Žmogaus psichologinės nuostatos nėra statinės - jos nuolat kinta veikiami įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Šiame straipsnyje panagrinėsime priežastis, dėl kurių keičiasi psichologinės nuostatos, ir aptarsime, kaip šie pokyčiai veikia mūsų gyvenimą.
Įvadas
Psichologinės nuostatos - tai nusistovėję mąstymo, jausmų ir elgesio būdai, kurie padeda mums orientuotis pasaulyje. Tačiau gyvenimas yra dinamiškas, todėl nuostatos, kurios anksčiau buvo naudingos, gali tapti nebeaktualios ar net žalingos. Supratimas, kodėl keičiasi psichologinės nuostatos, leidžia mums sąmoningai valdyti šį procesą ir siekti asmeninio augimo.
Kaupimas: nuo voverės iki maniako
Pradėkime nuo paprasto pavyzdžio - kaupimo. Kaip ir voverė, kaupianti atsargas žiemai, žmonės linkę kaupti daiktus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas įprotis, tačiau per didelis kaupimas gali tapti problema.
Kasdienis kaupimas
Pravėrę spinteles, spintas, palėpes, sandėliukus ar kitas atokesnes patalpas ir kritiškai įvertinę jų turinį, aptiktume metų metus kauptus daiktus. Galbūt tai dėžėse sukrautos nuotraukos, apdulkėję suvenyrai, sugedę elektros ar buities prietaisai, išaugti vaikų ir mūsų pačių nebenešiojami drabužiai, nepanaudotos dovanos, nebefunkcionalūs baldai, senos antklodės, nebeskaitomi žurnalai, beveik nunešioti batai, įskilę indai ir kita. Pažadame išsivalyti namus - imtis generalinės tvarkos, bet atidėliojame. Geriausiu atveju daiktus perdedame iš vienos vietos į kitą, manydami, kad jau šiek tiek apsitvarkėme. Delsimą imtis ryžtingų veiksmų ir išmesti tai, ko nebenaudojame, pateisiname sakydami, kad daiktai saugomi „dėl viso pikto“, „o jeigu prireiks“, „gal dar panaudosiu“ ir pan. Tačiau taip elgdamiesi dažnai daugiau prarandame, nei sukaupiame. Kodėl?
Jaunesnės kartos žmonės mažiau linkę kaupti. Visko, ko reikia, šiais laikais jie bet kada gali nusipirkti, nes prekybos centruose prekių ir paslaugų pasiūla didžiulė. Nebėra deficitinių prekių kaip anksčiau - tereikia turėti pinigų norimiems dalykams įsigyti. Panaudotą daiktą jiems paprasčiau išmesti, todėl dabartinė visuomenė dažnai vadinama vartotojiška.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Kompulsinis kaupimo sindromas
Nereikalingų daiktų kaupimas gali būti ne tik netinkama elgesio maniera ar įprotis - jis gali virsti kaupimo manija, dar vadinama kompulsiniu kaupimo sindromu (angl. Compulsive Hoarding Disorder). Dėl šio sindromo kyla nemažai diskusijų, tačiau dauguma mokslininkų mano, kad tai yra psichikos sutrikimas, tik už jo slypi ir pirmiausia pasireiškia kiti sutrikimai, tokie kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas, nuotaikos (pavyzdžiui, depresija), elgesio ir asmenybės sutrikimai (pavyzdžiui, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas) ir kt. Kaupimo manija gali išsivystyti po galvos traumos ar sergant tam tikromis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Panašių požymių gali atsirasti ir senatvinės demencijos atveju, kai pradeda kristi intelekto lygis, pažeidžiamos kitos psichinės funkcijos, sutrinka suvokimas, elgesys bei fizinė sveikata. Sergančiajam ima atrodyti, kad kiti jam nepakankamai sumoka, jaučiasi apgautas, apvogtas - atsiranda vadinamųjų „nuostolio kliedesių“. Siekdamas susigrąžinti tariamai prarastą turtą, jis pradeda rinkti ir kaupti rastus daiktus.
Kasdieniame gyvenime žmogus, kuriam būdingas kompulsinis kaupimo sindromas, nuolat kaupia daiktus, stereotipiškai renka ir tempia viską, ką randa, namo. Kaupiama taip gausiai, kad šis veiksmas dažniausiai apibūdinamas „besaikiu“, „beverčiu“, „liguistu“, „logiškai nepaaiškinamu“ ir kt. Situaciją sunkina ir tai, kad šis sutrikimas pasireiškia liguistu potraukiu ne naujiems daiktams, o tam, kas virtę šiukšlėmis, atliekomis, šlamštu… Pasak šį sutrikimą tiriančio psichologijos profesoriaus Randy Frosto, tokiais meilės objektais gali būti, pavyzdžiui, panaudoti plastikiniai buteliai, maisto pakuotės, kartonas, skardinės, stikliniai buteliukai, maišeliai, spauda, žaislai, drabužiai ar net gyvūnai ir kt.
Paprastai nesunku atskirti, kuris žmogus tiesiog taupus, šykštus ar saugantis savo daiktus, o kuris apimtas kaupimo manijos. Vien namų vaizdas, kvapas, žmogaus gebėjimas tvarkyti savo gyvenamąją erdvę, valdyti laiką ar užmegzti bei palaikyti socialinį ryšį išduoda apie jo sutrikusią psichinę sveikatą. Pastebėta, kad prievartinė pagalba nėra veiksminga. Pasak R. Frosto, net jei namai prievarta sutvarkomi, kaupikas vėl skuba juos užpildyti, taip mažindamas didžiulį stresą bei nerimą.
Štai keletas požymių, rodančių, kad žmogus gali turėti kompulsinį kaupimo sindromą:
- Amžius. Kompulsinis kaupimo sindromas dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
- Lytis. Tyrimai rodo, kad šis sutrikimas gali užklupti tiek vyrus, tiek moteris. Vis dėlto skiriasi su lytimi susiję veiksniai.
- Kasdienė veikla. Nuolatinis ir besaikis daiktų, šiukšlių, šlamšto ieškojimas, rinkimas ir kaupimas.
- Namų aplinka. Namie netvarka, purvas, blogas kvapas ir antihigieninės sąlygos. Dažnai veisiasi įvairių gyvių (pelės, žiurkės, kirmėlės, tarakonai, blusos, utelės).
- Nuostatos ir įsitikinimai. Rinkti ir kaupti, nesugebant atskirti, kas svarbu, naudinga ar vertinga. Sergančiajam atrodo, kad viskas reikalinga.
- Prisirišimas prie daiktų. Sunkiai atsisveikina su tuo, ką sukaupia. Pyksta, jei kas nors bando padėti susitvarkyti ar lenda prie asmeninių daiktų.
- Jausmai. Išgyvena daugybę jausmų, patiria vidinę kančią bei jaučia sumaištį. Nepasitikėjimas savimi, menkavertiškumo ir bejėgiškumo jausmai, sutrikusi savivoka, gėda, pyktis, įtampa, baimė, įtarumas, agresyvumas, priešiškumas… Tai tik dalis to, ką išgyvena ir jaučia kaupikai. Per tokią gausybę jausmų pasaulis ir jų pačių gyvenimas atrodo sunkus, nesaugus, chaotiškas, slogus bei kupinas prieštaravimų.
- Socialiniai ryšiai ir santykiai. Slepia savo ligą ir vis labiau užsisklendžia. Su daugeliu žmonių santykiai gali būti labai riboti, paviršutiniški ir nutolę. Galiausiai neapsikentę dėl netvarkos juos palieka sutuoktiniai, vaikai ir kiti artimieji.
- Požiūris į pagalbą. Paprastai priešinamasi artimųjų, socialinių darbuotojų ar psichikos sveikatos specialistų pagalbai susitvarkyti, slapstomasi, meluojama, neįsileidžiama į namus ir pan.
- Gydymas. Pats žmogus nebegali sau padėti. Net teikiant kvalifikuotą pagalbą gydymas būna sudėtingas, ilgalaikis ir ne visada sėkmingas. Psichologijos profesorius Alfredas Pritzas mano, kad šiems žmonėms gali padėti psichoterapija.
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip elgesio modeliai ir psichologinės nuostatos gali kisti priklausomai nuo aplinkybių, patirties ir net psichikos sveikatos būklės.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Giminės įtaka ir nuostatos
Mūsų giminės istorija ir ten susiformavusios nuostatos taip pat daro didelę įtaką mūsų psichologinėms nuostatoms. Psichologė, naudodama vokiečių psichoterapeuto Berto Helingerio metodiką, užsiėmimų metu peržiūri kiekvieno žmogaus giminės istoriją: kokios ten yra nuostatos, kaip jos veikia žmogų ir ką galima pakeisti. Tam, kad išgirstume septynių kartų balsus, naudoju ir Vedų, ir šamanų tradiciją, ir rebefingo praktiką, senovės žinias ir klasikinės psichologijos metodus.
Giminės korekcija
Klasikinės psichologijos akiratyje yra tik žmogaus tėvai, daugiausiai žvilgsnis nukryps į senelius. Seminare „Paslaptingoji giminės jėga. Giminės medžio išgydymas“ žmonės įtraukiami į kitokias praktikas, pirmiausia, tai Helingerio konsteliacijos (išdėstymai). Įdomu stebėti, kaip seminaro metu žmogus gali kai kuriuos dalykus beveik fiziškai pamatyti. Mes dirbame pasitelkę konsteliacijas, per pasąmonės lauką. Pasąmonės lauke egzistuoja tam tikri vaidmenys, subasmenybės. Jie suranda savo atspindį kiekvieno žmogaus psichikoje. Pagal Vedų tradiciją, mus veikia septynios kartos, 126 žmonės. Kiekviena karta veikia savaip. Į žmogaus asmenybę kiekviena karta įneša kitokį aspektą. Vienas aspektas - gebėjimas gauti žinias ir mokytis; kitas aspektas - kurti santykius, grožį, harmoniją šeimoje. Kita karta atsakinga už gebėjimą vystyti talentus. Šiuos dalykus vysto vis skirtingos mūsų protėvių kartos. Tik mes nežinome, kad visiems šiems asmenybės ir jo santykio su aplinka aspektams įtaką daro mūsų protėviai. O juk mes viską bandome išspręsti tik „mamos-tėčio“ lygyje.
Santykiai su tėvais - tai dirva, kurioje mes augame. Kaip dirva, ji negali pakeisti žmogaus esmės, jo gyvenimo kelio. Gėlė išliks gėle, į kokią dirvą ją bepasėtumėte. Ji nenustos būti gėle, gali tik priklausomai nuo dirvos išaugti graži arba skurdi, kreiva. Tik tai priklauso nuo mūsų tėvų. Iš to, ką aš stebėjau, galiu pasakyti, kad tėvai yra kaip savotiškas filtras. Kažką praleidžia, kažko nepraleidžia ar praleidžia viską. Dirva - tai toks metaforiškas vaizdas, tėvai yra sąmoningi žmonės, todėl jie gali filtruoti visus nemalonius dalykus, kurie egzistuoja giminėje. Gali apie tai visai nesusimąstyti ir visokius alkoholizmus, ligas perkelti ant palikuonių, vadinasi, jų filtras nedirba. Tėvai gali auklėti vaiką nesuvokdami to, tuomet vaiko, kaip asmenybės, formavimąsi veiks protėviai.
Geriausia, ką tėvai gali padaryti - tai tiesiog laiminti vaikus kiekvieną dieną. Tėvų laiminimas yra daugelio šalių stipri tradicija. Laiminkite savo vaiką kiekvieną dieną. Nereikia galvoti apie savo baimes. Laiminimas - tai jūsų apsauga vaikui. Kai tėvai laimina vaiką, jie uždeda tinkamą pozityvų filtrą.
Kai mes pradedame dirbti su protėviais, mes atveriame giminės lauką. Ir mums nebūtina žinoti tų žmonių vardų. Dažniausiai toliau ketvirtos kartos niekas savo giminaičių nežino. Galima sukurti tam tikrą figūrą konsteliacijos metu, penktos ar šeštos kartos protėvio ir atsekti šios figūros poveikį per informacinį lauką. Kiekvienas pasirenka sau priimtiniausią metodą. Vieni pasitelkia vizualizaciją, kiti tiesiog atsistoja ir pradeda kalbėti tai, apie ką net nebūtų pagalvojęs dar prieš penkias minutes. Tuo protėvio figūros asmeniu būna koks nors nepažįstamas žmogus iš konsteliacijos grupės. Būna beveik 100-procentinis pataikymas.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti konfliktus poroje
Konsteliacijos
Susirenka grupė žmonių. Sakykim, moteris nori sužinoti, kokia buvo jos giminėje tiesioginė moteriška linija. Ši tiesioginė moteriška linija moteriai daro didelį poveikį. Mes mamos kūne esame devynis mėnesius, sujungti bambagysle, net ją nukirpus jos pėdsakas mūsų kūne lieka visam gyvenimui. Taip pat yra energinis pėdsakas, kuris suriša visų kartų palikuonis ir niekuomet tas ryšys nenutrūksta. Mes per šią moterišką liniją gauname viską - gebėjimą ar negebėjimą pastoti, gimdyti, kurti santykius, mylėti, būti sveikos arba sirgti paveldimomis ligomis. Tai štai ta moteris, kuri išreiškė tokį norą, pasirenka vietoj savęs, vietoj mamos, močiutės, promočiutės kokį kitą žmogų, Ir taip keletą savo kartų ji išrikiuoja pasitelkusi kitus žmones. Žinoma, pati ryškiausia žmogaus problema glūdi artimiausiose kartose. Kai taip išsirikiuoja mama, senelė, prosenelė ir kitos jos septynių kartų moterys, tada žiūrime, kaip stovi tie žmonės, ką jie kalba, kokį vaidmenį įgyja tame informaciniame lauke. Jie už tą merginą ima kalbėti tai, kas su ja vyksta, koks jos santykis su tais protėviais.
Turėdami tokias žinias, žmonės žino, kaip koreguoti savo elgesį su savo vaiku, ko nereikėtų daryti ir kokį poveikį jiems jie turi. Juk visai nesunku palaiminti savo vaiką ir jam darosi lengviau gyventi. O juk visi norime, kad mūsų vaikams būtų lengviau. Mes keičiame save kaip dirvą, kurioje auga mūsų vaikai. Kai imi laiminti savo vaikus, keičiasi ir tavo santykis su mama, senele, kitais protėviais. Jei mama gyva, kai kurie tą pokytį gali net pastebėti, su mirusiais protėviais vyksta nematomas santykio pasikeitimas, jis yra vidinė žmogaus transformacija. Tik nereikia galvoti, kad darbas su giminės jėga yra panacėja nuo visų jūsų asmenybės ypatumų, kurie kelia jums sunkumų gyvenime. Psichologijoje nėra panacėjos, todėl ir dirbama pasitelkus daug krypčių ir įvairiausias žinias bei tradicijas. Darbas su gimine duoda naują požiūrio kampą į problemą, suteikia naują savęs matymą. Kai konsteliacijų metu tame lauke kalba subasmenybės, ima skleistis ir žmogaus asmenybė. Tada žmogui ima darytis aiškios tam tikrų jo problemų priežastys. Giminės istorija, ten užkoduotos programos gali atsispindėti žmogaus elgesyje, kalboje, įpročiuose. Šis reiškinys dar vadinamas sąmonės virusu. Virusai treniruoja imunitetą. Sąmonės virusai kažką treniruoja, tik reikia žiūrėti ką. Jei per kelias moterų kartas ėjo nuostata „visi vyrai yra blogi“, nenuostabu, kad moteris dabar niekaip negali rasti sau tinkamo vyro. Ryšys su gimine saugo žmogų nuo socialinio poveikio.
Jei mes neprisimename savo protėvių vardų, vadinasi, giminė yra neapsaugota, neapsaugotas ir žmogus. Giminė, kuri prarado savo šaknis, negali apsaugoti žmogaus nuo socialinių virusų. Lyg ir medis be šaknų. Giminė siekia vieningumo. Jeigu giminė tvirta, neįtikinsi žmonių eiti kariauti, žudyti kitus. Kai giminės linijos yra tokios išbarstytos, sugriautos, nenuostabu, kad aplinkui tiek daug priešiškumo, agresijos. Kai žmogus yra apsaugotas, jis nori susijungti su savo tauta, tapti jos dalimi. Daugelio mūsų šaknys eina į įvairias tautas, jeigu yra vieninga, rami giminės linija, niekam nesinori kariauti su kitataučiu, o kam? Tvirtų giminės linijų turėtojus sociumas taip stipriai neveikia, tokius žmones sunku įtraukti į priešiškus judėjimus.
Šis pavyzdys rodo, kad giminės istorija ir protėvių patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų nuostatoms ir elgesiui.
tags: #kodel #keiciame #psichologines #nuostatas