Įvadas
Šiandieniniame Žinių amžiuje, kai mokymasis tampa nuolatiniu procesu, būtina suprasti, kas skatina suaugusiuosius siekti naujų žinių ir įgūdžių. Mokymasis nebėra vienkartinis įvykis jaunystėje, bet tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, padedančia prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos ir išlaikyti konkurencingumą darbo rinkoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime suaugusiųjų mokymosi motyvacijos teorijas, aptarsime vidinius ir išorinius motyvus, taip pat apžvelgsime mokymosi visą gyvenimą svarbą.
Motyvacija: Varomoji Jėga Mokymuisi
Motyvacija - tai noras kažką padaryti, kurį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmogaus elgesį. Motyvacija suteikia energijos ir nukreipia žmogaus veiklą link tikslo. Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras paskatas. Šios paskatos sužadina konkrečius tikslus, kuriuos pasiekus patenkinamas poreikis ir sumažinama įtampa.
Motyvacija taip pat susijusi su žmogaus interesais, vertybėmis, pažiūromis ir įsitikinimais. Kartais impulsą motyvacijai suteikia jausmai, emocijos ar asmenybės bruožai. Pagrindinis motyvacijos elementas - kryptingumas ir veržlumas.
Psichologai teigia, kad poreikis susiformuoja, kai žmogus jaučia fiziologinį arba psichologinį trūkumą. Pirminiai poreikiai yra fiziologiniai ir įgimti, o antriniai - psichologiniai, tokie kaip pasisekimo, pagarbos, prisirišimo, valdžios ir priklausomumo poreikiai. Šie poreikiai paprastai siejami su patirtimi, todėl antriniai poreikiai tarp skirtingų žmonių skiriasi labiau nei pirminiai.
Žmogaus jaučiamas poreikis skatina jį veikti. Šiuo atveju tikslas yra poreikio patenkinimo įrankis. Motyvacijos teorijų gausa rodo, kad žmogų nuo seno domino poreikių prigimtis ir jų įtaka žmogaus veiklai bei elgesiui.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Motyvacijos Teorijos
Motyvacijos teorijos skirstomos į dvi pagrindines grupes:
- Turinio teorijos: Analizuoja veiksnius, kurie skatina žmogų veikti (A. Maslow, F. Herzberg, D. McClelland).
- Proceso teorijos: Nagrinėja motyvacijos procesą (V. Vroom, L. Porter, E. Lawler).
Dirbančiųjų mokymosi motyvacija yra palyginti mažai tyrinėta. M. McClellando poreikių teorija teigia, kad šių laikų visuomenėje pirminiai žmonių poreikiai yra patenkinti. Ši teorija išskiria tris pagrindinius poreikius:
- Pasiekimų poreikis: Siekimas pranokti kitus, pasiekti geresnių rezultatų ir pastangos išsikovoti sėkmę.
- Valdžios poreikis: Troškimas daryti įtaką kitiems žmonėms ir juos valdyti.
- Poreikis priklausyti: Draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių troškimas.
Svarbiausias šios teorijos aspektas - laimėjimo (arba sėkmės) poreikis, kuris reiškia norą atlikti darbą iki galo ir sėkmingai. Žmonės, kurių laimėjimų motyvacija yra menka, savo sėkmes laiko atsitiktinėmis, o nesėkmes pateisina sugebėjimų stoka.
Mokymosi Motyvacijos Skirtumai
E. Jensen teigia, kad žmogaus smegenims patinka mokytis ir žmogus yra nusiteikęs mokytis didžiąją savo gyvenimo dalį. Susiduriant su nuolat besikeičiančia aplinka, kyla natūralus noras ją pažinti, ištirti ir prisitaikyti. Mokymosi motyvacija perkelia individą iš nuobodulio į susidomėjimą.
Mokymasis panaikina skirtumus tarp turimų ir reikalingų žinių bei patirties. Poreikis mokymuisi yra proporcingas turimų žinių ir įgūdžių bei reikalingų žinių ir įgūdžių skirtumui. Mokymosi objektas tiesiogiai turi būti susijęs su iškilusia problema, nes tikimasi, kad naujos žinios ir įgūdžiai padės ją išspręsti. Mokymasis laikomas priemone užsibrėžtiems tikslams pasiekti, o ne tikslu.
Taip pat skaitykite: Paauglių auklėjimo patarimai
Pagal A. Maslowo poreikių piramidę, saugumo poreikis priskiriamas žemesniam lygiui, tačiau jis yra labai svarbus mokymosi motyvacijai. Mokymasis turi įtakos saugumo poreikių tenkinimui: „nemokėsi - nedirbsi, nedirbsi - neturėsi pragyvenimo šaltinio“. Rūpinimasis ateitimi ir noras, kad gyvenimas būtų pastovus, yra dažni besimokančiųjų motyvai.
Mokymasis turi įtakos visų lygių poreikiams. Kai žemesnio lygio poreikiai patenkinti, atsiranda intelektualiniai, estetiniai ir saviraiškos poreikiai.
Dirbantysis, kuris jaučia, kad negali iki galo išreikšti savęs kaip asmenybės, nes neturi pakankamai žinių, įgūdžių ir mokėjimų, nusprendžia mokytis. Dažnai siekiama pagilinti specialybei reikalingas žinias ir įgyti naujų įgūdžių. Kartais suaugęs žmogus mokosi vien saviugdos tikslais, tenkindamas kitus savo poreikius, arba dirba tokioje organizacijoje, kur mokymasis suprantamas kaip natūralus ir nuolatinis procesas.
Dirbantieji turi žinoti priežastis, skatinančias juos mokytis, nes jie jau turi praktinės patirties, o mokymąsi laiko problemų sprendimo būdu. Mokymosi motyvacijai svarbi žmogaus asmeninė patirtis ir poreikiai, asmenybės bruožai bei interesai.
Išorinė ir Vidinė Motyvacija
Išorinė motyvacija yra trumpalaikis veiksnys, išnykstantis kartu su išorinio stimulo aktualumo dingimu. Vaikams išoriniu motyvu gali būti liepimas ar baimė būti nubaustam, tačiau suaugusiesiems toks motyvas neveikia. Suaugusiems būdingi tokie išoriniai motyvai, kaip geresnis darbas, didesnis atlyginimas ar noras gauti atestatą, diplomą ar pažymėjimą. Vis dėlto, dirbančiuosius mokytis skatina labiau vidiniai, nei išoriniai motyvai. Teigiama, kad motyvacijos kitimas iš išorinės į vidinę yra pagrindinis brandos požymis.
Taip pat skaitykite: Kas yra dienos stacionaras psichiatrijoje?
M. Knowlesas dirbančiųjų mokymosi poreikius skirsto į šešias tarpusavyje susijusias grupes:
- Socialinių ryšių poreikiai (bendravimas, narystė).
- Aukštesnių pareigų ir statuso poreikis.
- Profesionalaus tobulėjimo ir konkurencingumo mažėjimo poreikis.
- Kompetencijos poreikis.
- Vidinė motyvacija (individuali kiekvienam žmogui).
- Išoriniai lūkesčiai (noras atitikti reikalavimus, patenkinti vadovų lūkesčius).
Laimėjimų ir lūkesčių motyvacijai būdinga sėkmės viltis ir nesėkmės baimė. Dažnos nesėkmės sukuria nesėkmės baimės ir vengimo motyvaciją, kuri silpnina norą mokytis.
Noras atsiskirti nuo kasdienybės ir išvengti nuobodulio taip pat gali stimuliuoti norą mokytis. Be to, dirbantieji, susidomėję mokslu, siekia žinių dėl asmeninių interesų, mokosi dėl mokymosi ir patenkina savo smalsų protą. Nors smalsumas labiau būdingas ankstyvajai vaikystei, suaugusiųjų motyvacijai šis poreikis taip pat svarbus.
Žmogus nuolat norės mokytis, kai kuri nors mokymosi dalis taps jo veiklos motyvu.
Mokymasis: Nuolatinis Tobulėjimo Procesas
Mokymasis - tai tikslinga besimokančiojo sąveika su mokymosi šaltiniais, įsisavinant mokslo, technikos, meno ir darbo žinias, išmokstant intelektualius ir praktinius veiksmus bei plėtojant savo fizines ir dvasines jėgas. Mokymasis padeda individui prisitaikyti prie aplinkos ir ją valdyti.
Mokymosi Formos
Mokymosi formos skirstomos į:
- Formalusis mokymasis: Sisteminga mokymosi veikla, vyksta nustatytos struktūros aplinkoje (švietimo ir mokymo įstaigose).
- Neformalusis mokymasis: Mokymosi veikla, vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų darbo vietose ar organizacijose.
- Informalusis mokymasis: Kasdieninės veiklos pasekmė, nėra sistemingas.
Suaugusiųjų mokymasis suprantamas kaip procesas, kurio eigoje suaugusieji tobulina patirtį ir tokiu būdu įgyja naujų žinių, pagilina supratimą, įgūdžius, praplečia požiūrį, interesus ir normas konkrečioje srityje.
Darbdaviai vis dažniau reikalauja sugebėjimo mokytis, sparčiai įgyti naujų žinių ir įgūdžių, mokėti naudotis nauja informacija ir greitai prisitaikyti prie pasikeitimų.
Suaugę žmonės mokosi ruošdamiesi turintiems įvykti pasikeitimams, jiems jau įvykus ar jų metu. Pasikeitimai gali būti susiję su naujomis pareigomis, darbo netekimu, naujais reikalavimais darbo vietai, gyvenamosios vietos keitimu ar asmeninėmis netektimis.
Suaugusiems patinka individualus arba savarankiškas mokymosi procesas, pritaikytas prie asmeninių poreikių, pageidaujamo tempo ir laiko. Mokymosi priemonės turi atsakyti į klausimą „kaip tai daroma?“, programos turinys turi būti susijęs su praktika, o aplinka turi būti patogi fizine ir psichologine prasme.
Nors suaugusiems vis labiau patinka tokie mokymosi būdai, kai instruktoriaus dalyvavimas nebūtinas (programinė įranga, televizija, nuotolinės paskaitos), aukštai vertinamos paskaitos ir seminarai bei dėstytojų kompetencija ar galimybė pabendrauti su jais individualiai. Suaugusiųjų mokymas turi būti nukreiptas į problemų sprendimą, pritaikytas konkretiems poreikiams bei organizuojamas taip, kad būtų galima savarankiškai reguliuoti naujų žinių įsisavinimo procesą.
Mokymasis Visą Gyvenimą: Būtinybė Šiandienos Pasaulyje
Šiandien žmonija gyvena sudėtingame socialiniame ir politiniame pasaulyje, kur vyrauja žiniomis grindžiama visuomenė ir ūkis, ateities planavimas ir aktyvi visuomeninė veikla. Besikeičiantys reikalavimai darbo vietoms, naujos technologijos ir informacija, užimtumo problemos reikalauja pastovaus savo turimų žinių ir įgūdžių įvertinimo bei atnaujinimo. Todėl vis dažniau sutinkamos naujos sąvokos - mokymasis visą gyvenimą, nuolatinis mokymasis, besimokanti organizacija ir žinių visuomenė.
Europos Bendrijų paskelbtame Mokymosi visą gyvenimą memorandume pabrėžiama, kad toks mokymasis - tai „pagrindinis dalykas, siekiant pilietiškumo, stiprinant visuomenės sanglaudą ir didinant užimtumą“. D. Beresnevičienės teigimu, nuolatinis mokymasis - tai visą gyvenimą trunkantis mokymasis, skatinamas kintančių gyvenimo sąlygų bei vidinio individo poreikio mokytis. Žmonės turi būti pasiruošę aptarnauti naujas technologijas, teikti modernius patarnavimus ir priimti ekonomiškus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sprendimus. Derama profesinė kvalifikacija yra būtina valstybės pažangos sąlyga. Daugeliu atvejų darbo rinkos dalyviams nepakankama kvalifikacija yra pagrindinė neigiamo darbdavio atsakymo priežastis.
Svarbiausi nuolatinio mokymosi aspektai:
- Iniciatyvumas ir sugebėjimas priimti sprendimus.
- Suvokimas, jog privaloma nuolat rūpintis savo išsilavinimu, palengvina gyvenimą ir padeda prisitaikyti prie pokyčių.
Nepaisant mokymosi visą gyvenimą svarbos, Eurostato duomenimis, didžioji dalis Europos gyventojų nenori dalyvauti mokymuose. Daugelis nemano, kad tolesnis mokymasis yra naudingas, o tie, kurie turėjo tokią patirtį, nenori vėl dalyvauti mokymuose.
tags: #suaugusiuju #motyvacija #mokytis