Šunys yra daugiau nei tik augintiniai - jie yra mūsų šeimos nariai, draugai ir kompanionai. Šie gauruoti gyvūnėliai nesiliauja stebinti, kaskart suteikdami naujų atradimų net mums, regis, juos puikiai pažįstantiems šeimininkams. Norint geriau suprasti savo keturkojį draugą, verta pasigilinti į šunų psichologiją.
Šunys atpažįsta savo giminę iš nuotraukų
Prisipažinsiu - galiu išvardinti vos keletą šunų veislių. Tikriausiai esu tokia nevienintelė - veislių yra apie keturis šimtus, o norint jas visas pažinti prireiktų nemažai laiko šių gyvūnų enciklopedijai išstudijuoti. Jei žmogui, nesidominčiam šunimis, sunku įvardyti jų veisles, kyla klausimas, ar patys šunys nesusipainioja išvydę vienas kitą? Ypač kai susiduria lyg iš skirtingų planetų kilę šunys, pavyzdžiui, čihuahua ir dogas. Žinoma, kvapas išduoda saviškį, net jei kitas ir neatrodo iš tos pačios genties. Tačiau ar jie atskirtų, kuris gyvūnas yra savas, o kuris ne, vien iš nuotraukų? Tokį klausimą iškėlė mokslininkas Dominique’as Autieris-Derianas.
Jis devyniems šunims rodė įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant žmonių, atvaizdus bei skirtingų šunų veislių nuotraukas. Jos buvo rodomos dviejuose šalia pastatytuose televizoriuose, o juos stebintis šuo turėjo pasirinkti, prie kurio priartėti (ar prie šuns, ar prie kito gyvūno). Kailėtieji tyrimo dalyviai rinkosi tą televizorių, kuris rodė saviškius, taip parodydami, kad moka atskirti savo giminę vien iš nuotraukų. Šis tyrimas atskleidė, kad šunys turi vizualinį suvokimą ir gali atpažinti savo rūšies atstovus net ir matydami tik jų atvaizdus.
Šunys suvokia, kada elgtis negerai
Kiek kartų jūsų šuo yra nugvelbęs skanėstą nuo stalo jums nebūnant kambaryje? Iki skausmo pažįstamas scenarijus, parodantis šių gyvūnėlių apsukrumą ir gebėjimą įvertinti situacijos palankumą. Regis, jie puikiai žino, kada geriausia nusižengti taisyklėms. Jei šalia nėra šeimininko, vadinasi, nebus ir bausmės. Be to, keturkojai sugeba įvertinti, kada juos geriau matome, net jei esame šalia ir nesitraukiame nuo gėrybėmis nukrauto stalo.
Mokslininkė Juliane Kaminski, stebėdama šunų elgesį tamsoje ir šviesoje, pastebėjo, kad jie net keturis kartus dažniau nepaklusdavo šeimininko nurodymams ir nugvelbdavo maistą nuo stalo, jei kambaryje buvo tamsu. Tai, ką gyvūnų mėgėjai žino nuo seno, mokslas patvirtina tik dabar - šunys geba į situaciją pažvelgti ir žmogaus akimis! Įdomu, kad žmonės tamsoje (ar užsidėję tamsius akinius) taip pat linkę dažniau sukčiauti. Tai rodo, kad šunys turi kognityvinių gebėjimų, leidžiančių jiems suprasti priežasties ir pasekmės ryšius ir atitinkamai koreguoti savo elgesį.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Šunys jaučia neteisybę
Vaikai, gavę skirtingo dydžio saldainius, iš karto pastebi neteisybę: „Aš irgi noriu tokio, kokį gavo jis!“ - sudrėkusiomis akimis rėktų mažylis. Lygybė juk turi būti! Pasirodo, į tokį nesąžiningumą jautriai reaguoja ir gyvūnai. Štai šimpanzės protestuoja ir piktai pliaukšteli tyrėjui per ranką, jei už tą pačią atliktą užduotį kolegė gauna geresnį apdovanojimą nei ji, pavyzdžiui, vynuogę vietoj morkos.
Friederike Range šalia pasodino šunų poras. Abiejų augintinių šeimininkai vienu metu davė komandą ištiesti letenėlę ir pasisveikinti. Deja, tik vienas keturkojis už paklusnumą buvo apdovanotas skaniu dešros gabalėliu. Kaip ir tikėtasi, skanėsto negavęs šuo atsisakė vykdyti kitas komandas. Laimei, šie gyvūnai nėra tokie pavydūs kaip žmonės, kurie linkę išanalizuoti net smulkiausius neatitikimus tarp savęs ir aplinkinių. Šunims nerūpėjo, kad šalia sėdintis kolega gavo riebų dešros gabalą, kai jis gavo tik sudžiūvusį duonos gabalėlį - keturkojis buvo toks pat patenkintas kaip ir kitas šuo, kuris už tą patį darbą gavo geresnį apdovanojimą. Šis eksperimentas parodė, kad šunys gali suvokti neteisybę, tačiau jų reakcija nėra tokia stipri kaip žmonių ar kitų gyvūnų, pavyzdžiui, šimpanzių.
Šunys atsižvelgia į kūno kalbą
Kai kurie žmonės su savo šunimis elgiasi tarsi su vaikais. Ir tai nestebina. Tiriamiems keturkojams buvo rodomi skirtingi filmukai. Viename įraše žmogus, žiūrėdamas tiesiai žiūrovui į akis, pasisveikindavo: „Labas, šunie!“ Tuomet nusisukdavo ir žengdavo link vieno iš identiškų plastikinių indelių. Kitame įraše asmuo pasisveikindavo, tačiau nepalaikė akių kontakto su jį stebinčiais šunimis. Kol gauruotieji tyrimo dalyviai žiūrėjo įrašus, mokslininkai specialiu prietaisu fiksavo jų akių judesius.
Kaip parodė rezultatai, gyvūnėliai daug dažniau sekdavo asmenį, jei prieš tai jis išreiškė norą su jais bendrauti, t. y. Taigi šunys, kaip ir vaikai, vertindami žmogaus ketinimus, atsižvelgia į kūno kalbą. Turėkite tai omenyje, kai norėsite paauklėti ar kažką svarbaus parodyti savo augintiniui. Tačiau norėdami, kad šuo nekaulytų maisto nuo stalo, geriau nežiūrėkite jam į akis. Tyrimai rodo, kad jis daug dažniau prašinėja iš asmens, kuris jį stebi. Tai rodo, kad šunys yra labai jautrūs žmogaus kūno kalbai ir gali suprasti mūsų ketinimus net ir be žodžių.
Muzika veikia šunų emocijas
Vaizdo įrašų portale „Youtube“ gausu filmukų, kuriuose įamžinta šunų aistra muzikai. Kai kurie keturkojai patys „groja“ pianinu, kiti akomponuoja graudžiu kaukimu. Panašu, kad kai kurie jų yra užkietėję melomanai. Ir vis dėlto visi šunys daugiau ar mažiau jautrūs muzikai.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Mokslininkai stebėjo šunis, kai fone grojo populiariosios, sunkiojo roko arba klasikinės muzikos kūriniai, taip pat šnekant žmonėms ar tiesiog būnant tyloje. Augintiniai nerodė jokio išskirtinio elgesio, kai fone skambėjo žmonių balsai ar populiariosios dainos. Tačiau kai aplinką užliedavo agresyvios metalo muzikos natos, šunys tapdavo nerimastingi ir dažniau lodavo. Klasikinė muzika, atvirkščiai, turėjo raminamąjį poveikį - keturkojai mažiau lojo, atrodė ramūs bei dažniau priguldavo. Šis tyrimas patvirtino, kad muzika gali daryti įtaką šunų emocijoms ir elgesiui. Agresyvi muzika gali sukelti nerimą, o raminanti muzika - atpalaiduoti.
Šunys jaučia empatiją
„Kai liūdžiu, šuo nesitraukia nuo manęs. Jis glaustosi, laižo ranką ir visur sekioja iš paskos“, - su tokiu teiginiu sutiktų kone kiekvienas šeimininkas. Mes įsitikinę, kad gyvūnai supranta mūsų jausmus ir, kai reikia, puola guosti kartais net greičiau už artimuosius. Paklausti, ar jūsų šuo jaučia empatiją, t. y. moka įsijausti į aplinkinių jausmus, tikriausiai nedvejodami atsakytumėte „taip“. Tačiau mokslininkai nėra tokie užtikrinti. Kai kurių skeptikų teigimu, šunys prieina prie liūdinčio šeimininko tik iš smalsumo, kurį klaidingai laikome rūpestingumu. Kai kurie teigia, kad keturkojai neturi empatijos - jie tiesiog užsikrečia emocijomis nesuprasdami, ką kitas išgyvena. Todėl, jausdami stresą ar tvyrančią įtampą, jie puola prie šeimininko norėdami paguosti ne jį, o nusiraminti patys.
Mokslininkė Deborah Custance nusprendė užbaigti šį ginčą. Savo eksperimente ji panaudojo šiek tiek pakeistą metodiką, kuria matuojama vaikų empatija. Mokslininkė nufilmavo šunų šeimininkus, besikalbančius su nepažįstamu asmeniu. Jie turėjo kalbėtis ramiu balsu, šnekėti neįprastai trūkčiojančia tonacija arba apsimesti, kad verkia. Tyrėja kėlė hipotezę, kad jei šunys nejaustų empatijos, jie pirmiausia bėgtų nusiraminti pas šeimininką ir taip patvirtintų skeptikų nuomonę apie užsikrėtimą emocijomis. Tačiau jei šuo suprastų, ką kitas jaučia, jis bėgtų paguosti ne tik verkiančio šeimininko, bet ir nepažįstamojo. Šis tyrimas parodė, kad šunys gali jausti empatiją ir suprasti kitų emocijas, o ne tik reaguoti į jas instinktyviai.
Uodegos vizginimas - šuns emocijų išraiška
Kad uodegą vizginantis šuo yra nusiteikęs draugiškai, žino kiekvienas. Deja, dažnai tai tėra viena iš daugelio reikšmių, kurią esame iššifravę. Tačiau šuns uodega gali išreikšti labai skirtingas emocijas. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į uodegos padėtį ir jos vizginimo ypatumus. Uodega -panašiai kaip žmonių veido išraiškos - pasako apie vyraujančius jausmus. Šunys yra jautrūs judesiui, todėl uodegos vizginimas yra viena svarbesnių tarpusavio bendravimo priemonių. Tai vienas dalykų, kurį kitas šuo pastebi pirmiausia. Evoliucija tuo pasirūpino dar labiau išryškindama ir papuošdama uodegas juodais galiukais ar plaukų kuokštais, kad prašalaitis neabejotinai pamatytų, ką kitas nori jam pranešti.
Pasak šunų psichologo Stanley Coreno, pagal iškeltos uodegos aukštį galima suprasti, ką gyvūnas jaučia. Tai tarsi jų emocijų matuoklis. Vidurinė padėtis rodo, kad šuo yra atsipalaidavęs. Jei uodega pakreipta horizontaliai, gyvūnas yra dėmesingas. Uodegai kylant į viršų pranešama, kad jis nusiteikęs agresyviai. Vertikali uodegos padėtis išreiškia, kad gyvūnas čia jaučiasi esąs vadas arba net perspėja: „Nesiartink, nes pulsiu.“ Nuleista uodega rodo, kad šuo yra nuolankus, blogai jaučiasi ar nerimauja. Žmonių kalbai būdingi skirtingi dialektai, o šunų veislės išsiskiria skirtingais uodegos vizginimo ypatumais. Uodegos judesiai taip pat suteikia naudingos informacijos. Pavyzdžiui, vizginimo greitis rodo susijaudinimo lygį, o uodegos mostelėjimo plotis atskleidžia, ar šuo yra nusiteikęs teigiamai, ar neigiamai: neintensyvus siauras mostas paprastai matomas šuniui sveikinantis; platus mostas rodo, kad šuo nusiteikęs draugiškai ar yra pamalonintas; maži greiti vibruojantys uodegos judesiai išduoda, kad gyvūnas yra pasiruošęs kažką daryti - bėgti ar kautis. Jei vizginama uodega yra iškelta į viršų, greičiausiai šuo yra nusiteikęs agresyviai. Supratimas apie uodegos vizginimo reikšmes gali padėti geriau suprasti šuns emocijas ir ketinimus.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai aspektai Hamlete
Šunys prisiriša prie žmogaus labiau nei prie kitų šunų
Įvairios istorijos apie šunis, sukorusius tūkstančius kilometrų, kad surastų dingusį šeimininką, neleidžia abejoti jų ištikimybe ir prieraišumu. O ar jie tokie pat ištikimi kitiems keturkojams? Jeigu tektų rinktis tarp šuns, su kuriuo gyveno visą gyvenimą, ir juos prižiūrinčio asmens, kurį pasirinktų? Panašų klausimą iškėlė Michaelas Hennesey su kolegomis.
Tyrimui jie pasirinko aštuonis 7-9 metų amžiaus šunis, visą gyvenimą praleidusius veislyne su vienu iš savo brolių ar seserų. Šunys turėjo tik vieną prižiūrėtoją ir daugiausia laiko leisdavo kito šuns draugijoje. Norėdami pasižiūrėti, kiek šunys prisirišę vienas prie kito, mokslininkai trumpam juos išskyrė ir stebėjo, kaip jie reaguoja likę vieni. Savo gyvenamojoje vietoje likęs šuo nerodė jokių streso ir nerimo ženklų. Tačiau situacija pasikeitė, kai gyvūnai buvo perkelti į jiems nežinomą aplinką. Jie buvo nerimastingi ir vieni, ir būdami kartu, o jų streso hormono kortizolio lygis išaugo net 50 procentų. Mokslininkus nustebino, kad šunys tarpusavyje mažai bendravo, vienas kito neguodė ir neatrodė, kad jie saugiai jaustųsi kartu. Tačiau kai su jais buvo prižiūrėtojas, gyvūnai elgėsi taip, tarsi turėtų artimesnį ryšį ne su šunimi, o su globėju - prie jo glaudėsi ir nuolat stengėsi palaikyti kontaktą. Tai rodo, kad šunys yra labiau linkę prisirišti prie žmonių nei prie kitų šunų, net jei jie kartu gyvena visą gyvenimą.
Šunys mokosi stebėdami kitus
Būdami su vaikais stengiamės elgtis nepriekaištingai, nes bijome, kad jie perims blogos elgsenos pavyzdį. Sarah Marshall-Pescini su kolegomis atliko įdomų eksperimentą su 84 šunimis. Kiekvienas jų su šeimininku būdavo atvestas į tuščią kambarį ir jį apuostęs atsisėsdavo šalia globėjo. Vėliau į kambarį įeidavo du žmonės su maisto dubenėliais, kuriuos šunys taip pat pauostydavo, kad įsitikintų jų gardžiu turiniu. Tuomet prie šių dubenėlius laikančių žmonių prieidavo kitas asmuo, kuris iš jų prašė maisto. Vienas aktorius griežtai atkirsdavo „ne“, kitas - dosniai dalydavosi maistu. Pasibaigus tokiam spektakliui šuniui buvo leidžiama laisvai vaikščioti po kambarį. Du trečdaliai keturkojų pirmiausia prieidavo prie dosnaus žmogaus, iš jo taip pat tikėdamiesi gauti skanėsto. Jiems užteko pamatyti aplinkinių elgesį, kad prieitų prie teisingos išvados: šis geraširdis, o kitas - ne. Tai rodo, kad šunys gali mokytis stebėdami kitų elgesį ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.
Šunys gali būti išrankūs maistui
„Norėčiau to paties, ką valgo mano draugas“, - neretai užsisakome patiekalą restorane, nužvelgę kito garuojančią lėkštę. Sunku patikėti, bet šunys, regis, valgantys viską, kas tik nukrinta nuo stalo, taip pat gali būti išrankūs! Ypač jei augintinis mato jus mėgaujantis vienu išskirtiniu patiekalu.
S. Marshall-Pescini šuniukams padėjo dvi lėkštes: vienoje buvo mažas gabalėlis skanėsto, o kitoje net šeši. Leidus pasirinkti visi šunys neabejotinai ėjo prie dubens su dosnesne ėdalo porcija. Nepriekaištingas pasirinkimas. O ar kada patikėtumėte, kad jūsų alkanas augintinis gali pasielgti priešingai ir pasirinkti kuklų gabaliuką vietoj siūlomų šešių? Gali, jeigu pamatys, kaip mėgaujatės šiuo skanėstu. Būtent taip nutiko ir tiriamiesiems šunims. Šis eksperimentas parodė, kad šunys gali būti išrankūs maistui ir jų pasirinkimą gali paveikti žmogaus elgesys.
Pašaras nulemia šunų elgesį
Pašaras nulemia šunų elgesį 2007 m. Olandijos mokslininkai Bosch, Beerda, Hendriks ir kiti atliko tyrimą apie ėdalo įtaką šunų elgesiui. Tyrimą atlikti paskatino kraupi statistika, kad kiekvienais metais milijonai šunų visame pasaulyje yra atiduodami į gyvūnų prieglaudas arba užmigdomi, nes jų elgesys netenkina šeimininkų. Į mitybos įtaką šunų elgesiui retai kada yra atsižvelgiama.
Mokslininkų teigimu, žinduolių elgesį kontroliuoja neuromediatoriai ir hormonai, pastarųjų tam tikri pokyčiai gali pakeisti ir elgesį. Triptofanas, kuris yra serotonino (cheminės medžiagos, kuri dalyvauja perduodant signalus iš vienos smegenų srities į kitą) pirmtakas gali paskatinti agresijos padažnėjimą, savęs žalojimą, sumažinti atsparumą stresui. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad pašaro sudėtis, maistinių medžiagų įsisavinimas ir jų tarpusavio sąveika paveikia šunų smegenyse esančias chemines medžiagas, kurios ir nulemia elgesio pokyčius. Jeigu pašare yra ląstelienos ji užtikrina ilgesnį sotumo jausmą ir sumažina alkį tarp šėrimų. Tokiu būdu galima užkirsti kelią netinkamam šunų elgesiui, sumažinti jų agresiją ir ilgesniu laikotarpiu užtikrinti gyvūno svorio kontrolę.
„Ląsteliena užpildo virškinamojo trakto tūrį, jos šuns organizmas neįsisavina ir jokių maistinių medžiagų iš jos negauna, tačiau ši gerai išbrinkstanti medžiaga šuniui suteikia sotumo jausmą. Didesnis ląstelienos kiekis ypač rekomenduojamas nutukusiems šunims, kada norima subalansuoti jų kūno svorį“, - teigia didžiųjų šveicarų zenenhundų veislyno „Kalnų dvasia“ savininkas, šunų mitybos ekspertas Aidas Vaznonis. Jam antrina ir mokslininkų išvadoms pritaria Giedrė, jau kelerius metus savo penkiametį Samojedą šerianti „Quattro delicatezza“ pašaru, pasak moters, ėdalas tikrai turi įtakos šuns elgesiui. „Anksčiau savo šunį šėriau kitokiu pašaru, tai jis dažnai būdavo vangus, tingėdavo eiti pasivaikščioti, nenorėdavo žaisti. Prieš porą metų pakeičiau pašarą ir rezultatus pastebėjau iš karto. Šuo tapo gyvybingas, aktyvus, linksmas, noriai eina į lauką pasivaikščioti ir žaisti“, - savo patirtimi apie ėdalo įtaką šuns elgsenai dalijosi Samojedą auginanti moteris. Tinkamas pašaro pasirinkimas gali turėti didelės įtakos šuns elgesiui ir gerovei.
Ar šunys supranta, ką jiems sakome?
Pongracz, Miklosi ir Csanyi (2001) iš Vengrijos atliko labai įdomų tyrimą apie žmonių suvokimą, kad jų komandas šunys supranta. Tyrėjai paprašė šeimininkų į sąrašą surašyti frazes, kurias, jų manymu, supranta jų augintiniai. Sąrašo viršuje atsidūrė klausimai, po jų išsirikiavo įvairūs liepimai ir informacijos pateikimas. Panašu, kad šeimininkai manė, jog jų šunys yra tarsi mažosios Lesės iš žinomo filmo, tačiau kur įrodymai, kad šunys tikrai supranta, ką jiems sako žmonės? Kiti tyrėjai paprašė šeimininkų pasakyti, kaip dažnai šunys pademonstruoja komandų supratimą. Tyrimas parodė, kad Vengrijos šunų savininkų teigimu, jų šunys pakluso 31 proc. laiko esant bet kokioms aplinkybėms, 53 proc. laiko šunys pakluso, kai komandos kontekstas turėjo teigiamą reikšmę. Skaičiai gana įspūdingi, bet galbūt Vengrijoje šunys labai protingi. Šis tyrimas atskleidė, kad šunys gali suprasti tam tikrus žodžius ir komandas, ypač jei jie yra susiję su teigiamais dalykais.
Šunys klausosi muzikos
2012 m. Kogan, Schoenfeld-Tacher ir Simon atliko tyrimą, kuriuo norėta išsiaiškinti, kaip veislinius šunis veikia įvairių rūšių muzika. Tyrimas atskleidė, kad klasikinė muzika prailgina šunų miegojimo periodą 3,7 - 6 proc. laiko. O sunkusis metalas daugeliui šunų net 71,2 proc. laiko sukelia padidėjusį kūno drebulį. Tyrimas taip pat leido sužinoti, kad tam tikro stiliaus muzika arba atskiri garsai daro teigiamą įtaką šunims. Didžiausią efektą sukelia ilgi garsai, aiškūs tonai ir lėtas tempas. Senbernarę auginantis ir laisvalaikiu pianinu grojantis Andrius sako taip pat pastebėjęs, kad jo šuo saldžiai užsnūsta, kai tik jis pradeda skambinti pianinu. „Kažkaip anksčiau neatkreipdavau dėmesio, bet kai sužinojau apie šį tyrimą, tikrai pastebėjau, kad mano šuo vos tik suskamba pirmieji pianino akordai įsitaiso kur nors netoliese ir užmiega“, - pasakojo Andrius. Tai patvirtina, kad muzika gali turėti raminamąjį poveikį šunims, ypač klasikinė muzika.
Šunų protiniai sugebėjimai prilygsta 2 - 2,5 metų vaiko gebėjimams
Ar žinojote, jog šunys gali suprasti daugiau nei 150 žodžių ir tyčia apgauti kitus šunis arba žmones, kad gautų skanėstų? Mokslininkas iš Britų Kolumbijos universiteto dr. Stanley Coren teigia, kad šunų protiniai sugebėjimai prilygsta 2 - 2,5 metų vaiko gebėjimams. Pasak jo, šunų intelektas taip pat priklauso ir nuo šuns veislės.
„Šunų intelektas skirstomas į 3 rūšis: instinktyvus, kuris atspindi šuns išveisimo paskirtį, pritaikomas, kuris parodo, kaip greitai iš aplinkos šuo išmoksta spręsti problemas, ir darbo bei paklusnumo intelektas, kuris prilygsta mokymuisi mokykloje. Vertinant darbo ir paklusnumo intelektą pirmoje vietoje atsiduria Borderkolių veislės šunys, po jų išsirikiuoja Pudeliai, Vokiečių aviganiai, ketvirtieji sąraše - auksaspalviai Retriveriai, penktieji - Dobermanai, šeštieji - Šetlando aviganiai ir septintieji - Labradoro retriveriai“, - teigia dr. Stanley Coren. Mokslininko atlikti tyrimai taip pat parodė, kad šunys gali skaičiuoti iki keturių ar net penkių. Jie turi aritmetikos žinių ir pastebi klaidas paprastuose skaičiavimuose, kaip pavyzdžiui, kiek bus 1+1=1 arba 1+1=3. Keturiuose atliktuose tyrimuose jis išnagrinėjo, kaip šunys sprendžia erdvines problemas modeliuojant žmogaus ar kitų šunų elgesį ir naudojant „barjero“ tipo problemas. Stebint šunis, anot Coren, nustatyta, kad jie gali įsiminti vertingų daiktų buvimo vietą, rasti geresnius maršrutus aplinkoje (greičiausią būdą pasiekti mėgstamą krėslą), taip pat šunys žino, kaip valdyti mechanizmus (pavyzdžiui, užraktus ir paprastus įrenginius). Šunys suvokia žodžių reikšmę ir simbolines sąvokas, tiesiog, klausydamiesi žmonių kalbėjimo ir stebėdami jų veiksmus. „Žaidimų metu šunys sugeba sąmoningai apgaudinėti kitus šunis ir žmones siekdami gauti atlygį. Jie taip pat meistriškai moka apgauti žmones, kaip meistriškai šeimininkai kartais apgaudinėja savo augintinius“, - sakė Stanley Coren. Šis tyrimas parodė, kad šunys turi aukštesnius kognityvinius gebėjimus, nei manyta anksčiau, ir gali suprasti sudėtingas sąvokas bei spręsti problemas.
tags: #šunų #psichologija #klausimai