Kiaušidžių cistos - tai skysčiu užpildyti dariniai, kurie susiformuoja kiaušidėse, moters reprodukcinėje sistemoje, atsakingoje už kiaušinėlių gamybą ir hormonų sekreciją. Daugelis cistų yra gerybinės (ne vėžinės) ir dažnai išnyksta savaime be gydymo. Šiame straipsnyje aptarsime kiaušidžių cistų priežastis, rizikos veiksnius, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes.
Kas yra kiaušidžių cistos?
Kiaušidžių cistos yra skysčių pripildyti maišeliai, susiformuojantys vienoje ar abiejose kiaušidėse. Jos skirstomos į funkcines cistas, susijusias su menstruaciniu ciklu, ir patologines cistas, kurios gali būti susijusios su kitomis būklėmis, pvz., endometrioze ar policistinių kiaušidžių sindromu (PKS). Kiaušidžių cistos yra labai paplitusios, ypač vaisingo amžiaus moterims, tačiau gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje. Dažnai jos aptinkamos atsitiktinai per ginekologinius tyrimus, nes nesukelia simptomų.
Kiaušidžių cistų tipai
Yra keletas pagrindinių kiaušidžių cistų tipų:
- Funkcinės (folikulinės) cistos: Jos dažniausiai formuojasi lytinės brandos laikotarpiu ir dažnai yra vertinamos kaip normalus fiziologinis procesas. Kiaušidžių folikulai plyšta ovuliacijos metu. Folikulinės cistos vienpusės, jų skersmuo gali siekti 10 cm. Jos paprastai sunyksta, prasidėjus kitam ciklui.
- Geltonkūnio (liuteininė) cista: Formuojasi, kai į geltonkūnį priplūsta daug kraujo. Jų paviršius gali būti įsitempęs, pacientę neretai vargina pilvo skausmas (kartais ūminio pobūdžio), neišnykstantis ir per kitą ciklą.
- Dermoidinės cistos: Susiformuoja iš audinių užuomazgų likučių.
- Endometrioidinės cistos: Atsiranda sergant endometrioze. Ši liga gali sukelti vadinamąsias endometriomas - kiaušidžių cistas, kurių sienelė iš gleivinės.
- Tekaliuteininės cistos: Formuojasi kaip trofoblastinės ligos (t. y.
- Intraligamentinė cista: Išauga iš apatinio kiaušidės krašto.
- Priekiaušidinės cistos: Formuojasi šalia kiaušidės.
Kiaušidžių cistų priežastys ir rizikos veiksniai
Kiaušidžių cistos išsivysto dėl skirtingų priežasčių priklausomai nuo jų tipo, tačiau dauguma susijusios su hormoniniais pokyčiais ar reprodukcinės sistemos funkcijomis. Pagrindinės priežastys:
- Hormonų disbalansas: Cistos formuojasi sutrikus folikulo vystymosi ciklui dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų.
- Ovuliacija: Dažniausiai cistos susiformuoja, kai kiaušidžių folikulas neplyšta, todėl nesusidaręs kiaušinėlis neišeina iš cistos.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): Endokrinopatija, kuriai būdinga lėtinė hiperandrogenemija, anovuliacija, metaboliniai sutrikimai.
- Nėštumas: Ovuliacijos metu susidariusios cistos gali išlikti per visą nėštumą.
- Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas: Tai jatrogeninė patologinė būklė, kai cistų susidaro pernelyg intensyviai stimuliuojant kiaušides nevaisingoms moterims.
Rizikos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Ribinio piktybiškumo navikų prognozės
- Amžius: Daugiausia cistos išsivysto moterims, turinčioms menstruacijas. Jos retai pasitaiko vaikystėje ir po menopauzės. Piktybinės cistos dažniausiai aptinkamos 35 m. ir vyresnėms pacientėms, dažniau toms, kurioms jau prasidėjo menopauzė.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai: Ypač esant PCOS sindromui.
- Vaisingumą skatinančių vaistų vartojimas: Gali didinti cistų atsiradimo tikimybę.
- Sunkios endometriozės formos.
- Dubens infekcijos: Ypač plintančios į kiaušides.
- Anksčiau turėtos kiaušidžių cistos: Dažnai rodo ir didesnę riziką atsirasti naujoms.
- Nutukimas: Juosmeninis nutukimas didina PKS riziką.
- Šeiminė anamnezė: PKS būdinga ir šeiminė anamnezė.
Kiaušidžių cistų simptomai
Kiaušidžių cistos dažnai būna nepastebimos - daugeliui moterų jos nesukelia jokių simptomų. Tačiau kartais cista gali trūkti, o kartu pasirodo nemalonių pojūčių ar net stiprių skausmų. Patologija gali būti besimptomė ar pasireikšti keli ar visi šie požymiai:
- Skausmas: Staigus, intensyvus skausmas apatinėje pilvo ar nugaros srityje. Pacientę neretai vargina pilvo skausmas (kartais ūminio pobūdžio), neišnykstantis ir per kitą ciklą.
- Pilvo pūtimas: Nenutrūkstantis pilvo pūtimas. Išpūstas, pasunkėjęs pilvas. Pilvo skausmas, patinimas ir/ar vėmimas/viduriavimas (esant kiaušidžių perstimuliavimo sindromui).
- Mėnesinių pokyčiai: Nereguliarios mėnesinės - oligomenorėja, amenorėja (būdinga 67 proc. moterims, kurioms nustatytas sindromas, dažniau, kai KMI viršija 30 kg/m2), disfunkcinis kraujavimas iš gimdos. Netipinis kraujavimas iš makšties.
- Dažnas šlapinimasis: Padidėjęs noras šlapintis.
- Nevaisingumas: Anovuliacinis nevaisingumas.
- Kiti simptomai: Aknė, hirsutizmas, vyriško tipo nuplikimas.
Kiaušidžių cistų ir vėžio panašumai bei skirtumai
Mažiau nei 1% visų kiaušidžių cistų būna susiję su vėžiu. Ši rizika kiek padidėja po menopauzės, tačiau pagal vien simptomus atskirti kiaušidžių cistą nuo vėžio dažnai neįmanoma. Tiek cistos, tiek vėžys gali sukelti tokius nusiskundimus:
- Išpūstas, pasunkėjęs pilvas
- Padidėjęs noras šlapintis
- Skausmas ar spaudimas pilvo apačioje ar dubens srityje
- Skausmas nugaros apatinėje dalyje
- Bendras nuovargis
- Pakitę tuštinimosi įpročiai (vidurių užkietėjimas)
- Netikėtas svorio kritimas
Tačiau specifinis kiaušidžių cistų bruožas - kartais pradeda neįprastai augti plaukai ant veido ar kūno, ko vėžio atveju beveik nebūna. Dėl bet kokių įtartinų simptomų būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali atlikti tyrimus ir patikslinti diagnozę.
Kaip diagnozuojamos kiaušidžių cistos?
Cistos dažnai aptinkamos įprasto ginekologinio apžiūros metu, kai gydytojas pastebi pilvo ar dubens pakitimus. Tiriant daugiau, gali būti atliekami šie testai:
- Ginekologinis patikrinimas: Rutininio patikrinimo metu gydytojas gali apčiuopti padidėjusią kiaušidę.
- Nėštumo testas: Padeda nustatyti cistos tipą, ypač jei teigiamas (pvz., geltonkūnio cista).
- Ultragarsas: Leidžia pamatyti cistos dydį, formą, turinį ir vietą. Ištyrus ultragarsu, dauginių cistų kiaušidėse randama vienai iš trijų vaisingo amžiaus moterų. Policistinių kiaušidžių nustatymas ir įvertinimas ultragarsiniu tyrimu - 12 ar daugiau 2-9 mm dydžio cistų (perlų karolių simptomas).
- Laparoskopija: Per mažą pjūvį pilve įvedamas specialus instrumentas su kamera, leidžiantis pamatyti kiaušides gyvai ir iškart pašalinti cistą.
- Kraujo tyrimai: Jei cista iš dalies kieta, tikrinama baltymo CA 125 koncentracija, kuri būdinga kai kurioms ligoms (endometriozė, miomos, dubens uždegimas arba vėžys). Biocheminis kraujo tyrimas - kad rezultatai būtų tikslūs, kraujo reikėtų imti pirmąją savaitę po mėnesinių. Pagrindiniai kriterijai: normalus FSH kiekis; padidėjęs LH kiekis (> 10 TV/l; LH ir FSH santykis padidėja nuo 1:1 iki 2-3:1); padidėjęs testosterono kiekis (> 2, 5 nmol/l; jei viršija 4,8 nmol/l, svarbu atmesti kitas androgenų hipersekrecijos priežastis, pvz., navikus, Kušingo sindromą); sumažėjęs lytinius hormonus sujungiančio globulino kiekis.
Kad būtų galima diagnozuoti PKS, turi būti bent du ar daugiau PKS kriterijų, priimtų 2003 m. Roterdamo bendru susitarimu:
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Oligomenorėja ir/ar anovuliacija;
- Hiperandrogenizmas, kliniškai pasireiškiantis ir/ar biocheminis;
- Policistinės kiaušidės, kai kiekvienoje kiaušidėje yra 12 ar daugiau 2-9 mm dydžio folikulų ir/ar kiaušidžių tūris viršija 10 cm3.
Gydymas: kaip valdomos kiaušidžių cistos?
Kiaušidžių cistos gydomos priklausomai nuo cistos tipo, dydžio, simptomų ir paciento amžiaus. Dauguma kiaušidžių cistų išnyksta be gydymo, tačiau priklausomai nuo situacijos gali būti taikomi tokie sprendimai:
Stebėjimas: Jei cista nesukelia problemų, užtenka periodiškai tikrintis.
Medikamentinis gydymas:
- Skausmą malšinantys vaistai.
- Hormoninė kontracepcija: Nors pastaroji nesunaikina esamų cistų, ji gali sumažinti naujų atsiradimą. Jei yra oligomenorėja, kad sumažėtų gimdos gleivinės hiperplazijos rizika, skiriama progestagenų. Kad susireguliuotų mėnesinės, skiriama sudėtinių kontraceptinių tablečių, kurios kartu su antiandrogenais lengvina ir aknę/hirsutizmą.
- Ovuliacijai sužadinti nevaisingumo atvejais skiriama klomifeno.
- Metforminas (nelicencijuota) gali pagelbėti, kai yra atsparumas insulinui, sutrikusios mėnesinės, be to, jis skatina ovuliaciją nutukusioms moterims, tad, kai nepadeda klomifenas, jo gali būti skiriama nevaisingumui gydyti.
Chirurginis gydymas: Prireikia, jei cista didelė, nesitraukia, sukelia simptomus, ar yra įtariama onkologinė liga (ypač vyresniame amžiuje). Operacijos metu gali būti pašalinama tik cista arba visa kiaušidė.
- Laparoskopija: Dažniausiai pasirenkama minimaliai invazinė operacija per kelis mažus pjūvius. Daugelis pacientų tą pačią dieną išleidžiama namo.
- Laparotomija: Atliekamas didesnis pjūvis, reikalingas esant didelėms ar įtartinoms cistoms.
Komplikacijų gydymas: Trūkusios kiaušidžių cistos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Jei yra stiprus skausmas ir kraujavimas, gali prireikti skubios medicininės pagalbos ir net chirurginės intervencijos.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Gyvenimo būdo pokyčiai: Visais atvejais svarbu mažinti kūno masę ir didinti fizinį aktyvumą.
Kiaušidžių cistų prevencija
Specifinių prevencijos priemonių, kurios užkirstų kelią kiaušidžių cistoms, nėra, tačiau reguliarūs ginekologiniai patikrinimai padeda anksti aptikti ir valdyti šią būklę. Taip pat svarbu:
- Palaikyti sveiką svorį.
- Subalansuotai maitintis.
- Vengti žalingų įpročių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Nauji pilvo skausmai.
- Pūtimas.
- Stiprus arba neįprastas kraujavimas.
- Kiti įtartini simptomai.
Kiaušidžių cistų poveikis kasdieniam gyvenimui
Mažos, besimptomės kiaušidžių cistos dažnai neturi įtakos kasdieniam gyvenimui ir išnyksta savaime. Tačiau didesnės ar simptominės cistos gali sukelti diskomfortą, riboti fizinį aktyvumą ar paveikti emocinę būklę dėl skausmo ar nerimo. Komplikacijos, tokios kaip cistos plyšimas ar užsisukimas, reikalauja skubios intervencijos ir gali laikinai sutrikdyti įprastą veiklą. Tinkamas stebėjimas, gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda daugumai moterų valdyti būklę. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu bendradarbiauti su ginekologu, laikytis rekomendacijų ir reguliariai tikrintis.
tags: #kiausidziu #cistos #ir #stresas