Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje nuolat pabrėžiama pagarba žmogaus teisėms ir orumui, tinkamas vaiko elgesys tampa vis svarbesniu klausimu. Agresija, smurtas ir kitos netinkamo elgesio formos, deja, yra paplitę reiškiniai, todėl būtina suprasti, kas lemia tokį elgesį ir kaip jį koreguoti. Šiame straipsnyje nagrinėsime tinkamo vaiko elgesio apibrėžimą, priežastis, skatinančius veiksnius ir ugdymo strategijas, padedančias formuoti pozityvius elgesio įpročius.
Vaikų Agresija: Fenomenas ir Jo Priežastys
Vaikų muštynės, pykčio protrūkiai ir kitos agresyvaus elgesio formos yra natūrali vaikystės dalis. Tačiau, gyvenant visuomenėje, kurioje smurtas smerkiamas ir baudžiamas, tokie veiksmai sukelia susirūpinimą. Svarbu suprasti, kad vaikai gimsta su stipriai išreikšta instinktyviąja dalimi, kuri dar nėra pakankamai sukultūrinta.
Vaikystės Saugumas Istorinėje Perspektyvoje
Vaikystė, kokią ją suvokiame šiandien, yra gana naujas reiškinys. Prieš šimtą metų vaikų saugumas buvo minimalus, ir jiems dažnai tekdavo kovoti už savo išgyvenimą. Todėl, jei vaikas instinktyviai mušasi šiandien, tai sukelia šoką tėvams ir ugdytojams, nes tai prieštarauja šiuolaikinės kultūros normoms.
Verbalinės Komunikacijos Stoka ir Emociniai Poreikiai
Vaikai, ypač maži, dar nemoka tinkamai komunikuoti verbaliai, todėl savo poreikius ir emocijas išreiškia per elgesį. Dažnai po pykčiu slepiasi nuovargis, alkis, šaltis ar kitas diskomfortas. Svarbu atpažinti šiuos poreikius ir padėti vaikui juos įvardinti.
Išmoktas Elgesys ir Aplinkos Įtaka
Vaikai mokosi elgesio stebėdami savo artimą aplinką. Jei į stiprias vaiko emocijas reaguojama dar stipresnėmis suaugusiųjų emocijomis, vaikas išmoksta tokio paties elgesio modelio. Emocijų neigimas ar gėdinimas už jas verčia vaiką užgniaužti impulsus, kurie vėliau gali prasiveržti netinkamiausiu metu.
Taip pat skaitykite: Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio strategijos
Baimė ir Nesaugumas
Agresijos priežastis dažnai būna baimė ir nesaugumas. Saugumo jausmas, įgytas pirmaisiais gyvenimo metais, lemia, kaip reaguojame į pavojų. Taip pat svarbi kultūrinė aplinka ir smurtinio elgesio stebėjimas ekranuose, kuris skatina agresyvų elgesį.
Ribų Tikrinimas ir Isterijos Priepuoliai
Kai vaikai muša tėvus, jie taip bando ribas, tikrina, koks elgesys yra tinkamas. Isterijos priepuoliai yra normali vaiko raidos dalis, nors ir nemalonūs. Rudolfas Šteineris isteriją priskiria būdo poliariškumui, apibūdindamas isteriško poliariškumo vaiką kaip „plonos odos“, turintį sunkumų save suvaldyti.
Kaip Reaguoti Į Netinkamą Elgesį?
Suaugusiojo Ramybė ir Supratimas
Agresyvūs veiksmai visada turi būti stabdomi. Svarbu mokyti vaiką išsireikšti verbaliai, įvardinti savo norus ir jausmus. Tai rodome ir savo pavyzdžiu. Svarbu pripažinti vaiko būklę ir emociją, įvardinti, ką galima daryti - patrepsėti, pašaukti ir pan. Suaugusiam svarbu neturėti lūkesčių, nes vaikas neatsakingas už savo elgesį net iki keturiolikos metų.
Pagalbos Suteikimas Nuskriaustam Vaikui
Svarbu paguosti nuskriaustą vaiką ir negėdinti vaiko, nes tai nepadeda, o kelia pyktį ir pagiežą. Itin svarbus aspektas - „susitaikymas“. Mūsų kultūroje vaikai dažnai mokomi nesipykti, bet nemokomi nuoširdžiai susitaikyti. Čia itin svarbus tėvų elgesys pasibaigus konfliktui - ritualas, parodantis, kad viskas gerai. Svarbu pabrėžti atkurtą ryšį. Netinkamas būdas - materialus apdovanojimas.
Atsiprašymo Svarba
Suaugusiam suklydus, netinkamai pasielgus ar sureagavus, visada svarbu atsiprašyti vaiko, nuoširdžiai įvardinant, dėl ko gaila, koks elgesys buvo netinkamas. Vaikai nori priklausyti, būti matomi, pažinti šį pasaulį. Visgi 3-5 metų vaikai yra egocentriški, jie tik mokosi bendruomeniškumo.
Taip pat skaitykite: Tinkamas elgesys: patarimai tėvams
Smurtas Prieš Vaikus: Vaiko Teisių Pažeidimas ir Jo Formos
Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas ir didžiulė socialinė bei visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Fizinė Prievarta
Fizinė prievarta - tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdijimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
Seksualinė Prievarta
Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
Emocinė Prievarta
Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus, nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos), ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinami, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas, savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
Smurto Rūšių Derinys
Praktika rodo, kad vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą - fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu, nepriežiūrą ir įtraukimą į asocialią veiklą.
Taip pat skaitykite: Psichologo karjera: ar tai jums?
Vaiko Raida ir Saugumas
Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą, arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.
Veiksniai, Didinantys ar Mažinantys Skriaudos Pasekmės Riziką
Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką:
- Vaiko amžius: Jaunesni vaikai yra labiau pažeidžiami.
- Vaiko genetinis pažeidžiamumas: Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš savo šeimos narių ar kitų suaugusių, juos prižiūrinčių žmonių.
- Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas: Ilgą laiką trunkantis ir pasikartojantis vaiko žalojimas sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes vaiko raidai ir funkcionavimui.
- Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas: Fizinė ir emocinė prievarta yra ypač žalingos.
- Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
- Specialistų intervencijos pobūdis: Tinkama ir laiku specialistų suteikta pagalba padeda vaikui greičiau ir sėkmingiau įveikti patirtos prievartos pasekmes.
Psichologinis Atsparumas
Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių.
Apsaugos Veiksniai
Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė.
- Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys: Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą.
- Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.
Žalojančio Elgesio Pasekmės Vaiko Raidai
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės.
Trumpalaikės Pasekmės
Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai.
Ilgalaikės Pasekmės
Ilgalaikės pasekmės -tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus. Kartais žala ir pasekmės lengvai pastebimos iš žalojantį elgesį patyrusių vaikų elgesio ir išvaizdos. Kai kurios vaiką žalojančio elgesio rūšys sukelia specifinę žalą, pavyzdžiui, dėl fizinio smurto gali būti pažeidžiamos smegenys („supurtyti“ kūdikiai gali apakti, turėti rimtų smegenų organinių pakitimų), seksualinį išnaudojimą patiriantys vaikai gali demonstruoti seksualizuotą ir/ar seksualiai netinkamą elgesį, po patirto išprievartavimo ar matyto smurto tarp tėvų vaikams gali išsivystyti Potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
Saugus Prieraišumas
Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas, jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui. Kūdikiai ir maži vaikai, patiriantys žalojantį elgesį (nuolatinį piktą rėkimą, purtymą, atstūmimą, nepriežiūrą), linkę suformuoti dezorganizuotą prieraišumą.
Fiziniai Sužalojimai
Fiziniai sužalojimai yra tiesioginė fizinės prievartos ir/ar nepriežiūros pasekmė - kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, somatinės ligos ir pan. Kai kurie fiziniai sužalojimai turi ilgalaikes pasekmes, tokie kaip nepagydomi pakenkimai, sutrikdytas augimas, cerebrinis paralyžius. Ypatingai jautrūs bet kokiam žalojančio elgesiui yra kūdikiai, dažnai jų fizinė sveikata grėsmingai sutrikdoma dėl purtymo. Kūdikio purtymas (Supurtyto kūdikio sindromas) gali pažeisti galvos smegenis, sužaloti stuburą ir stuburo smegenis, sukelti aklumą ir/ar kurtumą, kalbos raidos sutrikimą, gali sukelti mirtį. Tokio smurto pasekmės gali būti mokymosi sunkumai, protinis atsilikimas ar cerebrinis paralyžius. Be to, taip žaloti kūdikiai dažnai niekada ateityje nepasiekia savo bendraamžių fizine bei psichine sveikatos lygio.
Savivertė ir Tarpasmeniniai Santykiai
Vaikas, kuris nuolatos patiria žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susikuria iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, jis „išmoksta“, kad supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas, besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais, elgtis išnaudotojiškai, būti piktais, nekantriais ir dirgliais, depresiškais ir atsiribojančiais. Smurto vaikystėje aukos neturi galimybės patirti sveiko, grįsto meile ir pasitikėjimu ryšio su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, vietoje to vaikas patiria pažeminimą, išnaudojimą, skausmą. Santykiai su svarbiausiais žmonėmis, pagrįsti prievarta ir išnaudojimu, siaubu ir bejėgyste, išlieka visam gyvenimui kaip esminis santykių modelis, kuriame vaikas „gali pasirinkti“ būti „auka“ ar „smurtautoju“.
Jausmų Izoliacija ir Disociacija
Nuolatos traumuojami vaikai pasidaro „nejautrūs“ skausmui. „Susižeidę jie „nejaučia“ skausmo ir dažnai nesupranta, kad kitiems žmonėms gali skaudėti. Disociacija - „pabėgimas” iš traumuojančios situacijos, psichologinis atsiskyrimas nuo įvykio. Išstūmimas - vaikai „pamiršta“ ištisus gyvenimo periodus ir įvykius.
Elgesio Problemos
Vaikai, augantys grėsmingose sąlygose, nuolat patiriantys fizinę ir emocinę prievartą, išmoksta, kad pasaulis yra grėsmingas, o suaugusieji yra tos grėsmės ir skausmo šaltinis. Kuo ankstesniame amžiuje vaikas patiria prievartą ir kuo ilgiau ji trunka, tuo rimtesnes elgesio problemas stebime vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus elgesyje. Stebimi elgesio sunkumai gali būti internalizuoti - atsiribijimas, nusišalinimas, arba eksternalizuoti - agresija ir padidintas aktyvumas. Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai turi rimtų elgesio sutrikimų, kurie pasireiškia taip pat ir suaugusiojo gyvenime. Tai gali būti neadekvatus seksualinis elgesys - įsitraukimas į prostituciją, dažnas partnerių keitimas, seksualumo neigimas, lyties sumaištis, lytiškumo neigimas ir kt.
Kognityvinės Funkcijos ir Mokymosi Sunkumai
Prievarta ir nepriežiūra, patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį. Tyrimai rodo, kad vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai, lyginant su kitomis vaikų grupėmis, yra kur kas žemesni.
Potrauminis Streso Sutrikimas (PTSS)
Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip, lyg tai būtų įvykę ką tik. Psichikos sveikatos specialistai tokias užsitęsusias psichologines reakcijas vadina potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Staigūs pasikartojantys trauminio įvykio išgyvenimai gali būti iššaukti atsitiktinio vaizdo, garso ar kvapo. Šie ryškūs nelaukti ir nepageidaujami atsiminimai verčia vaiką lyg dar kartą visa tai patirti.
Depresija ir Nerimo Sutrikimai
Depresija ir nerimo sutrikimai yra nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystės laikotarpiu.
Savižudybės
Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudišką elgesį, o jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti.
Agresyvus ir Žiaurus Elgesys, Nusikalstama Veikla
Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys, susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio.
Psichologinis Smurtas: Nematoma Žaizda
Psichologinis smurtas prieš vaiką šeimoje yra agresyvus elgesys, manipuliacijos ir spaudimas, verčiantis vaiką elgtis prieš savo norą. Tai apima šaukimą, grasinimą, gąsdinimą, žeminimą, pravardžiavimą, tylėjimą, kaltinimą, neigimą, nuolatinį užmiršimą, siekiant, kad vaikai elgtųsi kitaip, negu nori jie patys, arba tiesiog tam, kad „išlietų emocijas“. Toks elgesys laikytinas psichologiniu smurtu prieš vaikus. Ramus ir aiškus „ne“, tuo tarpu, yra ribų nustatymas, kuris yra ne tik pageidautinas, bet ir būtinas tėvų elgesio komponentas. Nesmurtavimas nereiškia visų vaiko norų tenkinimo, net jei vaikui tai ir nepatinka. Smurtas reiškia agresyvų elgesį iš tėvų pusės.
Psichologinio Smurto Apibrėžimas Lietuvos Įstatymuose
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme pateikiamas psichologinio smurto sąvokos apibrėžimas nurodo, kad tai yra „tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“. Svarbu paminėti, kad psichologiniu smurtu nelaikomas „tinkamas ir pagrįstas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai“.
Psichologinio Smurto Paplitimas
Tyrimai rodo, kad nemaža dalis vaikų patiria psichologinį smurtą tiek iš tėvų, tiek iš bendraamžių. Daug tėvų nėra pasiruošę atvirai pripažinti, jog savo vaikams taiko psichologinį smurtą. Taip pat ne visi vienodai apibrėžia ir pripažįsta tam tikrus veiksmus kaip smurtą - dažnai toks elgesys kaip pakeltas balsas nelaikomas smurtu, todėl net ir paklausti, tėvai gali atsakyti, jog nesmurtauja.
Kaip Atpažinti Psichologinį Smurtą?
Tam labai padeda savistaba ir kritiškas savo lūkesčių ir reikalavimų bei vaiko reakcijos vertinimas. Jei vaikas išsigąsta, bijo, užsidaro, sustingsta - jo ribos greičiausiai jau peržengtos. Vertėtų dar kartą peržiūrėti smurto apibrėžimą ir palyginti su savo elgesiu. Vaiko pyktis ir nepasitenkinimas nebūtinai rodo, kad prieš vaikus taikomas smurtas - jei tai yra anksčiau pasiteisinusi elgesio strategija, vaikai gali ir toliau demonstruoti pyktį, siekdami savo norų patenkinimo.
Balso Kėlimas: Smurto Forma
Pakeltas balsas yra psichologinis smurtas ir vaikams, ir suaugusiems. Kalbėti garsiau yra normalu tada, kai kitas žmogus realiai negirdi. Jei kitas žmogus nedaro taip, kaip jūs norite - pakeltas balsas yra neadekvati priemonė, ji gąsdina, todėl laikytina smurtu. Sistemingas psichologinis smurtas palieka daugiau žalingų pasekmių vaikui.
Rėkimo Poveikis Vaiko Psichikai
Bet kokie intensyvūs pojūčiai - ryški šviesa, stiprus garsas, intensyvus skonis ar lytėjimas (spaudimas, gnybimas, smūgis) sukelia daug nemalonių išgyvenimų ir verčia trauktis bei vaduotis nuo jų. Tam tikra prasme tai per daug informacijos iš aplinkos, su kuria smegenys nebesugeba susidoroti - tačiau taip pat bet koks labai intensyvus pojūtis sukelia stiprų nerimą, paniką ir skausmą. Todėl stiprus garsas, ypač skleidžiamas žmogaus, kuris vaiko pasaulio vizijoje turi būti šilumos, saugumo ir pasitikėjimo šaltiniu, stipriai sutrikdo savijautą. Nuolat šaukiant, vaikas gali nebetikėti, kad galima pasitikėti šaukiančiu tėčiu ar mama, o tai tiesiogiai veikia vaiko gebėjimą vertinti savo aplinką ir pasaulį kaip saugius.
Kaip Susitvardyti ir Nekelti Balso?
Vertėtų aktyviai stebėti situacijas, kuriose reikia daugiau susitvardymo, jas užsirašyti, kiekvienai situacijai sukonstruoti alternatyvų elgesio planą, kuris nesukeltų tiek daug emocijų, kaip sukelia dabar - ir imtis treniruoti suformuluotą alternatyvią reakciją. Iš pradžių tai gali būti ir mintinės treniruotės, tik įsivaizduojant, kaip jau įvykusioje situacijoje elgiamės kitaip, o vėliau jau imtis treniruotis ir realiose situacijose.
Alternatyvios Taktikos
Kartojimas iš tiesų nėra geriausia taktika. Vaikas tikrai girdi, tačiau jis daro kitokią išvadą arba renkasi kitokį elgesį, negu tėvai tikisi. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, tėvai vis tiek turi įvairių įrankių išlaikyti riboms ir taisyklėms nešaukdami.
Netinkamas Elgesys: Kas Slypi Po Juo?
Tikėtina, kad nėra nei vieno tėčio / mamos, kuris nebūtų susidūręs su vaiko netinkamu elgesiu. Į vaiko elgesį galima reaguoti įvairiais būdais: nekreipiant dėmesio, numatant pasekmes, baudžiant. Kai kada netinkamas elgesys sustoja ir nebesikartoja, o kai kada tęsiasi ilgą laiką.
Situacinės Priežastys ir Raidos Sunkumai
Vienas iš veiksnių, tai situacinės priežastys (pvz., alkis, nuobodulys, dirgiklių gausa, liga ir pan.). Kiti veiksniai, kurie turi įtakos vaiko elgesiui, tai raidos sunkumai, įvairios ligos ar temperamentas. Tokiais atvejais svarbu konsultuotis su specialistais dėl šių veiksnių sušvelninimo ar pašalinimo.
Individualios Psichologijos Teorija
Pagal individualios psichologijos teoriją, kiekvieno iš mūsų elgesys yra mūsų tikslo patenkinti kylantį poreikį atspindys. Bendras visų žmonių poreikis yra jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai. Vaikai kaip ir suaugusieji siekia patenkinti savo poreikius. Vieni iš jų pasirenka tinkamą būdą (pvz., prašydami leidimo, tardamiesi ir pan.), kiti - ne (pvz., paimdami daiktus be leidimo, prieštaraudami ir nesilaikydami taisyklių). Tiek tinkamas, tiek netinkamas elgesys yra vaiko noras patenkinti jam svarbų poreikį.
Elgesio Tikslai
Neretai gali atrodyti, kad vaikas netinkamai elgiasi specialiai, tačiau svarbu neskubėti vertinti jo elgesio, kaip tyčinio. Skatinu pabandyti suprasti, kas slypi už vaiko elgesio, kokia jo prasmė.
- Dėmesio siekimas: Vaikai, kurie siekia dėmesio, nori būti pastebėti, daro įvairius dalykus, kad būtų matomi (pvz., dažnai klausinėja, prašo pagalbos, gali dažnai susimušti su kitu, trukdyti atlikti darbus). Patartina į tokį vaiko elgesį reaguoti suteikiant jiems dėmesio, primenant aptartas taisykles.
- Savarankiškumo siekimas: Vaikai, kurie nori būti savarankiškesni, dažnai ima aktyviai arba pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams (pvz., atsisako atlikti pareigas, grįžta vėliau nei susitarėte, pažada padaryti namų darbus ir delsia). Galim jausti, kad su vaiku einame į kovą ir imam ginčytis, įrodinėti, bandome jį įveikti. Jų elgesys nesiliauja, gali net stiprėti.
- Kerštavimas: Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti, gali kerštaudami imti įžeidinėti kitą, jam kenkti, laužyti daiktus.
- Baimė suklysti: Vaikai, kurie bijo suklysti, dažnai yra atsitraukę, nesiima veiklų, atsisako jose dalyvauti.
Kaip Padėti Vaikui Patenkinti Poreikius Tinkamu Būdu?
Jei manote, kad jūsų vaikas elgiasi netinkamai, nes nori būti tokiu būdu pastebėtas, reikia atrasti būdus, kaip jis gali jaustis reikšmingu tinkamu keliu, pavyzdžiui: pastebint jo tinkamą elgesį, paprašant jo pagalbos. Jei vaiko netinkamas elgesys susijęs su vaiko noru turėti daugiau savarankiškumo, reikia atrasti būdus, kaip jis tai galėtų patenkinti tinkamu būdu. Pirmas svarbus žingsnis yra pagarbus vaiko nuomonės / požiūrio išklausymas bei supratimas, kad tai, ką jis sako, yra jam svarbu (nepaisant to, kad mes turime priešingą nuomonę nei jis). Esant nesutarimui, svarbu kviesti vaiką į bendradarbiaujantį santykį. Suaugęs žmogus turi būtų pasirengęs bendradarbiauti ir nesitikėti besąlyginio vaiko paklusimo.
Agresija ir Jos Apraiškos
Agresija pasireiškia ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, todėl ypač svarbu suvokti, kodėl vaikai tampa agresyvūs ir kaip jiems tinkamai padėti, nes vaikystėje patirta agresija gali tęstis ir vėlesniame amžiuje.
Agresijos Apibrėžimas
Agresija - tai priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas arba jėgos naudojimas kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas yra pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. Agresija gali reikštis nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu, įžeidinėjimais ir fiziniu smurtu.
Agresijos Formos
- Tiesioginė: Nukreipta tiesiai į nepasitenkinimo ar priešiškumo šaltinį.
- Perkeltinė: Dėl tam tikrų priežasčių nukreipiama į kitą asmenį. Ši agresijos forma yra smerktina, todėl kai kurie asmenys linkę ją nukreipti į save, pasireiškiant savęs žeminimu, kaltinimu, žalojimu ar net savižudybe.
Agresyvus Elgesys
Agresyvus elgesys - tai agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį. Agresyvaus elgesio priežastys yra įvairios: bejėgiškumas susidūrus su kliūtimis (frustracija), siekis išspręsti prieštaravimus (pvz., diskusijoje), noras laimėti varžybas, asmeninis priešiškumas, pyktis, konfliktai, psichozės ir kt.
#