Klausos ir Suvokimo Sutrikimai: Priežastys, Tipai ir Gydymo Būdai

Klausos ir suvokimo sutrikimai gali turėti įvairių priežasčių, pradedant genetiniais veiksniais ir baigiant aplinkos poveikiu. Šie sutrikimai gali paveikti bet kurio amžiaus žmones ir turėti didelės įtakos jų gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos klausos ir suvokimo sutrikimų priežastys, tipai, diagnostika ir gydymo metodai, siekiant padidinti informuotumą ir padėti žmonėms laiku kreiptis pagalbos.

Klausos Sutrikimai: Priežastys ir Klasifikacija

Klausos sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo įgimtų defektų ir baigiant aplinkos veiksniais. Svarbu suprasti šias priežastis, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią ir gydyti klausos problemas.

Pagrindinės Klausos Sutrikimų Priežastys:

• Triukšmas: Ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje yra viena iš pagrindinių klausos sutrikimų priežasčių. PSO atkreipia dėmesį į sparčiai dažnėjantį triukšmo nulemtą klausos sutrikimą. Didelio intensyvumo garsai gali pažeisti vidinės ausies ląsteles, atsakingas už garso perdavimą į smegenis.
• Infekcijos: Virusinės ligos, tokios kaip gripas, gali sukelti komplikacijas, įskaitant ausų uždegimą, kuris gali paveikti klausą.
• Ligos: Cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija taip pat gali turėti įtakos klausai.
• Įgimtas kurtumas: Kai kurie kūdikiai gimsta kurti dėl motinos nėštumo metu persirgtų ligų arba vartotų vaistų.
• Amžius: Su amžiumi susiję pakitimai kraujagyslėse gali sukelti klausos silpnėjimą.
• Cheminės medžiagos ir vaistai: Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis arba tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti apkurdimą. Daugiau nei 200 medikamentų turi ototoksinį poveikį, pažeidžiantį ausies struktūras ir galintį sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir galvos svaigimą.

Klausos Sutrikimų Tipai:

Klausos praradimo priežastys ir gydymas gali priklausyti nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista.

• Kondukcinis klausos sutrikimas: Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. Garsūs garsai gali skambėti dusliai, o švelnūs garsai gali būti sunkiai girdimi.
  • Dažniausios priežastys yra išorinės ausies, ausies kanalo ar vidurinės ausies struktūrų apsigimimai, skystis vidurinėje ausyje (pvz. po peršalimo - nepūlingas vidurinės ausies uždegimas), ausies infekcija, alergijos, prasta Eustachijaus vamzdžio funkcija, perforuotas ausies būgnelis, gerybiniai navikai, sieros kamštis, infekcija ausies kanale, svetimkūnis ausyje, išorinės klausomosios landos egzostozės (kaulinės išaugos), otosklerozė.
• Neurosensorinis klausos sutrikimas: Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, lemiančios garso suvokimo pažeidimą, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Tai dažniausias klausos pažeidimo tipas.
  • Vaikams šio tipo sutrikimai atsiranda dėl įgimtų būklių, traumų gimdymo metu, įvairių infekcijų. Dažnai šį pažeidimą sukelia stiprus triukšmas, ligos ar senėjimo procesas.
• Mišrus klausos sutrikimas: Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinamas mišriu klausos sutrikimu. Dažniausios priežastys - galvos traumos, infekcijos ar paveldėjimas.

Klausos Sutrikimų Simptomai:

Klausos praradimas paprastai atsiranda palaipsniui, laikui bėgant. Gydytojas įvardina požymius, kuriuos pastebėjus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.

• Dažnai prašote pakartoti, ką pasakė pašnekovas.
• Negalite sekti pokalbio (ypač telefonu ar restorane) arba manote, kad kiti žmonės murma po nosimi.
• Negirdite tam tikrų aukštų garsų, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimo, vandens čiurlenimo.
• Norisi padidinti televizoriaus ar radijo garsą.
• Jaučiate spengimą ausyse, skysčio pojūtį arba spaudimą ausyje.
• Jaučiate pusiausvyros sutrikimą ar galvos svaigimą.
• Klausos sutrikimas ima trukdyti jūsų kasdienei veiklai.
• Klausos sutrikimas pasunkėja arba nepraeina.
• Klausos sutrikimas pasireiškia vienoje ausyje.
• Staigiai praradote klausą.
• Jaučiate ausų skausmą kartu su klausos sutrikimais.

Haliucinacijos: Suvokimo Sutrikimai

Haliucinacijos yra patologinis suvokimo sutrikimas, kai žmogus suvokia objektus, garsus ar pojūčius, nors iš tikrųjų jų nėra. Tai nėra paprastos iliuzijos, kai realūs objektai interpretuojami klaidingai. Haliucinacijos suvokiamos kaip realybė, todėl ligonis negali jų kritiškai vertinti. Dažniausiai būna nemalonios, bauginančios (ligonis jaudinasi, ginasi nuo tariamų priešų).

Taip pat skaitykite: Klausos ir regos suvokimas

Haliucinacijų Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai

Haliucinacijos (lot. hallucinatio - kliedesys) yra klaidingi pojūčiai, atsirandantys be jokio išorinio stimulo. Tai mūsų smegenų "produktas", kuris susiformuoja be jokio realaus dirgiklio. Nors vaizdiniai, garsai ar kiti reiškiniai iš tiesų nėra tikri, žmogui, turinčiam haliucinacijų, jie atrodo visiškai realūs.

Haliucinacijų Tipai

Haliucinacijos gali pasireikšti įvairiais būdais ir apimti skirtingus pojūčius. Jos skirstomos į kelias pagrindines kategorijas:

• Regos haliucinacijos: Ligonis mato šviesos srautus, dūmus, liepsnas (paprastosios haliucinacijos) arba žmones, gyvūnus, keistas būtybes (sudėtingosios haliucinacijos). Regos haliucinacijos - kai žmogus mato tai, ko nėra: žmones, gyvūnus, objektus ar net ištisus peizažus. Tokios haliucinacijos apimtas ligonis kartais regi už fiziologinio regos lauko ribų (pvz., mato žmogų už savo nugaros arba savo antrininką). Jos gali būti elementarios (pvz., šviesos blyksniai) arba sudėtingos (pvz., konkretūs asmenys ar scenos).
• Klausos haliucinacijos: Ligonis girdi garsus, balsus. Jos būna paprastosios (ūžesiai, šūviai, griaustinis, traškesys, gaudimas) ir sudėtingosios (girdėti žodžiai, sakiniai, pokalbiai). Pagal tai, kas ir kaip ligoniui sakoma, klausos haliucinacijos gali būti įsakomosios (jam liepiama, pvz., nusižudyti arba nužudyti), pranašaujamosios (kalbama apie ateitį), komentuojamosios (aptariamas jo elgesys, mintys), konstatuojamosios (pasakoma, ką jis veikia), grasinamosios (grasinama nužudyti) ir kontrastuojamosios (ligonis girdi dvi grupes balsų - kartais vieną iš kairės, kitą iš dešinės - su skirtingomis nuomonėmis). Klausos haliucinacijos - dažniausiai pasitaikančios haliucinacijos. Žmogus gali girdėti balsus, kurie jam kažką sako, duoda nurodymus ar net komentuoja jo veiksmus. Kai kurie balsai gali būti grasinantys ar nurodantys atlikti pavojingus veiksmus.
• Uoslės ir skonio haliucinacijos: Ligonis užuodžia parako, degėsių, pūvančios mėsos, nuodų, rečiau nepažįstamą ar kokį malonų, pvz., kvepalų, kvapą. Apimtas tokios haliucinacijos ligonis neretai atsisako valgyti. Uoslės haliucinacijos - kai žmogus jaučia kvapus, kurių realybėje nėra. Dažniausiai tai nemalonūs kvapai, pavyzdžiui, supuvęs maistas ar chemikalai. Skonio haliucinacijos - žmogus jaučia neįprastus ar nemalonius skonius, pavyzdžiui, metalinį ar kartų skonį burnoje.
• Lytėjimo, arba taktilinės, haliucinacijos: Ligonis jaučia prisilietimą, čiupinėjimą, kandžiojimą, braižymą, deginimą arba šaltį. Lytėjimo haliucinacijos - žmogus jaučia, kad kažkas jį liečia, ropoja per odą ar net įsivaizduoja, kad jo kūne yra svetimkūnių.
• Vidurių, arba viceralinės, haliucinacijos: Ligonis jaučia vidaus organuose (pvz., plaučiuose, skrandyje, širdyje, žarnyne) įvairius daiktus arba gyvūnus. Visceralinės haliucinacijos - žmogus jaučia keistus pojūčius savo kūno viduje, pavyzdžiui, jaučia, kad viduje yra gyviai ar mechaniniai įtaisai.
• Bendrojo (kūno) jutimo haliucinacijos: Ligonis jaučia, pvz., kad jo smegenys perpjautos, žarnynas sutrūkęs, su juo lytiškai santykiaujama.

Pagal suvokimo pobūdį haliucinacijos skirstomos į:

• Tikrosios haliucinacijos: Suvokiamos kaip visiškai realios, tarsi jos būtų išorėje.
• Pseudohaliucinacijos: Suvokiamos ne kaip išorės dalis, o kaip vidiniai pojūčiai ar mintys. Neryškios, nesami ojektai suvokiami kaip esantys ligonio viduje, dažniausiai galvoje, pvz., skamba balsai.

Haliucinacijų Priežastys

Priežasčių, kodėl atsiranda haliucinacijos, yra daug. Haliucinacijos kyla sergant šizofrenija, Alzheimerio liga, psichozėmis, epilepsija, infekcinėmis ligomis, apsinuodijus vaistais arba narkotikais, t. p. po sunkių dvasinių sukrėtimų, nervinio išsekimo ir kita. Dažniausiai jos atsiranda dėl įvairių psichikos ligų: šizofrenijos, psichozės. Haliucinacijos atsiranda ir dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Tačiau retas žino, jog haliucinacijų priežastimi gali būti ir nervų sistemos ligos - Parkinsonas, Alzheimeris, demencija. Nors retai, bet haliucinacijos gali atsirasti ir dėl skydliaukės, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligų.Gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė pabrėžia, kad psichozę gali lemti įvairių psichikai nepalankių veiksnių suma. Kai kurie iš jų yra biologiniai, tokie kaip paveldimumas, smegenų veiklos sutrikimai, neurotoksinių medžiagų vartojimas, kiti - psichologiniai, pavyzdžiui, traumuojantys įvykiai žmogaus vaikystėje, nepriežiūra, sunkios netektys, arba socialiniai - sunkios gyvenimo sąlygos, izoliacija, emigracija. Pasak specialistės, šie veiksniai gali skatinti įvairių psichikos sutrikimų atsiradimą, o taip pat ir išprovokuoti psichozę.Vienas svarbių veiksnių, didinančių psichozės riziką, yra alkoholio ir narkotikų vartojimas, ypač ankstyvame amžiuje. Smegenys bręsta ilgą laiką - svarbios jų struktūros formuojasi nuo pirmųjų vaisiaus gyvavimo savaičių (t.y. dar iki gimimo) iki pat pilnametystės. Alkoholis ir toksinės medžiagos veikia besivystančias smegenis ir gali sutrikdyti šį formavimosi procesą. Dar vienas reikšmingas psichozę galintis provokuoti veiksnys - miego trūkumas.Psichikos sutrikimų rizika yra didesnė tam tikrais gyvenimo tarpsniais. Ypač jautrus amžius tarp 16 ir 29 metų - šiuo amžiaus tarpsniu dažniausiai išryškėja tokie sudėtingi psichikos sutrikimai kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas. Tačiau psichozė gali atsirasti ne tik dėl psichikos sutrikimo, bet ir kaip intoksikacijos - pvz., alkoholio ar narkotikų vartojimo ar kitokio smegenų pakenkimo padarinys. Ją gali nulemti ir didelės psichoemocinės traumos, kurias žmogus gali patirti bet kuriuo gyvenimo metu. Moterims psichozės pasireiškimo pavojus dėl hormonų pokyčių gali padidėti pogimdyviniu ir menopauzės laikotarpiu. Vyresnio amžiaus žmonėms psichozės rizika didėja dėl nervų sistemos degeneracinių amžinių pokyčių, pavyzdžiui, esant demencijai. Taip pat psichozės gali atsirasti dėl smegenų auglių ar tam tikrų fizinių ligų (pvz., skydliaukės sutrikimų), darančių reikšmingą įtaką smegenų veiklai.

Haliucinacijos Sveikiems Žmonėms

Žmonės, kurie neserga jokiomis aukščiau išvardintomis ligomis, taip pat karts nuo karto gali turėti haliucinacijų. Dažniausiai jos pasitaiko prieš užmiegant arba likus kelioms akimirkoms iki prabudimo. Specialistai tikina, jog kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra matęs haliucinacijų. Mums gali atrodyti, kad kažkas yra kambaryje, šaukia mus vardu, beldžiasi į duris. Kai užmiegame, galime patirti ir sudėtingesnių formų haliucinacijų, regėti net mirusius.Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad regėjimo haliucinacijas patiria apie 17-38 procentai sveikų žmonių.

Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės

Haliucinacijos ir Demencija

Kartais asmenys, turintys demenciją, išgyvena įvairias būsenas patirdami dalykus kitaip, nei yra realybėje. Nors haliucinacijos yra įsivaizduojamos, tie įsivaizduojami dalykai taip pat sukelia paranoją - demenciją turinčiam asmeniui visa tai atrodo labai tikra, todėl gali sukelti nerimą ar net panikos priepuolį.Dėl demencijos žmogus gali prarasti gebėjimą atpažinti dalykus, asmenis, nes jo galvos smegenys nebesugeba tinkamai interpretuoti gautos informacijos. Pavyzdžiui, žmogus nesugeba atpažinti savo gyvenimo partnerio arba namų, kuriuose gyvena. Dėl demencijos atsirandantys atminties sutrikimai gali lemti įtarumą, paranoją, tikrovės neatitinkančius įsitikinimus. Jeigu demenciją turintis asmuo nesuvokia, kad jo atmintis yra pažeista, jis nuolat interpretuos realybę kaltindamas kitus.

Veiksniai, skatinantys elgesio pokyčius sergant demencija:

• jutimų trūkumas - pavyzdžiui, silpstanti rega ar klausa;
• šalutinis vaistų poveikis;
• psichikos liga;
• nepažįstama aplinka;
• netinkamas apšvietimas, neleidžiantis aiškiai matyti aplinkos detalių;
• fiziniai negalavimai, tokie kaip infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, kvėpavimo liga, prasta mityba, dehidratacija;
• nepažįstami globėjai;
• įprastos dienotvarkės sutrikdymas;
• žmogus gali klaidingai interpretuoti aplinką, jeigu pamiršo naudoti klausą ar regą stiprinančias priemones;
• per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje ar atliekant kokią nors veiklą.

Haliucinacijų Poveikis ir Pasekmės

Tyrimai rodo, kad haliucinacijos, atsiradusios dėl ligos, būna itin nemalonios. Tačiau net ir nepriklausomai nuo to, ar haliucinacijos sukelia žmogui nemalonius jausmus, ar visgi regimi malonūs vaizdiniai, haliucinacijos yra labai pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Dažnai dėl jų žmogus realybę suvokia iškreiptai, todėl gali elgtis visiškai netinkamai. Pavyzdžiui, imi jausti begalinį lengvumą ir įtikini save, jog gali skristi, todėl nušoki nuo stogo. Tuo tarpu neva girdimi "pikti balsai" gali pakuždėti žmogui pasielgti neracionaliai.

Kada Kreiptis Į Medikus

Jeigu pastebėjote, jog jums atsiranda haliucinacijos, bent akimirkai pradedate keistai suvokti aplinką, būtina kreiptis į medikus. Taip pat nereikėtų delsti, jeigu pastebėjote, jog haliucinacijos pasireiškia jūsų artimam žmogui. Tiesa, žmogus, kuris turi haliucinacijų, dažniausiai gali pats to net nesuvokti.

Taip pat patariama nedelsti, jei:

Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims

• Girdite balsus arba matote vaizdus, kurių kiti nepastebi.
• Sapnuojate realius įvykius būdami budrumo būsenoje.
• Susiduria su nelogiškomis mintimis ar įtarumais, jaučiatės persekiojamas.
• Patiriate sunkumų mąstyme, kalboje ar bendravime.
• Jaučiama baimė ar įtariamumas be aiškios priežasties.

Diagnostika ir Gydymas

Laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant pagerinti klausos ir suvokimo sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo kokybę.

Klausos Sutrikimų Diagnostika ir Gydymas:

• Diagnostika: Konsultacijos metu gydytojas otorinolaringologas otoskopu, mikroskopu ar endoskopu apžiūri ausies landos būklę, įvertina, ar nėra sieros kamščio, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos, skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų patologijų. Siekiant įvertinti klausą, atliekamas klausos tyrimas - audiometrija, kurios metu tikrinamas garsų intensyvumas ir tonas.
• Gydymas:
  • Sergant klausos nervo pažeidimu skiriami hormoniniai preparatai nuo uždegimo, kitais atvejais gali būti taikoma hiperbarinė oksigenacija (deguonies kamera), ji pagerina klausos nervo ląstelių mitybą, skatina naujų kraujagyslių formavimąsi, aktyvina kraujotaką vidinėje ausyje. Skiriama ir kraujagysles plečiančių vaistų, ginkmedžio preparatų, ypač siekiant pagerinti senyvo amžiaus pacientų kraujotaką.
  • Sutrikusios klausos problemą padeda spręsti šiuolaikiniai klausos aparatai. Tinkamai parinkti ir pritaikyti, jie gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti bendravimą.
  • Visiškai apkurtus, ypač jei tai atsitiko neseniai, efektyviausia ir moderniausia klausos susigrąžinimo priemonė yra kochlearinė implantacija: į vidinėje ausyje esančią sraigę su pažeistomis klausos receptoriaus ląstelėmis įstatomas elektroninis klausos implantas.

Haliucinacijų Diagnostika ir Gydymas:

Jei žmogus patiria haliucinacijas, svarbu atsižvelgti į jų pobūdį ir dažnumą. Jei haliucinacijos atsirado staiga ir yra intensyvios, būtina kreiptis į gydytoją.

• Pirmiausia reikalinga medicininė apžiūra, kuri gali padėti įvertinti, ar asmuo neturi kitų fizinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, ar nepasireiškia šalutinis vaistų poveikis.
• Gydymas vaistais kartais gali padėti suvaldyti haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų. Vis dėlto daug psichotropinių vaistų, kurie skiriami esant šiems sutrikimams, gali turėti stiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti stingulį, drebulį, mieguistumą.
• Gydant psichozinius sutrikimus dažniausiai taikomas kompleksinis požiūris, apimantis kelias svarbias kryptis. Antipsichotiniai vaistai yra pagrindinė priemonė mažinant haliucinacijas, kliedesius ir atkuriant aiškų mąstymą - jie padeda žmogui vėl susieti su realybe ir sumažina simptomų intensyvumą. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda žmogui geriau suprasti savo mintis, atpažinti nerealistiškas idėjas ir išmokti su jomis tvarkytis konstruktyviai. Ne mažiau svarbus yra ir socialinių įgūdžių lavinimas, taip pat miego bei streso valdymo strategijos, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą kasdienybėje. Be to, paramos teikimas šeimai yra be galo svarbi, nors ir deja dažnai pražiūrima, gydymo dalis - artimieji mokosi, kaip reaguoti į krizines situacijas, kaip palaikyti sergantį žmogų be kaltinimų ar spaudimo, stiprindami santykius.

Pagalba Psichozę Patiriančiam Asmeniui

Pagalba psichozę patiriančiam žmogui priklauso nuo jo būklės ir simptomų sunkumo. Jeigu žmogus dėl psichikos sutrikimo tampa pavojingas sau ar aplinkiniams, tuomet būtina reaguoti nedelsiant. Tokiu atveju žmonės, esantys šalia - artimieji, bendradarbiai ar sveikatos priežiūros specialistai - turėtų pasirūpinti, kad žmogus kuo greičiau patektų pas psichiatrą, net ir tada, kai jis pats nenori pagalbos.Vis dėlto yra atvejų, kai psichozę patiriantis žmogus yra ramus ir neatrodo pavojingas nei sau, nei aplinkiniams. Tokiu atveju svarbu kiek įmanoma leisti jam pačiam apsispręsti dėl pagalbos. Dažniausiai žmonės nusprendžia ieškoti pagalbos, kai pajaučia, kad aplinkiniai jais nuoširdžiai rūpinasi ir siekia sumažinti jų kančią. Todėl svarbu pasistengti rasti tinkamus žodžius ir atliepti žmogaus kančią - tai padeda jam pripažinti savo būklę ir paskatina kreiptis į specialistą. Labai svarbu, kad žmogus pats sutiktų priimti pagalbą, nes tai padidina problemos sprendimo veiksmingumą.Psichozės valdymas reikalauja kompleksinio požiūrio. Specialistė primena, kad psichiatrijoje taikomas biopsichosocialinis modelis - siekiant padėti patiriantiems psichozės priepuolius, taikomi tiek biologiniai (vaistai), tiek psichologiniai, tiek socialiniai metodai. Medikamentiškai psichozė dažniausiai valdoma antipsichoziniais vaistais, kurie padeda kontroliuoti simptomus, sumažindami dopamino lygį smegenyse. Tačiau, anot gydytojos psichiatrės, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija - tai atvejo vadyba paremta pagalba, kuri yra nukreipta į gyvenimo kokybės gerinimą. Jos metu žmogus atkuria prarastus įgūdžius, mokosi suprasti ir kontroliuoti savo būseną, yra skatinamas atkurti socialinius ryšius, susirasti darbą. Tai padeda žmogui vėl atgauti viltį ir kurti darnesnį santykį su aplinka ir pačiu savimi.

Prevencija

Prevencinės priemonės gali padėti sumažinti klausos ir suvokimo sutrikimų riziką.

Klausos Sutrikimų Prevencija:

• Vengti triukšmingos aplinkos arba naudoti ausų apsaugos priemones.
• Laikytis darbo ir poilsio režimo.
• Vengti ilgalaikio streso.
• Reguliariai tikrintis klausą, ypač dirbantiems triukšmingoje aplinkoje.
• Pasitarus su gydytoju, vartoti vitaminus ir maisto papildus.
• Saugoti kūdikių klausą nuo stiprių garsų.

Haliucinacijų Prevencija:

• Vengti alkoholio ir narkotikų vartojimo, ypač ankstyvame amžiuje.
• Užtikrinti pakankamą miego kiekį.
• Stengtis išvengti didelių psichoemocinių traumų.
• Laiku kreiptis į gydytoją, jei jaučiate nerimą, depresiją ar kitus psichikos sveikatos sutrikimus.

Klausos Patikrinimas Namuose

Sveiką ausį užkiškite pirštu, blogiau girdinčia ausimi atsisukite į pašnekovą, o jis 5-6 metrų atstumu tegul pašnibždomis ištaria kokį nors žodį, kurį jūs turėtumėte pakartoti. Jei neprigirdite, pašnekovas turėtų prieiti arčiau, kad išsiaiškintumėte, kokiu atstumu girdite. Jei klausa sutrikusi, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Ar Nenusilpusi Klausa?

• Ar sunku girdėti pašnekovą kalbant telefonu?
• Ar aplinkiniai skundžiasi, kad per garsiai klausote televizijos ar radijo?
• Ar sunku girdėti pokalbyje dalyvaujančius asmenis, kai esate triukšmingoje vietoje?
• Ar privalote įtempti savo klausą, kad suprastumėte, apie ką kalbama?
• Ar dažnai prašote žmonių pakartoti, ką jie sakė?
• Ar kai kurie aplinkos garsai erzina, atrodo įkyrūs?

tags: #klausos #ir #suvokimo #sutrikimai