Įvadas
Šiandieniniai vaikai dažnai vadinami technologijų čiabuviais, nes išmaniosios technologijos juos supa nuo pat gimimo. Tėvai dalijasi naujagimių nuotraukomis socialiniuose tinkluose, o vaikai natūraliai mokosi naudotis išmaniaisiais prietaisais, kurie suaugusiesiems kartais kelia baimę. Kyla klausimai, ar technologijos atima iš vaikų vaikystę, ar žaloja jų raidą, ar atimame naujas galimybes atimdami technologijas? Ši tema yra kontroversiška, o atsakymai priklauso nuo kiekvienos šeimos.
Technologijų Poveikis Vaikų Ugdymui
Technologijos gali būti naudingos vaikų ugdymo procese, jei suaugusieji kontroliuoja turinį, laiką ir būdą, kaip vaikai jomis naudojasi. Interaktyvios technologijos padeda sukurti aplinką, kurioje vaikai gali mokytis veikdami, vizualizuoti sunkiai suprantamas sąvokas. Pavyzdžiui, vaikai gali piešti žvaigždėtą dangų ir naudodamiesi planšetiniu kompiuteriu pamatyti, kaip jį nutapė Van Goghas, sužinoti apie dailininko gyvenimą. Technologijų panauda ikimokyklinio ugdymo programose turi remtis vaikų poreikiais ir praturtinti ugdymo galimybes.
Vaikams iki 2-2,5 metų išmaniosios technologijos nerekomenduojamos. Tačiau nuo dvejų su puse metų vaikas gali pradėti naudoti technologijas padedant suaugusiajam, o vėliau savarankiškiau. Tėvų ir pedagogų vaidmuo kinta nuo iniciatoriaus iki mentoriaus. Vaikai mokosi tirdami, todėl technologijos negali pakeisti žmonių tarpusavio santykių, skaitymo ir pokalbių. Tinkamai naudojamos technologijos gali skatinti socialinę sąveiką, ypač grupėse, kur aplinka skatina bendravimą.
Technologijos Kaip Įrankis Pažinti Pasaulį
Technologijos suteikia galimybę rastis unikalioms intelektualinėms patirtims. Vaikai gali žaisti traukos dėsniu, greičiu, atlikti mokslinius eksperimentus. Tyrimai rodo, kad naudojant kompiuterius kaip priedą, vaikai geriau supranta sudėtingas sąvokas. Kitaip tariant, technologijos yra įrankis, padedantis vaikams suprasti juos supantį pasaulį. Palyginus dvi trejų-ketverių metų vaikų grupes, kurių viena naudojo kompiuterius, pastebėta, kad naudojusieji kompiuterį išsiskyrė geresniais kalbiniais, problemų sprendimo ir abstraktaus mąstymo gebėjimais.
Kai technologijos naudojamos susieti tai, ką vaikai jau žino, su nauja informacija, auga vaiko motyvacija ir gebėjimas išsikelti tikslus bei dirbti savarankiškai. Programos, skatinančios atrasti, priimti sprendimus ir išvysti pasekmes, moko tyrinėti, išlaisvina vaizduotę ir moko spręsti problemas. Svarbiausia - pusiausvyra. Technologijos ugdant ikimokyklinukus nedraudžiamos, bet ir nebūtinos.
Taip pat skaitykite: Kaip vystosi mažų vaikų emocijos
Ikimokyklinis Amžius ir Pojūčių Svarba
Ikimokyklinis amžius yra svarbus vaiko įgūdžių ir charakterio formavimuisi. M. Montessori teigė, kad šiuo amžiaus tarpsniu vaikas kuria save per praktinę veiklą, naudodamas pojūčius - uoslę, regą, lytėjimą, skonį ir klausą. Kuo labiau tie pojūčiai įtraukti į ugdomąją veiklą, tuo geriau vaikas atsimena, pažįsta, išmoksta. Technologijos veikia beveik tik regą ir klausą, o vaikas dažniausiai būna atskirai nuo kitų.
Pradiniame mokykliniame amžiuje technologijas galima naudoti, kai reikia papasakoti, demonstruoti, savarankiškai rasti informaciją, kartais testuojant. M. Montessori pedagoginė ugdymo sistema orientuojasi į prigimtines vaiko galias, ugdymą stebint vaiką, sukuriant aplinką, kuri patenkintų visus vaiko poreikius: praktiškų gyvenimo pratimų, pojūčių lavinimo, matematikos, kalbos, mokslinio tyrinėjimo ir kūrybos. Toks ugdymas paremtas vaiko pojūčiais ir praktika, skatinantis veikti, atrasti įvairius ryšius.
Technologijos atveria naujas galimybes, kurios gali papildyti įprastus metodus, priemones. Pavyzdžiui, naudojant jas kaip papildomą priemonę, vaikus galima supažindinti su reiškiniais, procesais ir objektais, kurių kasdienėje aplinkoje stebėti nepavyktų. Tačiau ikimokykliniame amžiuje rekomenduotina kuo daugiau naudoti kitas mokymo priemones, kai vaikas daugiau liečia, dėlioja, randa, bando, jaučia. Be galo svarbi pojūčių ir potyrių visuma, ne atskiri jos elementai.
Valdorfo Pedagogika ir Technologijų Vengimas
Kompiuterių ir kitų technologijų reikšmė neginčijama, ir Valdorfo pedagogika nėra priešiška technologijoms. Idealiausia, kai televizija, kompiuteriai ir kitos technologijos į vaiko gyvenimą ateina tada, kai yra pasibaigęs jo valios ir jausmų vystymasis (13-15 metų). Iki 9-10 metų tai apskritai turėtų būti tabu. Jeigu vaikas žiūri televizorių, šalia turi būti suaugęs žmogus ir aptarti su vaiku programą iki 16 metų. Technologijos ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio ugdymo įstaigoje turėtų būti naudojamos tik pedagogų savišvietai, informacijos paieškai, dokumentacijai ir pan.
Ikimokykliniame amžiuje (iki 7 metų) pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas. Žaidžiantis vaikas (veikdamas, jausdamas, mąstydamas) ugdo savo gebėjimus, savo individualybę. Tačiau šiuolaikiniai vaikai dažniausiai per mažai žaidžia. Daugelis vaikų per ilgai sėdi (automobiliuose, prie televizoriaus ir kompiuterio), mažai bėgioja, šokinėja ir t. t. Todėl pusiausvyra mažai išlavinta, judėdami jie nejaučia savęs ir aplinkinio pasaulio, motorika neišlavėjusi.
Taip pat skaitykite: Mažų vaikų raida ir technologijos
Kalbos Sutrikimai ir Mąstymo Vystymasis
Sėdinčio prie kompiuterio ar televizoriaus vaiko akys sustingsta, žiūrėjimo kampas susiaurėja iki 70 laipsnių (normali būklė 200 laipsnių). Tai riboja aplinkos suvokimą. Be to, apie 25 proc. keturmečių vaikų turi kalbos sutrikimų. Taip nutinka dėl to, kad šeimose vis mažiau kalbama, vaikai klausosi pasyviai stebėdami televizorių, žaisdami kompiuterinius žaidimus ar maigydami išmanųjį telefoną. Vaikai turi išmokti savarankiškai mąstyti, kad galėtų suprasti supantį pasaulį ir save.
Jei vaikas nuo mažens mato prasmingą, aiškią, suvokiamą ir nuoseklią suaugusiųjų veiklą, jis pamėgdžios jos vidinę tvarką. Vėliau tai atsispindės vaiko jausmuose ir savarankiškame mąstyme. Tačiau mąstymo veiklos vystymasis šiais laikais trikdomas dirgiklių gausos - ją teikia televizija, kompiuteriniai žaidimai, žiniasklaida. Technologijos neleidžia nuobodžiauti, bet kartu ir trukdo imtis iniciatyvos. Pats vaikas nemoka susigalvoti kitų užsiėmimų, žaidimų. Vaikai įpranta perjungti TV programas, keisti kompiuterinius žaidimus, jeigu kas nors nepatinka.
Priklausomybė nuo Technologijų ir Jos Pasekmės
Įpratę žiūrėti animacinius filmukus ir žaisti išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu, vaikai daug mažiau skaito. Jei apskritai ima kažkokį spaudinį, labiau mėgsta žiūrėti paveikslėlius, komiksus. Dažnai vaikai prieina prie kitų nejausdami distancijos, kito asmeninės erdvės, bet nesugeba užmegzti kontakto, sunkiai bendrauja, nemoka reikšti savo jausmų.
Kai kurie vaikai praleidžia daug laiko prie kompiuterių ir telefonų, sunkiai „įsirašo“ į realybę. Priklausomybė nuo technologijų gali būti bauginanti. Nors tik nedidelė dalis vaikų yra priklausomi, svarbu atkreipti dėmesį į šią problemą. Priklausomybė nuo technologijų mažina darbo kokybę, trukdo užsiimti kitomis veiklomis, sukelia nerimą.
Technologijos gali pakeisti žmogaus DNR, todėl jau gimęs kūdikis turi potraukį technologijoms. Dėl to dingsta normalus žmogiškas bendravimas, kuris galimas tik tiesiogiai bendraujant - apsikabinant, prisiliečiant. Bendravimas tiesiogiai reguliuoja nuotaiką. Serotoninas yra svarbus, kad būtume geros nuotaikos, t. kad būtume laimingi. Yra ir kitas hormonas - oksitocinas, kuris susijęs su draugyste, socialiniais ryšiais. Abu hormonai yra svarbesni siekiant būti laimingiems.
Taip pat skaitykite: Mažų valstybių prioritetai
Kaip Padėti Vaikams Geriau Atpažinti Savo Emocijas
Svarbiausia yra vaikai. Elektroniniai prietaisai padeda mums gyventi lengviau ir įdomiau, suteikia galimybę lavintis ir kasdien išmokti ko nors naujo. Tačiau naudojimas ne visuomet naudingas, ypač kai 1-2 metų vaikai žaidžia planšete ar telefonu, nesuprasdami galimų grėsmių. Vaikai greitai tampa priklausomais vartotojais, o prietaisai atitraukia vaiko dėmesį nuo mokymosi veiklos.
Normalūs bendravimo įgūdžiai yra būtini vaiko sėkmei, tačiau technologijos gali trukdyti jiems vystytis. Skaitmeninė komunikacija gali pakenkti santykiams, nes vaikai neišvysto bendravimo įgūdžių. Bendravimas vyksta ne tik žodžiais. Kompiuteriniai žaidimai dažnai nėra normalus būdas problemoms spręsti ar siekiant laimėti.
Vaikų mėgstamiausi žaidimai dažnai reikalauja laiko, nusivylimo įveikimo ir bendradarbiavimo su draugais. Tačiau vaikai gali išmokti anglų kalbos žodžius lengviau nei skaitydami vadovėlį. Svarbu, kad naudojamas turinys atitiktų vaiko amžių. Internetas yra didelė šiuolaikinių paauglių gyvenimo dalis, leidžianti rasti bendraminčių ir išmokti pateikti save kitiems. Tačiau internetas gali tapti vieninteliu draugu ir vienintele vaiką dominančia veikla.
Svarbu susitarti su vaiku, kiek laiko per dieną jis gali praleisti prie kompiuterio, stebėti, ką jis veikia. Tai gali būti pritaikoma ir vaikui naudojantis kompiuteriu. Be kompiuterio taip pat galima rasti smagių veiklų, pavyzdžiui, lankyti būrelius. Ne mažiau svarbu stebėti ir savo įpročius, nes vaikai mėgdžios tėvus.
Emocinio Intelekto Svarba Vaikų Raidoje
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie anksti išmoksta atpažinti savo jausmus, vėliau lengviau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, geriau mokosi ir užmezga kokybiškesnius santykius. Emocijas mus lydi nuo pat gimimo. Jau kūdikystėje vaikai labai jaučia tėvų emocijas, tad jeigu suaugusieji sunkiai tvarkosi su savosiomis, nelengva bus ir vaikui.
Emocinis intelektas išpopuliarėjo tik XX amžiaus pabaigoje, o šiandien jo svarba mokslo bendruomenė neabejoja. Paprastai kalbant, emocinis intelektas - tai gebėjimas suvokti savo ir kitų emocijas, jas įvardinti ir pagal tai atitinkamai valdyti savo poelgius. Aukštu emociniu intelektu pasižymintys žmonės geba greitai reaguoti ir spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių, bendradarbiauti, yra empatiški.
Emocijų Atpažinimas ir Empatija
Mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio. Emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.
Emocinis intelektas glaudžiai susijęs su empatija - gebėjimu suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas. Vaikai, turintys aukštą EQ, lengviau užmezga draugystę, sprendžia konfliktus ir bendradarbiauja. Empatija yra visuomeninių įgūdžių pamatas ir susideda iš 2 dalių: emocinės reakcijos į kitus, kurios atsiranda iki 6 metų amžiaus; pažintinės reakcijos, kai vyresni vaikai gali suvokti kieno nors kito požiūrį.
Tyrimai apie Vaikų Emocijas Darželyje
Kai kuriuose Vilniaus darželiuose pedagogai įtraukia emocinio intelekto ugdymo elementus į kasdienę veiklą. Pavyzdžiui, darželyje „Pažinimo Medis” įgyvendinama programa „Jausmų laboratorija”, kurios metu vaikai kasdien skiria 15 minučių emocijų atpažinimui ir aptarimui. Darželyje „Vaivorykštė” Pilaitėje įdiegta „Kimochi” programa, kurioje naudojami specialūs žaislai-personažai su keičiamomis emocijomis.
Prienų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ vaikučiams buvo pravesta sveikatingumo pamokėlė - diskusija „Emocijų šalyje“, kurios metu vaikai išmoksta atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis ir padėti kitiems, kurti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir suvaldyti sudėtingas situacijas konstruktyviai. Vilniaus r. Rudausių daugiafunkciame centre vyko edukacinė pamokėlė “Emocijos“, kurios metu vaikai buvo supažindinti su pagrindinėmis emocijomis ir bandė jas suvaidinti.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vaikų emociniam ugdymui, ieškoma inovatyvių metodų, kaip padėti vaikams geriau pažinti ir valdyti savo emocijas.
Praktiniai Metodai Emocijoms Atpažinti ir Reikšti
Pokalbiai apie emocijas, žodyno plėtimas, tinkamų emocijų išraiškų skatinimas, asmeninis pavyzdys ir saugumo jausmas yra svarbūs metodai, padedantys vaikams atpažinti ir reikšti emocijas. Taip pat naudinga naudoti emocijų žaidimus ir korteles, aptarti pasakų herojus bei jų išgyventas emocijas, skirti laiko poilsiui ir refleksijai.
Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas.
Tėvų ir Pedagogų Rolė
Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui. Svarbu prisiminti, kad emocinio intelekto ugdymas - tai nuolatinis procesas, ne vienkartinė pamoka.
Iššūkiai ir Sprendimai
Emocinio intelekto ugdymas susiduria su nemažai iššūkių, tokių kaip didelis vaikų skaičius grupėse, kai kurių tėvų ir net pedagogų įsitikinimas, kad emocijų valdymas „ateina savaime” arba kad berniukai „neturėtų verkti”. Taip pat trūksta metodinių priemonių lietuvių kalba. Skirtingose kultūrose emocijos gali būti reiškiamos ir vertinamos skirtingai, todėl svarbu bendradarbiauti su tėvais ir suprasti, kokios vertybės puoselėjamos šeimoje.
Adaptacija Darželyje
Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. Suvienodinti namų ir darželio rutiną, kalbėtis apie darželį iš anksto, susidėlioti adaptacijos planą, tėvams paruošti save, kad jiems taip pat tai bus adaptacija. Svarbu, kad adaptacijos metu nebūtų planuojama ilgesnių patraukų ar atostogų, nes tai gali apsunkinti adaptacijos procesą.
Sociobiologinis Požiūris į Emocijas
Sociobiologai spėja, kad pirmenybė širdžiai galėjo atitekti todėl, kad lemiamomis akimirkomis sprendžia ne galva, o širdis. Tradicinio intelekto svarbos niekas neneigia, tačiau norint tapti sėkmingu lyderiu, vien aštraus proto ir žinių nepakanka. EQ- tai įgūdis, kurį galima išsiugdyti. Kuo daugiau praktikos, tuo stipresnį EQ išsiugdysite. Nemokėdami įvardinti savo ir kito asmens būsenų, galime paskęsti emocijų sukūryje. Taigi - emocinio intelekto lavinimas yra kritiškai svarbus nūdienos mažiesiems.
Emocijos ir Smegenys
Emocijos įgyja tam tikrų biocheminių medžiagų, kurias gamina smegenys, pavidalą, o po to į jas „reaguoja“ kūnas. Galvos smegenų žievė, laikoma mąstančiąja smegenų dalimi, ji svarbi siekiant suprasti emocinį intelektą. Limbinė sistema laikoma emocine smegenų dalimi. Serotonino reikšmės vaiko emociniam gyvenimui neįmanoma pervertinti, nes jis daro įtaką kūno sistemoms. Jis gali padėti vaikui susidoroti su stresu, slopindamas smegenyse informacijos perkrovą. Didesnis serotonino kiekis yra susijęs su agresijos ir impulsyvumo mažėjimu. O serotonino gamybai gali pakakti šypsenos.
Žaidimas Kaip Būdas Mokyti EQ Įgūdžių
Žaidimas yra vaikų darbas. Tai labai geras būdas mokyti vaikus EQ įgūdžių, nes vaikai mėgsta nuolat žaisti. Žaidimo metu galima suteikti vaikui galimybę išmokti ir išbandyti naujų galvojimų, jausenų ir elgsenos būsenų.
Emocinio Intelekto Sudėtinės Dalys
Emocinio intelekto sudėtinės dalys skirstomos į 6 sritis: įgūdžiai, susiję su moraliniu elgesiu, mąstymu, problemų sprendimu, visuomenine sąveika, akademine bei darbo sėkme ir emocijomis. Nors nelengva išmatuoti daugumą asmenybės bruožų, tokių kaip gerumas, pasitikėjimas savimi ar pagarba kitiems, galime atpažinti juos vaikuose ir sutikti, kad jie yra svarbūs.
Ką Daryti?
Skatinti vaikus pasipasakoti savo jausmus, nes tai padeda suprasti kitų žmonių išgyvenimus. Tačiau žodžiai lemia tik nedidelę dalį. Vaikų mokymas suprasti laikysenos, veido išraiškos, balso tono ir kitos kūno kalbos prasmę daug veiksmingiau padės jiems suvokti savo ir kito emocijas.
Vaikų Savivertė ir Stresas
Vaiko savivertės ugdymas nuolatinėmis pagyromis ir skatinimu, kaip buvo manoma daugelį metų, gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Daugelis EQ mokymo aspektų prieštarauja intuicijai. Labai svarbu emocinę vaikų raidą ugdyti iki 7 metų, kai vaikai dar neskiria pastangų nuo gebėjimų.
Rūpestis ir Nuolaidžiavimas
Rūpintis vaikais ir nuolaidžiauti kiekvienai jų užgaidai yra labai skirtingi dalykai. Patvirtinantis rūpestis reiškia suteikti vaikams emocinę globą ir paramą, kad vaikai tai aiškiai suprastų. Su vaikais reikia žaisti, bendrauti ir net bendradarbiauti. Neuždavinėkite klausimų ir neįsakinėkite. Leiskite vaikui išmokti laisvai žaisti. Stebėkite, kad vaikas jaustųsi laimingas - neperspauskite, viską pateikite žaidimo forma, pagardinkite savo susidomėjimu ir dėmesiujam, pagyrimais ir sėkmės pojūčiu.
Pasakos Galia
Pasakų, istorijų skaitymas ir pasakojimas turi didžiulę įtaką mūsų elgesiui ir net kultūros formavimui. Pasirinkite knygas pagal vaikų amžių, pasidomėkite knygos turiniu, paveikslėliais. Taip pat galima kartu su vaiku kurti knygą, iliustracijas. Sukurkite istoriją, kurios veikėjo problema labai panaši į Jūsų vaiko esamą problemą ir patrakite su vaiku perskaitę tą istorija.
Laisvas Žaidimas
Laisvo žaidimo metu vaikas laisvai tyrinėja turimus objektus, reiškinius, ir, kas įdomiausia, kad vaiko sugalvoti būdai tyrinėti daiktus, yra daug kūrybiškesni nei mūsų. Mokosi savarankiškumo, kūrybiškumo ir verslumo. Tai savo sumanymų realizavimas. Turi progą pabūti su savimi, ramiai. Neperkraukite vaiko būrelių, mokyklėlių ir pan. dalykų lankymu.
Pozityvi Emocinė Aplinka
Pozityvi emocinė aplinka atveria vartus mokytis, o stresas, vaiko atstumimas, ignoravimas arba nedalyvavimas jo interakcijose mokymąsi stabdo ir atima iš jo visas ateities galimybes. Žaiskite kartu, žaiskite šalia. Nustatykite aiškias taisykles bei ribas ir tvirtai jų laikykitės.
Moralės Formavimas
Sėkminga emocinė raida reiškia emocijas ir elgesį, rodo rūpinimąsi kitais: dalijimąsi, pagalbą, globą, altruistinį elgesį, pakantumą kitiems ir norą laikyti visuomeninių taisyklių. Vaiko mokymas būti empatiškiems atpildas yra didžiulis. Pasižymintys ryškiomis empatinėmis savybėmis paprastai būna ne tokie agresyvūs ir yra linkę imtis visuomeniškų veiksmų - padėti ir dalytis.
Melas ir Sąžiningumas
Nuo ankstyvojo amžiaus vaikai geba meluoti. Vaikai dažniausiai meluoja, kad išvengtų bausmės, gautų ko nori, sužavėtų draugus. Suprantama, kad vaikams nereikia meluoti, kuo daugiau meluosime mes, tuo daugiau meluos vaikai. Paverskite sąžiningumo svarbą nuolatine pokalbio namuose tema.
Gėda ir Kaltė
Vaikai veiksmingiau išmokomi skirti gerą nuo blogo tose šeimose, kur tėvai griežtesni ir laikosi nuoseklumo bei taisyklių, negu, kur tėvai atlaidūs. Gėdinti vaiką dėl jo antisocialaus elgesio yra teisingas būdas siekiant keisti jo elgesį. Vaiką suprasti gėdos jausmą būtina.
Knygos Paaugliams ir Technologijos
Paaugliams skirta literatūra geba įtraukti jaunus žmones, leidžianti susitapatinti su kūrinio veikėjais ir jų išgyvenamais jausmais. Skaitydami tokią literatūrą, paaugliai gali įsivaizduoti save veikėjų situacijose, nors galbūt jie niekada tiesiogiai to nepatyrė. Dažnai labiau gyvenantį virtualiame nei realiame pasaulyje. Tie pasauliai taip susipynę, kad paaugliai neretai bando įsivaizduoti, kaip jų realus pasaulis galėtų atrodyti skaitmeniniame pasaulyje.
Apžvelgus pastarųjų metų Lietuvoje pasirodžiusias verstines knygas paaugliams matyti, kad jose minima gana nemenka dalis populiarių socialinių medijų: jutubas, feisbukas, tviteris, skaipas, instagramas ir kt. Nors jau niekas nebekelia klausimo, ar technologijos, skaitmeninė komunikacija yra svarbu paauglio gyvenime, vis dėlto aptarti dar yra ką: kaip technologijos formuoja mūsų požiūrį į pasaulį? į save? kaip tai veikia mūsų bendravimą su kitais?
Skaitmeninė komunikacija atvėrė visiškai kitokias galimybes paaugliui išreikšti save. Būtent naujosios technologijos yra ta terpė, kurioje paauglių tapatybės formavimasis vyksta labai intensyviai. Vis dėlto tai nėra įprastas dienoraštis, kadangi neretai tokio dienoraščio įrašus gali komentuoti kiti. Internete labai lengva apsimesti tuo, kuo nesi.
Kalbant apie socialinių medijų įtaką paauglių identitetui reikia nepamiršti, kad dabar nebegalima įsivaizduoti virtualios komunikacijos, neparemtos vaizdine medžiaga. Ne vieno socialinio tinklo (pavyzdžiui, instagramo) egzistavimas paremtas iš esmės vaizdais ar vaizdo įrašais. Toks kuriamas turinys patrauklus, tačiau jis neatspindi realybės arba atspindi ją tik iš dalies. Rašytojai siunčia paaugliams žinutę, kad virtualaus pasaulio apgaulę galima atskleisti tik dalijantis savo patirtimi su kitais.
Skaitmeninės platformos atvėrė paaugliams įvairių galimybių: užsidirbti, atskleisti savo talentą, susirasti bendraminčių. Kadangi technologijos nuolat keičiasi, jos keičia ir mūsų socialines praktikas, komunikavimą, sąveiką vienų su kitais.
Tėvų draudimas naudotis telefonu, internetu paaugliams, Elioto lūpomis tariant, ne šiaip paprasta bausmė. Technologijos yra tiesiog natūrali paauglio gyvenimo dalis: „Kokie nenuovokūs suaugusieji! Anot jų, esame priklausomi nuo šio aparato, negalime be technologijų, tačiau taip nėra. Mus traukia šis mažas stebuklas, nes jis - langas į pasaulį, kasdienis vadovas ir atrama. Ten draugai ir naujos perspektyvos, kritika ir komplimentai, saldi galimybė susikurti save iš naujo“.
Būtent socialinių tinklų pavojai ir su jais susijusios skausmingos patirtys yra viena ryškiausių temų knygose paaugliams. Svarbus interneto bruožas - anonimiškumas. Kartais anonimiškumas gali būti vertinamas teigiamai: jis leidžia atsiverti, rasti palaikymą, tačiau dažniau jis siejamas su pavojais. Kita interneto savybė - neribotos sklaidos galimybė: informacija gali pasiekti beprotiškai didelį skaičių žmonių.