Mėnesinės - tai natūralus ir svarbus procesas kiekvienos moters gyvenime, signalizuojantis apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Tačiau vėluojančios ar trumpam dingusios mėnesinės tarp vaisingo amžiaus merginų ir moterų - ne toks jau retas reiškinys. Tai neretai kelia nerimą, nes menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu. Tačiau bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų: kodėl mėnesinės kartais vėluoja, ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime mėnesinių vėlavimo priežastis, simptomus, kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo reiškiniu.
Kas Yra Reguliarus Menstruacijų Ciklas?
Paprastai reguliarios mėnesinės yra laikomos, kai jos kartojasi kas 21-35 dienas. Visgi, svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra lyg laikrodžio mechanizmas, todėl priklausomai nuo mėnesio, menstruacijos gali kartotis kas 24 dienas, kartais netgi kas 21 arba 28 dienas, ir vis tiek būti laikomos reguliariomis. Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios. Jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo.
Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus.
Jei tu žymėsiesi savo menstruacijų pradžią kalendoriuje ar programėlėje (Clue, Flo ir kt.), ilgainiui pastebėsi tam tikrą savo mėnesinių periodiškumą. Taip tu galėsi stebėti, kada bus kitos menstruacijos - paskaičiuodama dienų skaičių (kuris dažniausiai kartojasi) nuo paskutinių menstruacijų pirmosios dienos.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Pirmosios menstruacijos paprastai prasideda 12-14 metų, o kai kurioms menstruacijos gali prasidėti ir nuo 9 ar net 16 metų. Jei menstruacijos neprasidėjo iki 16 metų arba jau praėjo 3 metai nuo krūtų augimo pradžios, o menstruacijų dar nebuvo, reikėtų nueiti pas gydytoją ginekologę. Paprastai menstruacijos būna kartą per mėnesį ir užtrunka nuo 3 iki 7 dienų.
Paauglystėje tai gali tęstis ir ilgiau. Kai kurių mergaičių menstruacijos užsitęsia iki 10 dienų. Tavo menstruacijų trukmė gali kisti kiekvieną mėnesį, kol jos susireguliuos. Gausumas ir kraujo spalva taip pat kinta nuo menstruacijų pradžios iki pabaigos. Pirmą, antrą, kartais ir trečią dieną kraujavimas gali būti gausesnis, o spalva tamsiai raudona.
Pirmus kelerius metus tavo menstruacijos gali būti nereguliarios - kai kuriuos mėnesius jų gali net nebūti, tačiau tai yra normalu. Menstruacijos gali pasirodyti du kartus per mėnesį, arba nepasirodyti du mėnesius visiškai. Vieną mėnesį tavo menstruacijos gali tęstis 2 ar 3 dienas, o kitą kartą - 7 dienas. Tai visai normalu, kai tu paauglė. Kaip ilgai tęsiasi tavo menstruacijos ir kokio jos gausumo lemia hormonai, kuriuos gamina tavo kūnas. Jos susireguliuoja daugmaž apie 18-20 gyvenimo metus.
Vidutiniška menstruacijų ciklo (kas kiek dienų pasirodo menstruacijos) trukmė yra 28 dienos, tačiau ne visoms. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei tavo menstruacijos buvo reguliarios ir nesulaukei jų 3 mėnesius.
Kada Sunerimti Dėl Nereguliarių Mėnesinių?
Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21-ą dieną) arba per retai (rečiau nei kas 35-ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Tai gali būti signalas, kad moters organizme vyksta pokyčiai arba yra patiriamas stresas įvairiose gyvenimo srityse (nuo asmeninio gyvenimo iki darbo/mokslų pokyčių).
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas.
Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų skausmingumą. Stiprus skausmas gali indikuoti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, gimdos anomalijas arba dubens uždegimines ligas. Visgi pas kiekvieną skausmo suvokimo riba individuali, todėl reikia stebėti, kada pasireiškia stiprus skausmas (pagal individualų pojūtį), nes galbūt tai ne šiaip streso sukeltas padarinys, o besivystanti liga/sutrikimas, dėl ko reikia pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu.
Pagrindinės Mėnesinių Ciklo Sutrikimų Priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
Stresas ir Gyvenimo Būdas
Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą.
Dėl intensyvaus bei užsitęsusio streso sutrinka arba apskritai nutrūksta gonadotropinio liberino (GnRH) - hormono, reguliuojančio ovuliaciją ir ciklą - gamyba.
Hormoniniai Svyravimai
Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti.
Moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kenčia dėl hormonų disbalanso, o su tuo siejamos ir vėluojančios arba nereguliarios mėnesinės. Pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla taip pat gali lemti mėnesinių vėlavimą. Skydliaukė reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali daryti įtaką ir hormonų lygiui.
Kūno Svorio Pokyčiai
Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.
Staigūs svorio pokyčiai dėl ligos, vartojant tam tikrus vaistus ar drastiškai pakeitus mitybos įpročius taip pat gali sutrikdyti hormonų balansą, tad gali vėluoti ar kuriam laikui išnykti mėnesinės. Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų. Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu.
Tam Tikros Ligos
Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.
Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą.
Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas. Dubens uždegiminė liga (DUL) - tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL).
Nėštumas
Nors tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui. Žinoma, pagrindinė ir pati dažniausia mėnesinių vėlavimo priežastis yra nėštumas. Jeigu nėštumo testas neigiamas, tačiau vis tik įtariate, kad galite būti nėščia, vertėtų nėštumo testą po kelių dienų atlikti pakartotinai, nes jo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.
Kitos Priežastys
- Jaunystė: Jaunoms merginoms, ypač paauglėms, kurioms mėnesinės apskritai neseniai prasidėjo, neišvengiamai pasitaikys mėnesių, kai jos gerokai vėluos arba apskritai nepasirodys.
- Premenopauzė: Tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta - 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m.
- Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas: Jis pasireiškia kiaušidėms nustojus normaliai funkcionuoti dažnai dar iki 40-ojo moters gimtadienio.
- Kontraceptinės priemonės: Mėnesinių ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t.
Kiek Dienų Gali Vėluoti Mėnesinės?
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei mėnesinės vėluoja retkarčiais, nerimauti tikriausiai nereikėtų. Tačiau susirūpinti būtina, jeigu mėnesinių nebuvo ilgiau nei 1 mėn. arba pajutote kokių nors neįprastų simptomų. Kreiptis į gydytoją reikėtų šiais atvejais:
- Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei 10 dienų ir nėra akivaizdžių priežasčių.
- Jei ciklas tampa nereguliarus arba mėnesinės praeina be kraujavimo ilgą laiką.
- Jei kartu su vėlavimu jaučiate skausmą, karščiavimą ar kitus neįprastus simptomus.
- Jei įtariate, kad galėjote pastoti ir nėštumo testas yra neigiamas.
Ką Daryti, Jei Mėnesinės Nereguliarios?
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.
Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę.
Tokiais atvejais dažnai pastebimos ir problemos, susijusios su gimdos vystymusi. Laimei, šiuolaikiniai metodai gali realiai padėti. Būna ir taip, kad folikulų aparatas genetiškai yra toks, jog moteris visą gyvenimą turės problemų susijusių su ciklo sutrikimais - taip vadinamas policistinių kiaušidžių sindromas.
Jei pas moterį yra ryškūs hormoniniai pakitimai, o tai liudija 2-3, ir netgi 6 mėnesių užsilaikymas, be gydymo hormonais apsieiti neįmanoma.
Jei pacientės turi atsparumą insulinui, ji turi šansų išgyti. Tiesa, keičiantis hormonų pusiausvyrai ir geriant tabletes didėja ne svoris, bet apetitas. Turint omeny šį faktą, moterims skiriama ir kaloringa dieta. Ir jei ji prižiūrės save, skaičiuos kalorijas, tikrai nepriaugs papildomo svorio.
Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus.
Prisiminkite, kad surasti priežastis, kodėl jūsų ciklas nėra stabilus tikrai galima, apsilankykite pas savo gydytoją, detaliai ir atvirai papasakokite su kuo pastaruoju metu susidūrėte, kokius vaistus vartojote, ar laikėtės dietos ir t.t.
Svarbu! Visada pirmiausia reikia apsilankyti pas gydytoją, kad galima būtų atmesti struktūrines priežastis.
Papildomos Gydytojų Rekomendacijos
Norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai.
Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigiamas.