Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimi reikšmingi pokyčiai psichinės sveikatos srityje. Vis daugiau žmonių pripažįsta psichinės sveikatos svarbą ir ieško pagalbos, o tai rodo didėjantis konsultacijų ir terapijų skaičius. Šį pokytį galima sieti su geresniu ligų atpažinimu, gydymo galimybių plėtra ir didesniu visuomenės sąmoningumu. Tačiau, nepaisant teigiamų pokyčių, išlieka nemažai iššūkių, tokių kaip paslaugų prieinamumas regionuose ir specialistų trūkumas.
Psichikos Sutrikimų Paplitimas ir Priežastys
Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenis, 2022 metais psichinės sveikatos sutrikimų diagnozės buvo nustatytos maždaug 20% daugiau asmenų nei 2019-aisiais. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai apima depresiją, nerimo sutrikimus ir priklausomybes. Ypač nerimą kelia tai, kad jaunimo, ypač paauglių, psichologiniai sunkumai tampa vis dažnesni.
Psichikos sutrikimai dažnai nėra atsitiktiniai - jie gali būti ilgalaikių stresorių, traumų ar net genetinių veiksnių rezultatas. Lietuvoje dalis psichinės sveikatos problemų kyla dėl socialinių iššūkių, tokių kaip skurdas ar nedarbas. Be to, pandemijos poveikis, be abejo, taip pat paliko savo žymes. Covid-19 krizė padidino nerimo, depresijos ir kitų psichikos sutrikimų atvejų skaičių.
Visuomenės Požiūrio Pokyčiai ir Pagalbos Ieškojimas
Vienas iš akivaizdžių ženklų - didėjantis psichikos sutrikimų paplitimas. Vis dėlto, keičiasi ir visuomenės požiūris į psichinę sveikatą. Daugiau žmonių pripažįsta jos svarbą ir ieško pagalbos. Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu padidėjo konsultacijų ir terapijų skaičius.
Vilniaus Geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė pastebi, kad situacija Lietuvoje kinta, - prieš 10-15 metų žmonės iš viso nedrįso prabilti apie psichinę būklę. Dabar apie tai kalbama gerokai drąsiau, gerokai daugiau yra ir pagalbos. Anot jos, statistika auga galbūt dėl to, kad daugiau žmonių turi sutrikimų, bet gali būti ir dėl to, kad jie daugiau kreipiasi, daugiau ieško pagalbos ir daugiau kalba apie tai. Anksčiau žmonės užsidarydavo, nesikreipdavo, būdavo gėda kreiptis, apie tai nekalbėdavo.
Taip pat skaitykite: Ar serialai kenkia psichologinei sveikatai?
Psichologinės Pagalbos Prieinamumas ir Iniciatyvos
Psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas Lietuvoje taip pat didėja. Psichologai ir psichiatrai siūlo individualias ir grupines terapijas, įskaitant internetines konsultacijas, kas ypač svarbu pandemijos laikotarpiu.
Valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones. Mokyklose ir universitetuose organizuojamos iniciatyvos, skatinančios jaunus žmones kalbėti apie jausmus ir problemas. Darbdaviai taip pat pradeda labiau rūpintis savo darbuotojų psichine sveikata. Populiarėja iniciatyvos, tokios kaip seminarai apie streso valdymą, psichologinės paramos linijos ir prevencinės programos. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos įvairios programos ir projektai, skirti gerinti psichinės sveikatos paslaugų sistemą, skatinti prevenciją ir padėti žmonėms geriau suprasti psichinės sveikatos svarbą.
Iššūkiai ir Problemų Sprendimo Būdai
Vis dėlto Lietuvoje vis dar išlieka nemažai iššūkių psichinės sveikatos srityje. Specialistų trūkumas ir dideli darbo krūviai dažnai lemia ilgas laukimo eilutes, tad kai kurie žmonės gali nesulaukti pagalbos laiku.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad ligotumas, kalbant apie šiuos sutrikimus, nuo 2016 iki 2022 m. padidėjo 28 proc. Moterų ligotumas ir psichikos elgesio sutrikimų srityje yra apie 1,6 karto didesnis nei vyrų. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbiausia - atsisakyti baimės ir gėdos jausmo.
B. Kaleckaitė atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai yra daug neapibrėžtumo ir dideli pokyčiai, žmogaus psichika negali atlaikyti ir išbūti tokioje situacijoje. Svarbu kurti rutinas, kurti bent kokį dienos saugumo „gabaliuką“, struktūras, kad geriau jaustumėmės.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Anot M. Marcinkevičiaus, nerimas, liūdesys ir kitos emocijos yra normalios, visi žmonės jas patiria, tačiau kiekvienas turi pats įvertinti, ar tai, ką jaučiame, netrukdo gyventi, ar nepablogėjo socialinis gyvenimas, gyvenimo kokybė. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius pataria stebėti savo artimuosius: jei labai keičiasi jų elgesys, savijauta, matome, kad yra dirglūs, nerimastingi, blogai miega ar tampa sulėtėję, niekas nebedžiugina, nieko nebenori, reikėtų jiems padėti, pašnekėti, nes save įvertinti visada sudėtingiau, iš šalies kartais matyti geriau.
B. Kaleckaitė sako, kad lietuviai jau nuo seno yra tauta, linkusi daugiau dirbti, nei atostogauti, skirti laiko sau. Ji įvardija, kad ieškoti sprendimų turėtų ne tik pavieniai žmonės, bet ir įmonės. Darbuotojai stengiasi skirti daugiau laiko poilsiui, išdrįsta kalbėti su darbdaviais apie viršvalandžius, kalbasi apie sprendimus. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kai pats sustoju, o aplinkui visi bėga, vėl kyla nerimas: visi kažką daro, visi mokosi, visi dirba, visi aktyvūs, o aš čia sėdžiu kažkur miškelyje ramus, ir gyvenimas eina.
Mitų Griovimas ir Pagalbos Svarba
M. Marcinkevičius pastebi, kad nors žmonių požiūris į psichiatriją ir gydymą po truputį kinta, mitų vis dar neatsikratėme. Jis paaiškina, kad dėl gana vėlai atsiradusio medikamentinio gydymo psichiatrijos ligos visame pasaulyje vis dar stigmatizuojamos, o filmuose matomi kraupoki psichiatrinių ligonių vaizdai žmonių sąmonėje taip pat nekelia teigiamų emocijų.
Pašnekovas paaiškina, kad dėl gana vėlai atsiradusio medikamentinio gydymo psichiatrijos ligos visame pasaulyje vis dar stigmatizuojamos, o filmuose matomi kraupoki psichiatrinių ligonių vaizdai žmonių sąmonėje taip pat nekelia teigiamų emocijų. Jis teigia, kad bet kuri negydoma liga progresuoja - nerimas ar perdegimas pereina į depresiją ar panašiai. Labai dažnas reiškinys, kai negydoma depresija, nerimas pereina į alkoholizmą, kitas priklausomybes - tai viena tamsioji pusė. Kita tamsioji pusė, kad tie žmonės kenčia.
B. Kaleckaitė priduria, kad ne kartą specialistai girdėjo atsisakymų gydytis, kreiptis į psichologus ar psichiatrus: daliai tiesiog atrodo nepriimtina, nors jiems tai rekomenduojama. Ji atskleidžia, kad yra labai daug mitų, kad tie vaistai gali pakenkti, tad žmonės nenori vartoti, nors vaistai būna tikrai reikalingi.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
M. Marcinkevičius sako, kad psichiatrai baigę medicinos studijas, tačiau mitų prisiklausę žmonės į psichiatrijos sritį neretai vis dar žiūri įtariai. Jis teigia, kad medikai, psichiatrai padeda tikslingai gydydami. Juolab kad vis daugiau darbui naudojamos smegenys.
Vyrų ir Moterų Požiūrių Skirtumai
Statistiškai moterys dažniau kreipiasi pagalbos, nors psichologai pastebi, kad vargu ar mažiau su problemomis susiduria vyrai. Tik, kaip ir fizinių sutrikimų atvejais, vyrai vengia medikų, rečiau ieško pagalbos.
M. Marcinkevičius paaiškina, kad vyrai kitaip sprendžia problemas - per alkoholį ir kitas priklausomybes. Jie nesikreipia pagalbos ten, kur reikia, bet negali išbūti su ta dvasine būsena, ir tada vienintelis „gydymo“ būdas lieka alkoholis bei kitos psichoaktyvios medžiagos.
Patarimai ir Rekomendacijos
B. Kaleckaitė pataria stebėti save ir artimuosius. O turėti problemų, patirti krizių nėra nenormalu. Žmonės negali būti antžmogiai, tiesiog reikia mokytis spręsti problemas, o ne bandyti nuo jų bėgti.
M. Marcinkevičius antrina, kad žmogus turi savęs paklausti: ar esu patenkintas savo gyvenimu, darbu? Svarbu nesistengti gyventi kažkieno primesto gyvenimo. O jei yra poreikis, nereikia bijoti tiesiog nueiti pasikalbėti su specialistu, - tikrai niekas nepuls guldyti į ligoninę.
Vyresnio Amžiaus Žmonių Pažeidžiamumas ir Sveiko Senėjimo Strategijos
Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
- Skatinant fizinį aktyvumą.
- Socialinių ryšių stiprinimas.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba.
- Protinė veikla.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas.
Depresijos Simptomai ir Pagalba
Depresija yra labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Kiti galimi depresijos simptomai:
- Liūdesys
- Kaltė
- Dirglumas
- Psichiniai simptomai
- Energijos praradimas
- Susidomėjimo praradimas
- Apetito pokyčiai
- Mintys apie savižudybę
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai rimti susirgimai, kuriuos būtina gydyti.
tags: #kiek #zmoniu #kreipiasi #psichologines #pagalbos