip pat, galima lavinti girdimąjį suvokimą. Pavyzdžiui, jaunesnius vaikus (3 m.) pirmiausia reikia pratinti nustatyti skambančio, cypiančio žaislo vietą, judėjimo kryptį. Įdomu ir naudinga skirti kelių žaislų skleidžiamus garsus, barbenimą į stalą ir į knygą, akmenuko ir šakelės tekštelėjimą į vandenį. Priešmokykliniame amžiuje reikia pradėti garsinės analizės-sintezės pratybas, t. y. įsiklausyti ir pasakyti pirmą žodžio garsą, nustatyti, kurioje vietoje (žodžio pradžioje, viduryje, gale) yra nurodytas garsas, kas prieš jį, ar po jo.
Suvokimo reikšmė
Suvokimas yra būtinas žmogaus pažintinei veiklai ir adaptacijai aplinkoje. Jis leidžia mums orientuotis pasaulyje, atpažinti objektus ir reiškinius, suprasti jų reikšmę ir priimti sprendimus.
- Suvokimas lemia žmogaus elgesį sudėtingomis gyvenimo ir veiklos sąlygomis.
- Tinkamai organizuojant vaiko veiklą mokymo procese suvokimas pakyla į aukštesnę išsivystymo pakopą.
Suvokimo sutrikimai
Kartais suvokimas gali būti apgaulingas. Sapnuodamas arba liguistai suvokdamas žmogus junta, girdi ir mato tai, ko tikrovėje nėra, bet elgiasi, lyg suvoktų tikrus daiktus. Dažniausiai pasitaikantys tokio suvokimo atvejai yra iliuzijos ir haliucinacijos. Pažeidus galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievę žmogaus suvokimas sutrinka (agnozija).
tags: #kas #yra #suvokimas #apibrėžimas