Įvadas
Vaiko gimimas dažnai įsivaizduojamas kaip vienas gražiausių gyvenimo įvykių. Tai akimirka, kai pasaulį išvysta nauja gyvybė, o moterį užlieja meilės ir džiaugsmo jausmas. Tačiau realybė kartais būna kiek kitokia. Dalis moterų po gimdymo susiduria su netikėtu emociniu sunkumu - pogimdyvine depresija. Tai sudėtinga psichologinė ir fiziologinė būsena, kuri gali ištikti bet kurią moterį, nepriklausomai nuo jos amžiaus, socialinės padėties ar patirties. Pogimdyvinė depresija dažnai prasideda pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir vėliau - net po kelių mėnesių. Ji veikia ne tik moters emocinę bei fizinę būklę, bet ir kūdikį bei jų tarpusavio ryšį. Deja, daugelis moterų vis dar bijo apie tai kalbėti, nes jaučia gėdą ar baimę būti nesuprastos. Būtent todėl svarbu atpažinti pirmuosius požymius, suprasti, kas tai per būklė, ir žinoti, kad pagalba yra įmanoma.
Kas yra Pogimdyvinė Melancholija ir Depresija?
Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Tad natūralu, kad nauja mama gali jausti daug jausminių pokyčių.
Pogimdyminė Melancholija
Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) pasireiškia iki 70-80 procentų gimdyvių. Tai - lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga:
- Didesnis nuovargis
- Išsekimas
- Dirglumas
- Nuotaikų kaitos
- Negatyvios mintys
Pogimdyvinė melancholija nėra pavojinga, jeigu neužsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Ši būsena paprastai praeina savaime, be gydytojų ir medikamentų pagalbos.
Pogimdyvinė Depresija
Pogimdyvinė depresija - tai sudėtingesnė emocinė būklė, kuri gali išsivystyti iš pogimdyvinės melancholijos. Depresija po gimdymo pasireiškia apie 10-20 procentams moterų per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo. Dažniausiai pogimdyvinė depresija pasireiškia po gimdymo praėjus 5-7 savaitėms.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Pogimdyvinės Depresijos Simptomai ir Požymiai
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti labai įvairiai - vienoms moterims ji pasireiškia lengvesne forma, o kitoms tampa sunkia našta, kuri trukdo džiaugtis motinyste ir kasdieniu gyvenimu. Todėl labai svarbu atpažinti ženklus, kurie signalizuoja, kad emocinė pusiausvyra sutriko ir reikia pagalbos. Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai:
- Didelis nuovargis
- Apatija - nenoras nieko daryti
- Gyvenimo džiaugsmo praradimas
- Energijos stoka
- Nevilties jausmas
- Dažnas verkimas be aiškios priežasties
- Panikos priepuoliai
- Nenoras rūpintis savo vaiku
- Nenoras bendrauti su aplinkiniais
- Apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis)
- Pastovus nerimas ir dirglumas
- Prastas savęs vertinimas (pvz. mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs)
- Alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės
- Mintys apie savižudybę (pirminės mintys pasireiškia kaip svarstymai apie sunkų gyvenimą, norą nebūti, pvz. nepabusti iš miego, vėliau tai gali peraugti į konkretų planavimą ir, galiausiai, į realius veiksmus)
- Nuolatinis liūdesys, beviltiškumo ar tuštumos jausmas
- Kaltės ar nevisavertiškumo pojūtis („esu bloga mama“, „nesugebu pasirūpinti kūdikiu“)
- Nerimas ar panikos priepuoliai, kai atrodo, kad viskas slysta iš rankų
- Miego sutrikimai - nemiga arba, priešingai, nuolatinis noras miegoti
- Apetito pokyčiai - prarandamas noras valgyti arba atsiranda persivalgymo epizodai
- Kūno skausmai be aiškios priežasties
- Sunku susitelkti, priimti sprendimus, rūpintis kasdieniais dalykais
- Atsiribojimas nuo artimųjų, nenoras bendrauti ar išeiti iš namų
- Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą
- Sunkumai užmezgant emocinį ryšį su kūdikiu, kartais - net jo vengimas
Kiekvienai mamai po gimdymo emociniai sunkumai gali reikštis skirtingai. Tačiau vyraujantis požymis yra žema savivertė, savigrauža ir savęs kaltinimas. Svarbu suprasti, kad šis sutrikimas yra kaip bet kokia kita sveikatos problema, ir tai neapibrėžia manęs kaip mamos. Vertėtų nekaltinti savęs, jei po gimdymo ir rūpinantis vaiku viskas vyksta ne taip, kaip buvo tikėtasi ir savęs neteisti , jei nepavyksta užmegzti ryšio su kūdikiu ar stinga jėgų juo tinkamai pasirūpinti. Daug svarbiau laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos.
Pogimdyvinės Depresijos Priežastys
Pogimdyvinė depresija - tai sudėtingas reiškinys, kylantis iš daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Nors dažnai atrodo, kad ji „atsiranda iš niekur“, iš tiesų šią būseną lemia tiek biologiniai, tiek psichologiniai ir socialiniai aspektai. Tai reali sveikatos būklė, kurią patiria daugelis moterų visame pasaulyje. Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti dėl kelių pagrindinių priežasčių:
Fiziologiniai Pokyčiai
- Miego trūkumas ir didelis nuovargis: Miego stygius išbalansuoja hormonų koncentraciją.
- Estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas: Iškart po kūdikio gimimo moters organizme staigiai sumažėja hormonų kiekis, todėl gali pasireikšti nuotaikos svyravimai, sutrikti miegas ar emocinis stabilumas. O visa tai gali sukelti nerimą, dirglumą ar net depresijos pradžią.
- Komplikacijos gimdymo metu, kurios vėliau sukelia diskomfortą: (makšties kirpimas, plyšimas, cezario pjūvio randas, hemorojus ir t.t.)
- Sunki žindymo pradžia, kurios metu patiriamas skausmas
- Galvos ir nugaros skausmai po epidūrinės nejautros
- Mineralų ir vitaminų trūkumas po nėštumo: (geležies, vitamino D, B, magnio ir t.t.)
Psichologiniai Pokyčiai
- Pokyčiai moters gyvenime: Po gimdymo įvyksta didelis pokytis moters gyvenime, prie kurio reikia laiko prisitaikyti. Šis procesas, iš naujo kuriant rutiną bei pamažu pažįstant naująją save mamos vaidmenyje, pareikalauja energijos bei laiko. Pirmaisiais metais po gimdymo itin daug dėmesio skiriama vaikui ir lieka mažai laiko sau. Tad pogimdyminė depresija gali atsirasti ir dėl didelių emocinių pokyčių moters gyvenime.
- Emociniai ir psichologiniai veiksniai: Motinystė - tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelė emocinė transformacija. Moters gyvenimas apsiverčia, ji prisiima atsakomybę už mažą žmogų, neretai jaučia spaudimą atitikti visuomenės ar savo pačios lūkesčius. Kai šie lūkesčiai prasilenkia su realybe, atsiranda kaltės, gėdos ar nepakankamumo jausmas. Taip pat svarbu žinoti, kad moterys, kurios anksčiau yra patyrusios depresiją ar nerimo sutrikimus, turi didesnę riziką susirgti pogimdyvine depresija. Be to, po gimdymo pasikeičia ir moters kūnas, ir dėl to ji gali jaustis nepatraukli ir prarasti pasitikėjimą savimi.
Socialinė Aplinka ir Palaikymo Stoka
Galiausiai, didelę reikšmę turi aplinkinių palaikymas. Partnerio, šeimos ar draugų pagalbos trūkumas gali sustiprinti vienišumo ir izoliacijos jausmą. Jei visa atsakomybė už kūdikį tenka tik mamai, o ji nesulaukia nei praktinės, nei emocinės paramos, depresijos rizika išauga dar labiau. Todėl palaikymas yra nepaprastai svarbus. Galimybė išsimiegoti, atsipūsti, būti išklausytai ar jaustis suprastai - gali turėti milžinišką reikšmę emocinei būsenai.
Rizikos Faktoriai
PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims. Deja skurdas, migracija, didžiulis stresas, smurto (buitinio, seksualinio ir lytinio) poveikis, nepaprastosios ir konfliktinės situacijos, stichinės nelaimės, iki tol turėti psichikos sveikatos sutrikimai, suicido, priklausomybių patirtis ir menka socialinė parama padidina konkrečių sutrikimų riziką.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnės mintys apie savižudybę po gimdymo susijusios su jaunesniu gimdyvės amžiumi ir atlikta Cezario pjūvio operacija.
Tačiau neatsižvelgiant į gimdymo eigos nesklandumus ar kūdikio gimimo būdą, tiek pogimdyminės depresijos, tiek pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo simptomai reikšmingai susiję su menkesniu subjektyviu gimdymo patirties vertinimu, kaip tą mato pati moteris, su didesne neatitiktimi gimdyvių turėtiems lūkesčiams gimdymo atžvilgiu, mažesniu saugumo jausmu ligoninėje, patirtu gąsdinimu, patyčiomis ar prievarta, menkesniu pasitenkinimu gimdymo metu suteikta priežiūra, menkesniu pasitenkinimu po gimdymo suteikta priežiūra.
Kaip Atpažinti Pogimdyvinę Depresiją? Testai ir Skalės
Nors daugelis moterų po gimdymo patiria vienokius ar kitokius emocinius svyravimus, svarbu suprasti, kada šie pokyčiai peržengia ribas ir tampa rimtesne problema. Vienas iš būdų tai įvertinti - atlikti pogimdyvinės depresijos testą, kuris padeda nustatyti, ar jaučiami simptomai rodo depresiją, ar tai laikinas emocinis nuovargis.
Dažniausiai naudojama Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė (EPDS). Tai trumpas, bet patikimas testas, sudarytas iš 10 klausimų, kuriuose moteris įvertina savo savijautą pastarosiomis savaitėmis. Klausimai apima emocinę būseną, energijos lygį, nerimą, kaltės jausmą ir net minčių apie savęs žalojimą riziką.
Kaip tai veikia?
Kiekvienas atsakymas įvertinamas tam tikru balu. Surinkus aukštesnį nei 12 balų rezultatą, rekomenduojama pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichologu. Žinoma, testas nediagnozuoja depresijos, tačiau padeda atpažinti, kad emocinė pusiausvyra sutriko ir verta kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
Jei testas rodo padidintą riziką, nedelskite - kreipkitės į specialistą. Ankstyvas problemos pripažinimas leidžia greičiau atkurti emocinę pusiausvyrą ir išvengti ilgesnio gydymo. Juk kiekviena moteris nusipelno jaustis gerai ir džiaugtis motinyste.
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai.
Jei užpildyto Edinburgo klausimyno rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba, nemokamai dalinamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas su pagrindiniais patarimais. Kaip ši praktika padės gimdyvėms bus galima tiksliau įvertinti apklausus jau šiemet gimdžiusias moteris, tačiau konsultantai pataria nepalikti visos atsakomybės tik gydytojams, nes artimieji nerimo ženklus pastebi daug anksčiau.
Depresijos Padariniai
Depresija žmogui sukelia didžiules kančias ir negalią, nulemia mažesnį motinos atsaką į vaiko poreikius, kas beje yra pastebima ir kitų ligų atvejais, pavyzdžiui, esant didelio laipsnio skausmui ar aukštai kūno temperatūrai. PSO tyrimai rodo, kad gydant motinų depresiją pagerėja mamos sveikata, o taip pat - ir naujagimių augimas bei vystymasis, sumažėja jų viduriavimo ir nepakankamos mitybos tikimybė.
Savižudybės yra svarbi nėščiųjų ir moterų po gimdymo mirties priežastis. Pagal Higienos instituto (HI) suteiktus duomenis iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA), 2016-2022 metais Lietuvoje nusižudė 9 moterys, kurioms metų laikotarpyje iki savižudybės buvo patvirtintas nėštumas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad savižudybės priežastys kiekvienu atveju yra unikalios ir kompleksinės.
Kaip Įveikti Pogimdyvinę Depresiją? Gydymas ir Pagalba
Svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija nepraeina savaime ir dėl to yra būtina pagalba arba pokyčiai kasdienybėje. Jeigu įtariate, kad jums pasireiškia pogimdyvinė depresija ar savo aplinkoje žinote moterį, kuri išgyvena panašius jausmus, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, kad laiku būtų suteikiamas tinkamas gydymas. Nuo to priklauso ne tik mamos, bet ir kūdikio fizinė ir psichologinė sveikata bei gyvenimo kokybė. Pogimdyvinė depresija nėra būsena, kurią reikia ištverti. Tai sveikatos sutrikimas, kuris, kaip ir bet kuri kita liga, reikalauja tinkamo dėmesio, supratimo ir pagalbos. Svarbiausia - nelikti su savo jausmais vienatvėje ir žinoti, kad pagalbos būdų yra daug.
Kreipimasis į Specialistus
Kaip gydyti pogimdyvinę depresiją geriausiai atsakys gydytojas. Laikas kreiptis pagalbos, jeigu jaučiate bent kelis iš šių simptomų:
- Slogi ir liūdna nuotaika nesikeičia daugiau nei 2 savaites
- Daugėja depresijos ir slogios nuotaikos simptomų - jie intensyvėja
- Jėgų stygius - moteris gali praleisti visą dieną lovoje
- Kyla tokios mintys, kaip savižudybė, naujagimio žalojimas, kūdikio atidavimas kitiems
- Mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku
Simptomai tarp moterų yra išgyvenami skirtingai, tad ir gydymai yra taikomi skirtingai. Gydytojai taip pat atsižvelgia į ankstesnes indikacijas: ar moteris nėra sirgusi depresija prieš pastojant, ar šiuo metu nevartoja jokių medikamentų, kokia jos psichologinė būklė, ar neturi papildomų ligų, sutrikimų. Įvertinus moters būklę, gydytojas patars, kaip „kovoti“ su pogimdymine depresija. Pirmasis žingsnis - pasikalbėti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru. Specialistas gali įvertinti būklės sunkumą ir pasiūlyti tinkamą gydymo planą.
Gydymo Būdai
Pogimdyminė depresija gali būti gydoma keliais būdais:
- Psichologinė pagalba: Galima gydyti taikant psichologo arba psichoterapeuto konsultacijas. Specialistai gali padėti suprasti save, savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Psichologinės pagalbos tikslas - padėti moteriai vėl pasijausti gerai. Pagal būklės sunkumą yra sprendžiama, ar reikalingas medikamentinis gydymas. Lengvesniais atvejais veiksminga psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padedanti atpažinti neigiamas mintis ir pakeisti jas konstruktyvesnėmis.
- Medikamentinis gydymas: Lengvo ir vidutinio sunkumo depresiją galima gydyti ir be medikamentų, pavyzdžiui, taikant tik psichologo konsultacijas ar psichoterapiją. Tačiau jei specialistai mato, kad gydymui reikalingi medikamentai - būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir paskirtą gydymą. Dar geresnių rezultatų galima pasiekti medikamentinį gydymą taikant su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis. Antidepresantai pasižymi tuo, kad tik pradėjus juos vartoti, tikėtina, kad pacientė greitai pasijus daug geriau. Kai kurie medikamentai taip pat gali būti derinami su žindymu.
- Bendras geros sveikatos būklės palaikymas: Lengva ar vidutinė forma gali būti gydoma poilsiu, sveika mityba, sportu ar aktyvesniu laisvalaikiu, pvz. pasivaikščiojimu gryname ore ar bendravimu su artimais žmonėmis. Subalansuota mityba, reguliarus poilsis, fizinis aktyvumas ir laikas sau padeda organizmui atkurti vidinę pusiausvyrą. Net trumpi pasivaikščiojimai lauke ar lengvi tempimo pratimai gali pagerinti nuotaiką.
Artimųjų Palaikymas
Pogimdyvinė depresija paveikia ne tik moterį, bet ir visą šeimą. Partnerio, draugų ar artimųjų supratimas ir kantrybė - labai svarbūs. Kartais vien nuoširdus pokalbis, pagalba buityje ar kelios valandos skirtos mamos poilsiui gali tapti dideliu žingsniu sveikimo link.
Papildomos Priemonės Geresnei Savijautai
Emocinę sveikatą galima palaikyti ir natūraliomis priemonėmis. Gali būti naudinga į savo rutiną įtraukti stresą mažinančius papildus, kurie padeda mažinti įtampą ir išlaikyti ramybę. Taip pat verta daugiau pasidomėti įvairiais maisto papildais gerai savijautai - juose dažnai yra B grupės vitaminų, magnio ir omega-3 rūgščių, padedančių palaikyti nervų sistemos veiklą ir bendrą savijautą. Žinoma, jokie papildai negali pakeisti profesionalaus gydymo, tačiau gali tapti puikia papildoma pagalbos priemone.
Pagalba Lietuvoje
I. Rubiko teigimu, moterims, susiduriančiomis su pogimdyvine depresija, šiuo metu pagalba gali būti suteikta savivaldybėse esančiuose psichikos sveikatos centruose. „Yra visa paslaugų sistema, kuria galima naudotis, sprendžiant šią problemą. Yra psichikos sveikatos centrų tinklas kiekvienoje savivaldybėje, kur teikia paslaugas gydytojų komanda, nereikalingas siuntimas, paslaugos gali būti teikiamos tiek gyvai, tiek nuotoliu“, - sakė SAM atstovas. „Specializuotą psichologinę pagalbą apima tiek ir ambulatorinė psichoterapija, tiek dienos stacionarai. Ir mobiliosios psichologinės pagalbos komandos, teikiančios pagalbą šeimoms, bendruomenėms kasdien“, - pridūrė jis.
Kiekvienoje savivaldybėje taip pat veikia bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose gali būt suteikiama pagalba pogimdyvine depresija sergančioms mamoms. „Kiekvienoje savivaldybėje turi veikti bendruomeniniai šeimos namai, kuruose asmuo ar šeima gali gauti visą informaciją apie paslaugas. Svarbiausios paslaugos mamoms - savitarpio pagalbos grupės ir šeimos konsultavimas šeimos namuose“, - teigė K. Stepanova.
Prevencija
SAM planuoja tobulinti pogimdyvinės depresijos atpažinimo priemones. Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo I. Rubiko teigimu, sprendžiant pogimdyvinės depresijos neidentifikavimo problemą, svarbu tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek ką tik pagimdžiusioms mamos suteikti įrankius, kurie padėtų atpažinti sutrikimą. Anot jo, sveikatos priežiūros specialistai, konsultuojantys pirmaisiais naujagimio metais, turėtų atlikti ir mamų apklausą. Specialistas turėtų mamai duoti paruoštą informacinę medžiagą apie pagalbos būdus pogimdyvinės depresijos atveju. Taip pat ministerija planuoja gerinti mamoms suteikiamų paslaugų kokybę ir aprėptį, plačiau informuoti visuomenę apie pogimdyvinę depreciją ir plėtoti šeimų lankymo modelį.
Dar viena priemonė - tai psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu. Pasirengimą sudėtingoms situacijoms galima lavinti suteikiant žinių, kaip sąmoningai atpažinti depresijos simptomus ir kur kreiptis. Taip pat rengiamos emocinio atsparumo didinimo, savitarpio palaikymo ir sutrikimų prevencijai skirtas mamų grupės, kad moterys išmoktų susikurti savo pagalbos planą: mobilizuoti, apjungti, numatyti įvairias pagalbos galimybes ir jas naudoti kompleksiškai, kartu, pagal individualius poreikius ir galimybes. Tokių mokymų ir konsultacijų metu lavinami psichosocialinio sveikatingumo įgūdžiai ir psichiniai gebėjimai, reikalingi prireikus adaptuotis prie kintančių gyvenimo sąlygų.
Svarbu prisiimti atsakomybę už viešus pasisakymus, komentarus, darbdavių, kolegų ar net praeivių pastabas.
Visuomenės Sąmoningumas
Pogimdyminės depresijos centro vadovė ragina nepalikti mamų vienų ir visiems drauge dalintis atsakomybe už mamų savijautą ir ant jų rankų augančią jaunąją kartą. Pasak N. Vildžiūnaitės, pogimdyminės depresijos statistika kalba ne tik apie mamas, bet daug daugiau pasako apie visuomenę ir motinystei ne visuomet palankią aplinką, kuri pati savaime nepasikeis. Tam reikia aktyvių kiekvieno iš mūsų pastangų.