Šiandieninė visuomenė nuolat skatina mus siekti tobulumo, tačiau šis siekis dažnai sukelia didelį stresą ir nepasitenkinimą. Ar įmanoma būti kitu žmogumi, kažkuo, kas iš tikrųjų nesate? Apsimetimas, atrodymas, kopijavimas - visa tai sukelia įtampą tiek mūsų kūne, tiek mūsų prote. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atsisakyti tobulumo siekio, atrasti autentiškumą ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Tobulumo Siekio Sukeliamas Stresas
Vienoje pusėje esate tikrasis „aš”, kitoje - įvaizdis, noras ir ne ta situacija, kurią įsivaizduojate. Tai sukuria disbalansą, priešpriešą, stresą ir didelį nuovargį. Apsimetinėjimas veikia tada, kai teisingai identifikuojate savyje tai, kas jus sulaiko. Norint išvengti šių neigiamų pasekmių, svarbu rasti būdus, kaip išreikšti savo tikruosius jausmus ir mintis saugioje aplinkoje. Tai gali būti daroma per pokalbius su artimais žmonėmis, psichologo konsultacijas ar kitas savęs pažinimo praktikas.
Kelias į Autentiškumą
Kaip pasiekti savirealizacijos ir savigarbos poreikius? Kaip juos užpildyti? Ar tikrai pakanka mėgiamo darbo, mokslo ar kitokios veiklos ir visada jausite pilnatvę? Kelias į autentiškumą prasideda nuo įsiklausymo į save patį. Tai tarsi tiltelis nuo vidinio "Aš" iki išorinio "Aš", suteikiantis mums vientisumą.
Autentišku žmogumi esi tada, kai priimi save besąlygiškai - priimi visas gerąsias savo savybes, priimi visus savo trūkumus ir suvokiu, jog tie trūkumai ir yra mano unikalumas. Priimi save, kaip vienodai vertingą žmogų su visais kitais žmonėmis. Priimi visas savo emocijas, nepriklausomai, kokios jos yra, priimi savo mintis ir taip renkuosi savo elgesį.
Dažnai mes esame linkę į kažką lygiuotis, kurti save pagal visuomenėje vyraujančius standartus ir tendencijas. Ypač šių dienų pasaulyje, kai aplink vyrauja labai daug visuomenės normų, "idealų", pavyzdžių. Neretai nutinka taip, jog minėti pavyzdžiai tampa trukdžiais mūsų savirealizacijai. Keliamės sau lūkesčius, taisykles, ribas visiškai neatitinkančius mūsų pačių tikrųjų poreikių. Būna, jog mūsų susikurti lūkesčiai mums nustato ribas - jie tarsi baigtiniai, nekintantys, tarsi turim būtinai juos atliepti, o jeigu neatliepiame, priimti save tampa be proto sunku.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Klausimas, ar tokiu atveju su tokiais lūkesčiais mes sau trukdome ar padedame? Galbūt daug labiau verta ieškoti savo paties unikalaus varianto, derinti savo lūkesčius su savo tikraisiais norais? Kitaip tariant, ieškoti SAVO paties unikaliausio ir labiausiai priimtino varianto.
Pasitikėjimo Savimi Ugdymas
Pasitikėjimas savimi yra kertinis akmuo sėkmingam ir pilnaverčiam gyvenimui. Jis leidžia mums siekti savo tikslų, įveikti iššūkius ir jaustis patenkintiems savimi. Tačiau, deja, daugelis mūsų kasdien praktikuojamų įpročių tyliai ir nepastebimai ardo mūsų pasitikėjimą savimi.
Socialinės Žiniasklaidos Poveikis
Socialinė žiniasklaida ir nuolatinis informacijos srautas skatina mus nuolat lyginti save su kitais. Matome tik geriausias kitų žmonių gyvenimo akimirkas, o tai sukuria iliuziją, kad visi kiti yra sėkmingesni, laimingesni ir gražesni už mus. Tai gali lemti nepasitenkinimo jausmą ir sumažinti savivertę, kai bandome pasiekti nerealistinius standartus. Psichologai rekomenduoja atsitraukti nuo toksiškų lyginimųsi, kad išlaikytume sveiką protinę gerovę ir emocinį stabilumą. Nuolat lyginant save su iškreiptais idealiais, pamirštame įvertinti savo unikalumą ir autentiškumą. Atsiminkite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus: kiekvienas žmogus turi savo unikalų kelią ir tempą.
Perfekcionizmo Įveikimas
Perfekcionizmas yra nuolatinis siekis būti tobulam ir baimė suklysti. Šis įprotis gali paralyžiuoti mus ir neleisti imtis naujų iššūkių, nes bijome, kad nepavyks. Dėl perfekcionizmo dažnai žemos savivertės jausmas ir nuolatinis nerimas gali lydėti mus kasdien, mažindami mūsų gyvenimo kokybę ir džiaugsmą.
Suvokite, kad klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis: klaidos yra neišvengiamos ir padeda mums augti. Nusistatykite realius tikslus: nesistenkite būti tobulais, nusistatykite realius tikslus ir džiaukitės kiekvienu pasiekimu. Leiskite sau suklysti: nebijokite suklysti, o mokykitės iš savo klaidų. Praktikuokite savęs atlaidumą: būkite švelnus sau ir pripažinkite, kad niekas nėra tobulas. Pasidalinkite savo jausmais: kalbėkite su draugais ar šeima apie savo perfekcionizmo iššūkius.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Kova su Savikritika
Nuolatinis savęs vertinimas ir kritika yra vienas iš didžiausių pasitikėjimo savimi žudikų. Jei nuolat sau kartojate, kad esate nepakankamai geras, galiausiai patikėsite tuo. Šis negatyvus patiškumas gali ne tik sumažinti jūsų savivertę, bet ir paveikti jūsų gebėjimą siekti tikslų ir svajonių.
Stebėkite savo mintis: atkreipkite dėmesį į savo mintis ir stenkitės atpažinti negatyvias mintis apie save. Pakeiskite negatyvias mintis pozityviomis: kai atpažįstate negatyvią mintį, pakeiskite ją pozityvia. Pavyzdžiui, vietoj to, kad sakytumėte „Aš nieko nesugebu”, sakykite „Aš mokausi ir tobulėju”. Būkite sau geriausias draugas: elkitės su savimi taip, kaip elgtumėtės su geriausiu draugu. Būkite sau atlaidus, supratingas ir palaikantis. Praktikuokite dėkingumą: kiekvieną dieną skirkite šiek tiek laiko apmąstymams, už ką esate dėkingi savo gyvenime. Ieškokite palaikymo: pasikalbėkite su draugais, šeima ar specialistais apie savo jausmus.
Rūpinimasis Savimi
Rūpinimasis savimi yra būtinas norint jaustis gerai ir pasitikėti savimi. Jei nuolat atsisakote rūpintis savimi, galiausiai išseksite ir jausitės nepakankamai gerai. Nepamirškite, kad investavimas į save yra ne tik prabangos dalykas, bet ir būtinybė, siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir gerovę. Skirdami laiko sau, atveriate duris naujoms galimybėms ir kūrybiškumui, kas gali padėti geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Skirkite laiko sau kiekvieną dieną.
Išėjimas iš Komforto Zonos
Komforto zona yra vieta, kur jaučiamės saugūs ir patogūs. Tačiau, jei nuolat liekame savo komforto zonoje, mes neaugome ir netobulėjame. Tai gali trukdyti pasiekti savo tikslus ir išvystyti naujas įgūdžių, nes bijome rizikos ir nepatogumo. Išlipimas iš komforto zonos leidžia mums išbandyti naujus dalykus, kurie gali praplėsti mūsų akiratį ir suteikti naujų galimybių. Atsisakydami šių įpročių ir pakeisdami juos pozityviais, galite gerokai padidinti savo pasitikėjimą savimi ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Pradėkite nuo mažų žingsnelių ir būkite kantrūs su savimi.
Gyvenimo Balansas
Visuomenėje kyla vis daugiau kalbų apie gyvenimo balanso svarbą, ypač intensyvaus gyvenimo tempo laikais. Žmonės, besistengianti rasti laiką tiek darbui, tiek poilsiui, pastebi, kad tai ne tik pagerina jų nuotaiką, bet ir efektyvumą. Toks požiūris reikalauja savidiscipline ir planavimo, tačiau ilgainiui grąžinta energija ir džiaugsmas, gaunami iš gyvenimo balanso, yra neabejotini. Gyvenimo balansas apima įvairius aspektus, tokius kaip psichologinė gerovė ir fizinė sveikata.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
Psichologinė Gerovė
Psichologinis balansas yra susijęs su emocijų ir streso valdymu. Psichologė gali padėti asmenims geriau suprasti savo emocijas ir įveikti stresą.
Fizinė Sveikata
Fizinis aktyvumas yra būtinas gyvenimo balanso sudedamoji dalis. Subalansuota mityba taip pat yra svarbus aspektas, padedantis palaikyti fizinę sveikatą. Čikagoje, JAV, esantis „Northwestern University Feinberg School of Medicine“ universitetas atliko tyrimą, kaip rytinės saulės spinduliai veikia mūsų medžiagų apykaitą ir organizmą. Tyrimo rezultatai pribloškė: pasirodo, kad tie, kurie anksčiau kėlėsi ir gavo daugiau saulės spindulių, turėjo mažesnį kūno masės indeksą, nesvarbu, kiek sportavo ir kiek valgė. Mokslininkai padarė išvadą, kad tie, kurie anksčiau keliasi, dažniau išlaiko sveiką svorį. Kodėl?
- Žmonės, kurie anksčiau keliasi ir jau nuo ankstyvo ryto susiduria su natūralia šviesa, „užveda“ savo biologinį laikrodį aktyviau veikti jau pirmomis pabudimo akimirkomis.
- Rytinė natūrali šviesa yra daug stipresnė už vakarinę, ryto šviesa dar vadinama „mėlynąja“, ji priverčia organizmą būti budresniu, greičiau susikoncentruoti ir didina žvalumą.
Tyrėjai tikina, kad kasdien tereikia gauti 20-30 minučių natūralios ryto šviesos, kad medžiagų apykaita pagreitėtų.
Darbo ir Asmeninio Gyvenimo Balansas
Balanso palaikymas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo yra esminis aspektas, kuris lemia žmogaus gerovę. Darbo ir asmeninio gyvenimo balansą dažnai lemia asmens gebėjimas derinti karjeros reikalavimus su šeimos poreikiais. Stipri šeima suteikia emocinę paramą, o tai padeda sumažinti darbo metu patiriamą stresą. Nauji įpročiai gali padėti asmenims geriau valdyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Pavyzdžiui, meditacija ar fizinė veikla gali sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Santykiai
Santykiai daro didelę įtaką žmogaus gyvenimo balansui. Jie ne tik formuoja emocinę gerovę, bet ir prisideda prie bendro gyvenimo kokybės. Asmeniniai santykiai, tokie kaip šeima ir artimieji, formuoja psichologinį pagrindą. Pandemija parodė, kaip svarbu palaikyti santykius nuotoliniu būdu. Socialinės sąveikos vaidmuo gyvenime yra nepakeičiamas.
Kasdieninė Rutina ir Buitis
Kasdieninė rutina ir buitis atlieka esminį vaidmenį žmogaus gyvenime. Efektyvus laiko valdymas yra būtinas norint pasiekti kasdieninių tikslų. Atsipalaidavimo technikos gali padėti gerinti savijautą ir prisidėti prie kasdienės rutinos. Reguliariai praktikojant šias technikas, asmenys gali jaustis ramesni ir labiau subalansuoti.
Emocinė Gerovė ir Savijauta
Emocinė gerovė ir savijauta yra esminiai aspektai, užtikrinantys asmens gyvenimo kokybę. Pozityvumas ir džiaugsmas yra svarbūs komponentai, didinantys emocinę gerovę. Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į iššūkius, tačiau jo perteklius gali neigiamai paveikti emocinę gerovę.
Kaip Pradėti Keisti Savo Gyvenimą Jau Šiandien
Kiekvieno iš mūsų gyvenime yra bent dvi dienos, kai stabtelime, suklūstame ir susimąstome. Viena jų - gimtadienis, kai savęs klausiame, ar gyvename taip, kaip norime. Kita - Naujieji metai. Jų išvakarėse peržvelgiame jau besibaigiančius metus ir puoselėjame naujus lūkesčius ateičiai. Tikimės, o dažnai ir raštu pasižadame, kad dabar jau tikrai gyvensime kitaip: sveikiau, blaiviau, aktyviau, darniau, nuolankiau, taupiau, dėmesingiau ir pan. Tačiau po kurio laiko apie duotus pažadus pamirštame arba randame įtikinamų pasiteisinimų, kodėl jų nevykdome, ir vėl grįžtame prie senų įpročių. O ar kada pagalvojome, kaip pasikeistų mūsų gyvenimas, jei tokius stabtelėjimus ir įsisąmoninimus atliktume kasdien?
Spartėjantis gyvenimo tempas, vartotojiškumas ir konkurencija skatina pasiduoti beatodairiškam lėkimui, nesibaigiančių darbų gausai, statuso ir valdžios siekimui bei spaudimui būti geriausiems. Visa tai vyksta laiko sau, šeimai ar artimiesiems sąskaita.
Pavyzdžiai Iš Gyvenimo
Alina nuolat stengėsi pateisinti vadovų lūkesčius ir siekė būti nepakeičiama darbuotoja. Net sirgdama ji eidavo į darbą. Kęstui atrodė, kad prabanga ir patogus gyvenimas suteiks jam ir šeimai laimės. To siekdamas jis nuo ryto iki vakaro dirbo keliuose darbuose, o į namus grįždavo tik pernakvoti. Viktorija norėjo būti ideali mama. Ji įsivaizdavo, kad svarbiausia yra vaikų norai ir poreikiai.
Visi šie žmonės siekė tobulumo, tačiau tai neteikė laimės. Jie jautėsi pavargę, išsekę, nualinę save ir nelaimingi. Kodėl? Todėl, kad noras būti nepakeičiamiems įkalino juos pačius savo neįsisąmonintuose pasirinkimuose. Jie gyveno tarsi užrištomis akimis. Bijodami ir vengdami savęs paklausti, ko iš tikrųjų reikia, ko labiausiai nori gyvenime, jie veikė autopiloto režimu.
Alina, užuot buvusi sau atvira ir supratusi, kad labiausiai gyvenime trokšta meilės ir šeimos, bergždžiai vaikėsi statuso bei vadovų pripažinimo. Kęstas, manydamas, kad finansinė gerovė ir patogus gyvenimas suteiks jam ir šeimai laimės, tik dar labiau tolo nuo šeimos. Viktorija suprato, kad jai būtina išmokti labiau pasirūpinti savimi, leisti vaikams pabūti ir su kitais žmonėmis, užsiimti veiklomis, padedančiomis stiprinti pasitikėjimą savimi ir grąžinti vidinę ramybę.
Tol, kol veikiame iš inercijos, nesuprantame, kodėl tai darome ir kam mums to reikia, jaučiamės taip, lyg slystume gyvenimo paviršiumi, neužgriebdami jo esmės.
Brian Tracy Patarimai
Vienas garsiausių amerikiečių konsultantų asmens ir profesinio tobulėjimo klausimais Brianas Tracy siūlo reguliariai atlikti savo gyvenimo apžvalgą. Viskas, ką reikia daryti, tai atkreipti dėmesį, kurių dalykų turėtume daryti daugiau, kurių - mažiau, ką nauja turėtume pradėti daryti arba visiškai liautis darę. Iš pradžių gali atrodyti sudėtinga, tačiau, reguliariai užduodami sau šiuos klausimus ir įsisąmonindami, ar veikiame ir jaučiamės taip, kaip norime, pajusime, kad pamažu šios kasdienės pastangos tampa įpročiu. Svarbu ne tik mechaniškai atlikti kokią nors veiklą, bet ir atidžiai stebėti bei užsirašyti savo pažangą, mintis, jausmus, emocijas, impulsus veikti ir pan.
Asmeninės terapijos metu aptarusi šiuos klausimus su psichoterapeutu ir atidžiau pažvelgusi į neįsisąmonintus dalykus, Alina suprato, kad ji nori daugiau laiko skirti asmeniniams santykiams, šeimos kūrimui, o mažiau aplinkinių pripažinimui. Ji pajuto poreikį daugiau gilintis į savo pačios vidinį pasaulį, užsiimti saviugda ir savianalize, užuot savo vertės patvirtinimo laukusi iš šalies. Kęstas suvokė, kad šeimos laimė priklauso ne nuo jo uždirbamų pinigų sumos, o nuo buvimo kartu ir kiekvieno šeimos nario skiriamo laiko, energijos ir geranoriškumo, investavimo į santykius. Jis peržiūrėjo savo prioritetus, panoro laisvalaikį leisti su šeima ir visiškai atsisakė viršvalandžių.
Nereikia laukti didžiųjų metų švenčių ar gimtadienio, kad dėmesingiau pažvelgtume į savo gyvenimą. Naujų pradžių gali būti tiek, kiek norime, todėl niekada nevėlu pradėti gyvenimą iš naujo. Tuo įsitikinusi amerikiečių rašytoja Bonnie Clearwater: „Kiekvieną sekundę gali gimti iš naujo. Kiekviena sekundė gali tapti kažko naujo pradžia. Tai - tavo pasirinkimas.“ Apie tai kalba ir anglų rašytojas Jerome’as Klapka Jerome’as: „Kiekvieną sekundę prasideda naujas gyvenimas. Eikime jo pasitikti. Norom nenorom turime žengti į priekį; keliauti būtų lengviau, jei mūsų žvilgsnis žvelgtų į priekį, o ne būtų nudelbtas atgal.“ Todėl, neatsižvelgiant į mūsų praeitį, patirtį ir gyvenimo įvykius, kiekviena diena gali būti visko pradžia. Išdrįskime savęs paklausti, ar tikrai verta dūsauti dėl prarastų galimybių arba nerimauti dėl ateities. Juk dabartis yra pati tikriausia ir tinkamiausia akimirka, jei norime ką nors keisti savo gyvenime.
Jei pastebime, kad pažadas pradėti sportuoti nuo kitos savaitės mus ragina ieškoti pasiteisinimų, imkime ir dabar atlikime bent kelis pratimus. Arba, užuot važiavę liftu, lipkime laiptais. Paįvairinkime savo dienotvarkę važinėjimu dviračiu ar vaikščiojimu - taip lėtai, bet ilgam laikui išsiugdysime naują savimonę. Jei jaučiame, kad viskas, ką darome ir ko siekiame, nesuteikia laimės, jau dabar liaukimės jos ieškoti išorėje, o mokykimės atskleisti ir priimti savo ypatumus, unikalumą bei autentiškumą. Tikėkime sėkme, bet pasyviai nelaukime palankiai susiklosčiusių aplinkybių, kad pasijustume laimingi, o savo laimę kurkime patys. Pavyzdžiui, kasdien, vos pabudę, pasitikime dieną su šypsena, net jei ne ta koja išlipome iš lovos. Tyrimai rodo, kad smegenys į tai reaguoja ir išskiria geros nuotaikos hormonus. Ypač patariama praktikuoti vidinę šypseną - jausmą, kad šypsomės ne tik lūpų kampučiais, bet visu kūnu iš vidaus. Jei kasdien į darbą einame prisiversdami ir niūriu veidu, pagalvokime, gal tai ženklas keisti požiūrį arba patį darbą. Suaugę tampame nuo daug ko priklausomi, pernelyg įsipareigoję, pamirštantys apie lengvumą, paprastumą, žaismingumą, laisvę, laimės akimirkas, o tai mus susargdina.
Kol egzistuojame, esame savo gyvenimo menininkai. Išnaudokime kiekvieną dieną savęs pažinimui, visiškai išgyvenkime kiekvieną gyvenimo akimirką, negaiškime laiko nuoskaudoms ar ateities vizijoms. Užuot tai darę, verčiau nepaliaujamai ieškokime naujų galimybių ir būdų kurti save iš naujo. Kad ir ką nuspręstume keisti savo gyvenime, kad ir kokį naują gyvenimo puslapį ketintume atversti, svarbiau ne siekti rekordų ar žygdarbių, o jau šiandien padaryti ką nors konkretaus, kas vestų mūsų tikslo - apsisprendimo keistis - link. Nenubrėžkime ribų patys. Jei galvosime, kad mums nepavyks, mums greičiausiai ir nepavyks. Ribos egzistuoja tik mūsų galvoje, tad kasdien rūpinkimės minčių kokybe. Krizę priimkime kaip galimybę. Jei nesėkmes pasitiksime sąmoningai ir kūrybingai, suprasime, kad jos moko mus įsiklausyti, įsivertinti ir atrasti ką nors nauja.
Streso Valdymas Prieš Egzaminus
Kiekvienas iš mūsų esame ten buvę - sėdi prie knygų, liko kelios dienos iki egzamino, o galvoje vietoj naudingos informacijos sukasi tik viena mintis: „Aš nieko nežinau ir visko nesuspėsiu”. Pilvas suspaudžiamas, rankos šaltos, o mintys šoka kaip beprotės. Stresas prieš egzaminus yra kaip tas nemalonus svečias, kuris ateina be kvietimo ir nenori išeiti. Bet štai kas įdomu - stresas iš esmės nėra blogas. Jis egzistuoja todėl, kad mūsų kūnas nori mums padėti. Problema prasideda tada, kai to streso tampa per daug ir jis vietoj pagalbos pradeda trukdyti. Kai negali susikaupti skaitydamas tą pačią pastraipą dešimtą kartą, kai naktį nemiegi, sukdamasis lovoje ir kartodamas formules, arba kai egzamino dieną galva tiesiog „išsijungia” - tai reiškia, kad stresas perėjo į kitą lygį. Gera žinia ta, kad su tuo galima ir reikia kovoti. Ir ne, tai nereiškia, kad reikia tapti zen vienuoliu ar pradėti medituoti po penkias valandas per dieną. Yra visai paprastų ir realiai veikiančių būdų, kaip susitvarkyti su tuo egzaminų streso chaosu.
Kodėl Iš Viso Taip Išsigąstame Egzaminų
Pirma, verta suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Kodėl dėl kokio nors matematikos testo jaučiamės tarsi bėgtume nuo laukinių žvėrių? Mūsų smegenys yra šaunios, bet kartais šiek tiek atsilikę nuo realybės. Jos vis dar veikia pagal tą pačią sistemą, kuri buvo aktuali prieš tūkstančius metų, kai didžiausias rūpestis buvo nepakliūti tigro nasrams. Kai jaučiame spaudimą ar grėsmę (o blogai išlaikytas egzaminas mūsų smegenim atrodo kaip grėsmė), aktyvuojasi „kovos arba bėgimo” reakcija. Kūnas išskiria streso hormonus - kortizolio ir adrenalino. Širdis pradeda plakti greičiau, raumenys įsitempia, kvėpavimas paspartėja. Viskas puiku, jei reikia bėgti nuo pavojaus, bet visai ne taip gerai, kai reikia sėdėti ir spręsti integralus. Be to, dažnai patys sau sukuriame papildomą spaudimą. Galvojame apie tai, ką pasakys tėvai, jei negausime gero pažymio, kaip atrodysime draugų akyse, ar pavyks įstoti į norimą universitetą. Pridedame prie realaus egzamino dar visą krūvą „o kas bus, jei…”. Ir štai jau turime ne paprastą egzaminą, o gyvenimo ar mirties klausimą.
Kvėpavimas - Skamba Nuobodžiai, Bet Veikia Kaip Magija
Gerai, dabar prie konkretybių. Pirmasis ir paprasčiausias įrankis, kurį visada turi su savimi - tai kvėpavimas. Skamba kaip kažkoks banali patarimas iš self-help knygos, bet rimtai - tai veikia. Kai stresuojame, kvėpuojame sekli ir greitai. Tai dar labiau skatina nervingumą. Jei sąmoningai sulėtiname kvėpavimą, siunčiame smegenims signalą: „Viskas ok, čia ne pavojus, galime atsipalaiduoti”. Tai ne magija, o fiziologija.
Štai keletas technikų, kurias galite išbandyti:
- 4-7-8 technika: Įkvėpk per nosį keturias sekundes, sulaikyk kvėpavimą septynias sekundes, iškvėpk per burną aštuonias sekundes. Pakartok kelis kartus. Ši technika nuostabiai veikia prieš miegą, kai galva pilna rytojaus egzamino minčių.
- Dėžutės kvėpavimas: Įsivaizduok, kad piešti dėžutę. Įkvėpk keturias sekundes (viena kraštinė), sulaikyk keturias sekundes (antra kraštinė), iškvėpk keturias sekundes (trečia), sulaikyk keturias sekundes (ketvirta). Kartok. Tai naudoja net specialiųjų pajėgų kariai, kai reikia nusiraminti streso situacijose.
- Paprastas gilus kvėpavimas: Jei visos tos technikos atrodo per sudėtingos, tiesiog kvėpuok giliai į pilvą (ne į krūtinę). Padėk ranką ant pilvo ir stebėk, kaip ji kyla bei leidžiasi. Daryk tai bent penkias minutes.
Gražiausia, kad tai galima daryti bet kur - laukiant eilėje prie auditorijos, sėdint egzamino metu, net tualete pasislėpus. Niekas nepastebės, o tau bus lengviau.
Fizinis Aktyvumas - Kai Reikia Išmušti Stresą Iš Kūno
Kai kūnas pilnas streso hormonų, sėdėjimas prie knygų gali būti tikra kankynė. Jaučiesi kaip įkaltas, nerimastingas, negali susikaupti. Žinai, kas padeda? Judėjimas. Ne, nereikia bėgti maratono ar kelti svorių salėje (nors jei nori - kodėl ne). Užtenka net 15-20 minučių bet kokios fizinės veiklos. Pasivaikščiok greitai aplink namą, pašok pagal mėgstamą muziką savo kambaryje, padaryk keletą pratimų - prisitraukimų, prisisėdimų, bet ko.
Fizinis aktyvumas padeda keliais būdais. Pirma, jis išdegina tuos streso hormonus, kurie plaukioja kraujyje. Antra, skatina endorfinų - „laimės hormonų” - išsiskyrimą. Trečia, suteikia galimybę smegenim pailsėti nuo mokymosi. Dažnai geriausi sprendimai ar įžvalgos ateina būtent tada, kai nesimokai, o darai kažką visai kita. Viena mergina pasakojo, kad prieš kiekvieną egzaminą ji rytą bėgioja. Ne todėl, kad būtų sporto fanė, o todėl, kad po to jaučiasi ramesnė ir geriau gali susikaupti. Kitas vaikinas žaidžia krepšinį su draugais - sako, kad po to galva švari ir gali vėl mokytis efektyviai. Svarbu tik viena - nerask pasiteisinimų. „Neturiu laiko sportuoti, turiu mokytis” - tai klasika. Bet realybė tokia, kad tos 20 minučių judėjimo padės tau mokytis efektyviau, nei dvi valandos nervingo sėdėjimo prie knygų.
Miegas - Ne Prabanga, O Būtinybė
Dabar apie tai, kas daugeliui atrodo kaip nereali prabanga egzaminų metu - miegą. Klasikinis scenarijus: artėja egzaminas, jaučiame, kad nesuspėjame visko išmokti, todėl pradedame miegoti po keturias penkias valandas per naktį, geriame tonas kavos ir tikimės, kad kaip nors išsisuksime. Problema ta, kad tai veikia prieš mus. Kai nemiegi pakankamai, pablogėja atmintis, susikaupimas, gebėjimas priimti sprendimus - tiksliai tie dalykai, kurių labiausiai reikia egzaminų metu. Be to, miego trūkumas didina stresą ir nerimą. Tai kaip bandyti užgesinti gaisrą benzinu.
Miegas yra tada, kai smegenys apdoroja ir „įsimena” tai, ką išmokai per dieną. Jei to proceso neduodi smegenims užbaigti, visa ta informacija, kurią bandei įkišti į galvą, tiesiog neįsitvirtina. Taigi mokydamasis visą naktį prieš egzaminą, iš tikrųjų sumažini savo šansus jį gerai išlaikyti. Ką daryti? Planuok savo laiką taip, kad galėtum miegoti bent 7-8 valandas per naktį. Taip, net egzaminų sesijos metu. Jei jauti, kad per dieną esi labai mieguistas, 20 minučių snaudulis gali būti stebuklingas (bet ne ilgesnis, nes tada jausies dar blogiau). Dar vienas patarimas - prieš pat egzaminą nemokykis visą naktį. Geriau eik miegoti normaliu laiku, net jei jauti, kad dar ne viską žinai. Pailsėjusios smegenys veiks geriau nei pervargusios, net jei žinosi šiek tiek mažiau informacijos.
#