Kai vaikas susiduria su sloga ar temperatūra, dažnai sakome, kad jis peršalo. Tačiau, pasak gydytojų, „peršalimo” ligos - klaidinga sąvoka. Iš tiesų, mažylis gali susirgti, jei sušąla ar suprakaituoja, tačiau tuomet jis serga viršutinių kvėpavimo takų virusų sukelta liga. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias tėvų klaidas, kurios gali lemti dažnesnius vaikų susirgimus, ir pateiksime patarimų, kaip jų išvengti.
Viršutinių kvėpavimo takų ligos ir gripas: ką svarbu žinoti
Viršutinių kvėpavimo takų ligas sukelia virusai, kurių ore sklando šimtai. Gripas išsiskiria tuo, kad užsikrėtęs vaikas ar suaugęs žmogus serga sunkiau nei užsikrėtęs kitu kvėpavimo takų virusu. Gripui būdingos komplikacijos - ausų, plaučių uždegimai, bronchitai, širdies ligos. Nustatyti, ar mažylis serga gripu, galima tik atlikus specifinius tyrimus, paėmus tepinėlį iš nosies. Vaistai nuo gripo turi šalutinių reiškinių, todėl skiriami tik sunkiais atvejais.
Konkretaus gripo viruso sukelta liga žmogus serga vieną kartą gyvenime, tačiau gripui atsparumas nėra įgyjamas, nes virusas nuolat mutuoja. Gripu galima susirgti kelis kartus per sezoną. Kitomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis vaikas gali sirgti dažnai, nes ore sklando daug virusų, su kuriais jis susiduria pirmą kartą.
Kodėl vieni vaikai serga dažnai, o kiti - ne?
Niekas tiksliai nežino, kodėl vieni vaikai serga dažnai, o kiti - retai. Tai priklauso nuo įgimtų organizmo savybių ir išorės veiksnių: patiriamos įtampos, mitybos, miego ir užsigrūdinimo. Šie veiksniai lemia, ar organizmas sugebės lengvai nugalėti virusą. Nuo septynerių metų vaikas serga vis mažiau, nes jo organizmas atpažįsta daugelį virusų.
Karščiuojantis vaikas negali lankyti darželio, kad neapkrėstų kitų ir galėtų ramiai priešintis virusui. Svarbu laikytis kelių taisyklių:
Taip pat skaitykite: Vaikų motyvacijos puoselėjimas
- Temperatūros mažinimas: mažinti temperatūrą tik tuomet, kai ji aukštesnė nei 38,5 laipsnio, jei vaikas jaučiasi pakankamai gerai.
- Skysčių vartojimas: duoti daug skysčių, apie 100 ml vienam kilogramui kūno svorio.
- Nosies valymas: sloguojančiam vaikui gerai išvalyti nosį.
- Poilsis: nepatartina vaiko leisti į darželį dvi savaites, nes tiek laiko virusas pasišalina iš organizmo. Tačiau į lauką vesti būtina, nes grynas oras padeda kovoti su liga.
Kaip atskirti lengvą ligą nuo sunkios?
Vaiko savijauta išduoda, ar jis serga lengva virusine liga, ar sunkiomis komplikacijomis. Antibiotikų reikia, jeigu vaikas yra vangus, nenori žaisti, gulinėja, atsisako gerti ir valgyti, o veidas atrodo blyškus. Sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, numušus temperatūrą, vaikas jaučiasi gerai, noriai žaidžia, geria ir valgo, jo žandukai parausta.
Sergant gripu reikia gulėti, o „peršalus” - nebūtinai. Vis dėlto, pabūti ramiai patartina sergant bet kokia virusine liga. Gripas dažniausiai prikausto prie lovos, nes sukelia stiprius raumenų skausmus. Gripo ar kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų komplikacijos prasideda, kai vaikas per anksti išvedamas į šaltą orą arba kolektyvą. Gripas pavojingiausias kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus, nes jų imuninė sistema dar nėra susiformavusi.
Dažniausios tėvų klaidos ir kaip jų išvengti
1. Netinkama apranga
Pagrindinė klaida - stengimasis apmuturiuoti vaikus. Vaikas turi būti aprengtas šiltais, natūralaus pluošto drabužiais, nevaržančiais jo judesių, kad nei perkaistų, nei sušaltų.
Ką daryti? Laikykitės trijų sluoksnių taisyklės:
- Pirmasis sluoksnis - išlaikyti sausą odą.
- Antras - sulaikyti šilumą ir pašalinti drėgmę.
- Trečiojo užduotis - apsaugoti nuo oro reiškinių.
2. Nesveika mityba
Majonezas, kečupas, bulvių traškučiai, gazuoti gėrimai, šokolado batonėliai kenkia vaiko sveikatai.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis
Ką daryti? Svarbu protingai paskaičiuoti baltymus, angliavandenius, riebalus ir produktus, kuriuose gausu vitaminų ir mikroelementų. Duoti produktų, kuriuose gausu vitaminų A, C ir D (riebi žuvis, pomidorai, morkos, paprikos, sūris, kepenys, citrusiniai vaisiai, džiovinti vaisiai, uogos ir kiviai). Taip pat svarbūs B grupės vitaminai (riešutai, ankštinės kultūros, kiaušiniai, juoda duona, pienas, mėsa, vaisiai, daržovės ir žalumynai), kalcis (pieno ir rūgštaus pieno produktai), jodas (jūros kopūstai, jūros produktai, jūros žuvis ir druska) ir kalis (pupelės, balanai, riešutai). Duoti gerųjų bakterijų, kurios užtikrins gerą virškinimo sistemos darbą.
3. Sporto trūkumas
Sportuoti naudinga, svarbu pasirinkti teisingus krūvius, kad vaikas per daug neprakaituotų ir nepervargtų.
4. Nenoras eiti į mokyklą ar darželį
Nenoras eiti į mokyklą ar darželį gali būti sąlygotas įtemptos psichologinės situacijos ir konfliktų kolektyve.
Ką daryti? Išsiaiškinti, kodėl vaikas nenori eiti į kolektyvą. Jeigu prireiks, kreipkitės į psichologą.
5. Ėduonis
Ėduonis ir kitos dantų ligos nualina vaiko organizmą, nes tai yra uždegiminiai procesai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą
Ką daryti? Du kartus per metus apsilankyti pas stomatologą.
6. Perdėtas rūpestis
Peršalimo ligas dažnai sukelia perdėtas rūpestis: tėvai pernelyg šiltai rengia vaikus, pernelyg stipriai šildo gyvenamuosius kambarius, baiminasi patalpų vėdinimo.
Tinkamas gyvenimo būdas - geriausia ligų profilaktika
Tinkamas dienos režimas: tinkamas poilsis, subalansuotas protinis darbas bei fizinis aktyvumas. Svarbiausia yra nealinti savo organizmo.
Vaiko imuniteto stiprinimas
Vaiko imunitetas yra unikalus. Jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, jis dažnai būna lauke, gauna būtinų vitaminų ir auga emociškai saugioje aplinkoje su daug meilės, labai tikėtina, kad jo organizmas su virusais ar bakterijomis gebės susidoroti geriau. Vaikams sirgti 10-12 kartų per metus yra normalu - tai yra būdas, kaip vaiko imunitetas formuojasi, kad vėliau galėtų atpažinti ligos sukėlėjus.
Svarbu pasirūpinti, kad vaikas gautų vitamino D, valgytų subalansuotą maistą - daug daržovių ir vaisių, žuvies ir mėsos, pieno produktų, nemažai laiko leistų lauke, nes ten - grynas oras ir visa flora bei fauna, su kuria augančio vaiko organizmas turi susipažinti.
Karščiavimas: ką svarbu žinoti
Dažniausia tėvų klaida, kai vaikas karščiuoja, - per mažos antipiretikų (temperatūrą mažinančių vaistų) dozės. Mažinti reikia tik febrilią temperatūrą (virš 38,5°C). Subfebrilus karščiavimas dažniausiai nėra pavojingas, rodo imuniteto kovą su virusine infekcija.
Kai vaikas karščiuoja, svarbu jo amžius. Vaikui febriliai karščiuojant ir nesant kitų simptomų, galima laukti tik 3 dienas. Tarp karščiavimų, numušus temperatūrą, vaikas turi jaustis gerai. Vaikas tarp karščiavimų turi gerti skysčius ir normaliai šlapintis.
Karščiuojantį vaiką reikia nukloti, nurengti. Kai vaikas karščiuoja, į pirmą vietą stoja skysčiai, o maistas lieka antroje. Karščiuojančiam vaikui galima duoti vitamino C ir D, tačiau negalima duoti B grupės vitaminų ir geležies.