Psichologinė pagalba yra svarbi kiekvieno žmogaus gerovei, tačiau daugelis žmonių vis dar vengia kreiptis į specialistus. Šis straipsnis nagrinėja priežastis, kodėl žmonės nesikreipia psichologo konsultacijos, apžvelgiant mitus, baimes, visuomenės požiūrį ir asmenines patirtis. Taip pat aptariami galimi sprendimai ir pokyčiai, kurie galėtų paskatinti žmones drąsiau ieškoti pagalbos.
Stigma ir baimė būti pasmerktam
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės vengia kreiptis į psichologą, yra stigma ir baimė būti pasmerktam visuomenės. Psichikos ligos vis dar dažnai stigmatizuojamos, o žmonės, sergantys psichikos ligomis, neretai patiria diskriminaciją ir neigiamą požiūrį. Gydytoja psichiatrė Daiva Pupšytė teigia, kad smerkimo vis dar labai daug, todėl žmonės vengia pripažinti savo susirgimus.
Kaunietė Greta, kartu su vyru ketinusi įsivaikinti, susidūrė su problema: dėl to, jog sirgo pogimdyvine depresija, negavo pažymos iš psichiatro. Tai parodo, kad net ir praeityje patirti psichikos sveikatos sunkumai gali turėti įtakos ateities galimybėms.
Pašnekovė Rita pasidalijo savo patirtimi: „Visada buvau kovotoja už tiesą, teisybę, aistringai kažką nuo kažko gyniau, padėjau, argumentavau, komentavau feisbuke, jei tame mačiau prasmę. Tačiau jei mano argumentai kažkam nepatikdavo, sulaukdavau komentarų: taigi ji psichuškėj gulėjo, ko norėt, matyt, vėl užėjo.“ Ši patirtis atskleidžia, kaip visuomenės požiūris gali paveikti žmogaus gyvenimą ir savijautą.
Baimė dėl duomenų privatumo ir įrašų ligos istorijoje
Nauja tvarka, pagal kurią gydytojai psichiatrai privalės duomenis apie paciento sveikatos būklę ir diagnozę kelti į e. sveikatos posistemę, kelia nerimą dėl duomenų privatumo. Nors anoniminio gydymo galimybė Lietuvoje egzistuoja jau daugiau nei dešimtmetį, žmonės baiminasi, kad informacija apie jų psichikos sveikatą taps prieinama nepageidaujamiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Nijolė Goštautaitė-Midttun sako, kad visuomenėje ažiotažas kilo dėl komunikacijos problemų, o ir informacijos apie naują e. sveikatos sistemą trūkumo: „Sakyčiau, kad stigma yra ne dėl psichikos ligų. Žmonės gydymo norėtų. Jie kreipiasi. Tačiau yra baimė, ką valstybė darys su jų duomenimis, kam jie bus prieinami, ir, sakykime, yra sveikas požiūris į privatumą, kad žmonės privatumo nori, ir į tą turėtumėm atkreipti dėmesį.“
Reda, maždaug prieš šešerius metus po skyrybų ieškojusi psichologo pagalbos, vėliau negalėjo savo vardu užregistruoti ginklo. Tai iliustruoja, kaip įrašas apie lankymąsi pas psichologą gali turėti įtakos tam tikroms gyvenimo sritims.
Psichologas Paulius Skruibis teigia: „Aš dažnai susiduriu su tuo. Dirbu privačioje praktikoje - kartais žmonės čia kreipiasi ir dėl to, kad nebūtų jokio įrašo. Man atrodo, kad tos baimės dažnai nepagrįstos. Bet kai pabandžiau šį klausimą aiškintis su kolegomis psichiatrais, tai susidariau įspūdį, kad patys psichiatrai skirtingai traktuoja tuos įrašus ir patys iki galo nežino tiksliai, kokios tų įrašų pasekmės. Per daug neapibrėžtumo ir neaiškumo, o tai žmonėms drąsos neprideda.“
Nepasitikėjimas specialistais ir neigiama patirtis
Kai kurie žmonės vengia kreiptis į psichologą dėl nepasitikėjimo specialistais arba dėl neigiamos patirties. Rita pasidalijo savo patirtimi, kai po skyrybų kreipėsi į specialistus: „Tada gavau atsakymą: viskas su jumis aišku, jūs mūsų pacientė iki mirties. Išrašė trijų pavadinimų vaistų arklinėmis, kaip vėliau sužinojau, dozėmis ir atsisveikinome. Vaistų aš nepirkau. Žinojau, kad niekada čia nebegrįšiu ir lapelį su kito vizito data išmečiau į šiukšlių dėžę.“ Ši patirtis rodo, kaip neprofesionalus elgesys gali atbaidyti žmones nuo pagalbos ieškojimo.
Kitas Ritos bandymas kreiptis į privatų psichiatrą taip pat nebuvo sėkmingas: „Tačiau su kiekvienu vizitu ėmiau jaustis vis blogiau, nes kas kartą turėjau pasakoti tuos pačius dalykus - gydytojas jų neatsimindavo. Maža to, bandydavo atsakyti už mane į klausimus, vadovaudamasis, panašu, ankstesnių ligonių patirtimis ir bandydamas prilipinti man tuos pojūčius, kurių aš nejaučiau.“
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Finansinės priežastys ir prieinamumo trūkumas
Psichologinė pagalba ne visada yra prieinama dėl finansinių priežasčių. Greta pasakojo: „Jis rekomendavo psichoterapiją. Tuo metu neturėjau pinigų, o nemokamai nebuvo. Todėl man pasiūlė gerti vaistus.“ Ši patirtis atskleidžia, kad finansiniai sunkumai gali apriboti galimybę gauti tinkamą gydymą.
Tačiau svarbu paminėti, kad Lietuvoje yra ir nemokamos psichologinės pagalbos galimybių. Psichologinės pagalbos krizių centro komanda nemokamu trumpuoju numeriu 1815 konsultuoja dėl savižudybės grėsmės ženklų atpažinimo, ryšio užmezgimo su kitu asmeniu, kuris galimai turi minčių apie savižudybę, ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti ar savižudybės, dėl motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais. Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamas nemokamas, konfidencialus ir operatyvus emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas Medo.lt. Taip pat veikia Vilties linija, Mamos linija ir kiti pagalbos centrai.
Nežinojimas, kada kreiptis pagalbos
Gydytoja psichiatrė Daiva Pupšytė teigia, kad į psichiatrus pacientai dažniausiai nesikreipia todėl, kad psichikos ligų reiškinius patiems atpažinti sunku. Yra daugybė simptomų, kurie signalizuoja emocinius ir psichinius sutrikimus, tačiau nemaža dalis žmonių linkę savo blogas emocijas „nurašyti“ kitiems veiksniams - nuovargiui, rūpesčiams darbe ar šeimoje, netektims ar kitiems skauduliams.
Psichologė Valija Šap akcentuoja: „Svarbu stebėti pokytį savyje per pastarąsias tris savaites ir lyginti tą pokytį ne su kitais žmonėmis, o su savimi. Atkreipkite dėmesį į tai, ar pastebimai keičiasi emocinė savijauta ir laikas, skiriamas mėgiamoms veikloms, kaip reaguojate į kasdienius sunkumus, ar nesutriko miego ritmas.“
D. Pupšytė sako, kad į psichiatrą pacientai šeimos gydytojo gali būti nukreipti jau tuomet, kai atsiradę reiškiniai ima trukdyti pilnavertiškam gyvenimui. „Jeigu jūsų būsena jums trukdo atlikti įprastinius kasdienius veiksmus - atsikelti, eiti į darbą, bendrauti su kitais žmonėmis, dirbti kūrybinį darbą, mėgautis įprastais dalykais, tai ženklas, kad kažkas vyksta negerai.“
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
Pokyčiai ir galimi sprendimai
Situacija Lietuvoje keičiasi, ir apribojimų, susijusių su psichikos sveikata, mažėja. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė, kurios užduotis - dar labiau sumažinti apribojimų skaičių. Siūloma atsisakyti reikalavimo pristatyti psichiatro pažymą gaunant vairuotojo pažymėjimą ar įsidarbinant į tam tikrus darbus.
M. Marcinkevičius pabrėžia, kad jei apribojimai būtų sumažinti, tai būtų didelis žingsnis pirmyn. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad depresija sergantis žmogus, kuris nesikreipia pagalbos, yra pavojingesnis, tarkim, gaudamas ginklą, nei tas žmogus, kuris praėjo kelių mėnesių gydymą ir pasveiko.
Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatą ir mažinti stigmą. Taip pat būtina užtikrinti, kad psichologinė pagalba būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties. Be to, svarbu gerinti specialistų kvalifikaciją ir užtikrinti, kad pacientai gautų tinkamą ir profesionalią pagalbą.
Artimųjų vaidmuo ir pagalba
Psichologė Odeta Geležėlytė pabrėžia, kad psichikos sunkumai gali stipriai paveikti artimąjį ratą: šeimą, vaikus, draugus. Ji pataria parodyti artimajam, kad prireikus esame šalia, bet kartu jis taip pat gali padėti mums suprasti, ko jam labiausiai reikia tam tikru momentu.
V. Šap atkreipia dėmesį į tai, jog gali būti pastebimas pokytis kito asmens elgesyje. „Jeigu pokytį matome, svarbu įvardinti jo ženklus ir paklausti, kas vyksta to žmogaus gyvenime, o tada susieti jį su pagalba. Būtent - susieti, o ne nukreipti. Nes jeigu tu pasakysi žmogui „tu nueik“, dažniausiai jis nenueis.“
D. Pupšytė sako, kad itin svarbu atkreipti dėmesį į savo artimus ir brangius žmones - paklausti jų, kaip jaučiasi, o pastebėjus ryškius pokyčius elgesyje - paskatinti kreiptis pagalbos: „Labai svarbu nepalikti artimo žmogaus bėdoje. Kartais patys tikrai galime nepastebėti, kad su mumis kažkas atsitiko arba nepripažįstame, kad nuolatos esame panirę į nelaimingą ir slegiančią būseną.“
#
tags: #kodel #nesikreipia #psichologo #konsultacijos