Įžanga
Ribinio piktybiškumo kiaušidžių navikai (RPN), arba borderline ovarian tumors (BOT), yra navikai, augantys iš kiaušidės epitelinių ląstelių. Jie pasižymi mažesniu invazyvumu, lėtesniu augimo greičiu ir geresnėmis pasveikimo prognozėmis nei invazinė kiaušidžių karcinoma. Nors RPN neretai tapatinami su piktybiniais navikais ir gydomi kaip kiaušidžių karcinomos, jie reikalauja individualizuoto požiūrio, atsižvelgiant į jų biologines savybes ir paciento reprodukcinius planus.
Literatūros duomenimis, ribinio piktybiškumo kiaušidžių navikai dažniau nei invazinė kiaušidžių karcinoma būna asimptomiai (13-32%). Todėl naviko diagnozavimui būtina lytinių organų echoskopija bei CA125 vėžio žymens tyrimas. Ankstyvas BOT nustatymas ikioperaciniu periodu gali sumažinti chirurginės intervencijos apimtį ir daliai moterų išsaugoti vaisingumą.
Epidemiologija ir Rizikos Veiksniai
Kiaušidžių vėžys - klastinga liga, neturinti specifinių simptomų. Pagal sergamumą ji yra šeštoje vietoje tarp visų moterų onkologinių ligų. Lietuvoje kiaušidės vėžys sudaro apie 5 proc. visų moterų piktybinių navikų. Tai ketvirtas dažniausiai mirtimi pasibaigiantis moterų vėžys (pirmoje vietoje - krūties, antroje - skrandžio, trečioje - storosios žarnos vėžys). Kasmet kiaušidžių vėžio diagnozę išgirsta apie 400 Lietuvos moterų.
Rizika susirgti kiaušidžių vėžiu didėja su amžiumi. Šia liga retai serga jaunesnės nei 40 metų moterys. Kiti rizikos veiksniai:
- Šeimos anamnezė: Kitiems šeimos nariams diagnozuotas vėžys.
- Reprodukcinė istorija: Didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu turi negimdžiusios ir niekada kontraceptikų nevartojusios moterys, taip pat tos, kurioms menstruacijos prasidėjo anksčiau, o menopauzė - vėliau nei įprasta.
- Genetika: Kai kurie genų pokyčiai gali padidinti kiaušidžių vėžio riziką. Pavyzdžiui, esant BRCA1 arba BRCA2 genų mutacijoms (randamos vienai iš 500 moterų), rizika susirgti šia liga yra 23-45 proc.
- Ankstesnės ginekologinės ligos.
- Gyvenimo būdas.
Manoma, kad kiaušidžių vėžio atsiradimui įtakos turi mažas gimdymų skaičius, kiaušidžių stimuliacija prieš dirbtinį apvaisinimą. Žinoma, įtakos turi ir įvairūs genetiniai veiksniai - BRC1 ir BRC2 genų mutacija. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys, pikas - 64 metai. Paveldimu vėžiu serga daug jaunesnės moterys, tačiau jos turi galimybę pasirinkti gimdos priedų pašalinimo operaciją ir išvengti kiaušidžių vėžio išsivystymo.
Taip pat skaitykite: Suprasti ribinį dažnį
Simptomai ir Diagnostika
RPN dažnai būna asimptomiai, ypač ankstyvose stadijose. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti neryškūs ir lengvai supainiojami su kitomis ligomis, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimais. Moterys dažniausiai skundžiasi virškinimo sutrikimais, vidurių pūtimu, jausmu, kad skrandis nevirškina tam tikrų maisto produktų. Delsiant ieškoti šių simptomų priežasčių, pilvo ertmėje pradeda kauptis skysčiai, didėja pilvo apimtis, atsiranda dusulys.
Kiaušidžių vėžio simptomai, ypač ligos pradžioje, yra neryškūs ir neišskirtiniai. Jie gali priminti kitų, ne tokių pavojingų, dažniausiai virškinamojo trakto ligų simptomus. Daugelis moterų nejaučia jokių ankstyvosios stadijos ligos simptomų, o kai kurioms jie būna labai neaiškūs. Jeigu tokie simptomai vargina kasdien ir tęsiasi keletą savaičių, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą.
Jei profilaktinio apsilankymo metu pacientę apžiūrint ultragarsu įtariamas kiaušidžių vėžys, atliekamas nuodugnus ultragarsinis vidinių genitalijų tyrimas. Po jo gydytojas gali paskirti CA 125 žymens iš kraujo tyrimą, papildomai - HE 4 tyrimą iš kraujo. Išanalizavęs tyrimų rezultatus ir įtaręs, kad kiaušidžių navikas gali būti piktybinis, gydytojas skiria kompiuterinę tomografiją arba dubens magnetinio rezonanso tomografiją. Jei ir tuomet reikia papildomų duomenų, ar tai vėžys, ar gerybinis auglys, ar vėžys išplitęs į kitus organus, galima atlikti diagnostinę laparoskopinę operaciją.
Pagrindinis kiaušidžių vėžio laboratorinis žymuo yra baltymas CA 125. Normali jo koncentracija - < 35,0 U/ml. Padidėjęs CA 125 kiekis paskatina detaliau ištirti kiaušides, tokiu būdu daliai pacienčių aptinkant ankstyvosios stadijos vėžį. CA 125 vėžio žymens tyrimas atliekamas ir klinikoje „Antėja“.
Siekiant patvirtinti diagnozę, atliekama pilvo operacija, kurios metu pilvo sienelėje daromas pjūvis (laparotomija), arba mažiau invazinė operacija per pilvo sienoje suformuotas angas (laparoskopija).
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie ribinį naudingumą
Histologinė Klasifikacija
Kiaušidžių navikų histologinę klasifikaciją ir terminologiją PSO patvirtino 1973 m., tačiau atsižvelgdamas į jos sudėtingumą praktikuojančiam gydytojui, S. K. I. A. B. II. A. B. C. D. III. IV. A. B. C. D. E. F. G. V. VI. VII. VIII. IX.
Ribiniai navikai yra savotiška pereinamoji biologinė blastomogenezės stadija ir priklauso potencialiai žemo laipsnio piktybinių navikų grupei, nėra akivaizdaus gretimos stromos invazijos. Tačiau kartais ribiniai navikai gali būti implantuojami palei pilvaplėvę ir sukelti tolimas metastazes.
Gydymas
Auksinis RPN gydymo standartas - chirurginis gydymas, dažniausiai atliekant laparotomiją. Teigiama, kad pirmo pasirinkimo operacija RPN gydymui ir stadijavimui turėtų būti laparoskopinė salpingooforektomija, tačiau, siekiant išsaugoti jaunų moterų vaisingumą, galima rinktis ir laparoskopinę cistektomiją.
Kiaušidėje esantis auglys pašalinamas kartu su visa kiaušide arba ta jos dalimi, kurioje yra išaugęs. Deja, net ir pašalinus kiaušidę, nuo vėžio negalima 100 proc. apsisaugoti - gali išsivystyti „kiaušidžių vėžys be kiaušidžių“.
Nustačius kiaušidžių vėžį, gydymas prasideda nuo operacijos, tuomet skiriama chemoterapija.
Taip pat skaitykite: Kas yra ribinis cukraus kiekis?
Įprastinis kiaušidžių vėžio gydymas yra operacija ir chemoterapija. Operacijos metu pašalinama kuo daugiau naviko, siekiant sumažinti jo masę. Dažniausiai pašalinamos abi kiaušidės (abipusė oforektomija) ir gimda (histerektomija). Jaunoms moterims, kurios nori likti vaisingos, šalinama tik viena, ligos pažeista kiaušidė, o kita kiaušidė ir gimda paliekamos. Diagnozavus ankstyvosios stadijos kiaušidžių vėžį, dažniausiai užtenka tik operacijos. Po operacijos skiriama chemoterapija vadinama pirmos eilės gydymu.
Kiaušidžių vėžys dažniausiai pasiduoda chemoterapijai. Tačiau, deja, po tokio gydymo jis dažnai atsinaujina (recidyvuoja). Tokiu atveju vienintelė gydymo galimybė - tęsti chemoterapijos kursą.
Augantys navikai gali išskirti naujų kraujagyslių augimą skatinančias chemines medžiagas. Toks procesas vadinamas navikine angiogeneze. Naujos kraujagyslės aprūpina augantį naviką jam reikalingu deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Biologinė terapija - tai angiogenezę slopinantys vaistai. Jie jungiasi prie KEFR (kraujagyslių endotelio faktoriaus receptoriaus), kuris yra pagrindinis navikinę angiogenezę skatinantis veiksnys, ir blokuoja jo biologinį veikimą. Taip sukeliamas deguonies ir maistinių medžiagų badas navike. Todėl jis negali augti ir metastazuoti.
Prognozė
Literatūros duomenimis 68% RPN diagnozuojama I stadijoje, o jų recidyvavimo tikimybė maža.
Sergant pirmos ir antros stadijos vėžiu, išgyvenamumas siekia 96-98 procentus, trečios ir ketvirtos stadijos - išgyvenamumo rodikliai nukrinta iki 42 procentų. Net ir sustabdžius vėžio progresavimą, tikėtina, kad trims iš keturių pacienčių jis atsinaujins.
Prevencija
Kadangi kiaušidės vėžys yra sunkiai pastebimas, labai svarbu profilaktiškai lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą. Tai ypač aktualu rizikos grupėje esančioms moterims. Bet kokiu atveju reikėtų neignoruoti nerimą keliančių simptomų.
Naujausių tyrimų duomenimis, kartą per metus atliekama gydytojo akušerio-ginekologo apžiūra ultragarsu gali sumažinti mirtingumą nuo kiaušidžių vėžio net iki 20 procentų.
tags: #ribinis #kiausidziu #navikas