Depresija - tai sudėtinga, daugiasluoksnė būsena, kurią dažnai vadiname „sielos liga“. Tai nėra tik paprastas liūdesys ar prasta nuotaika; tai giluminė žmogaus vidinės ir išorinės realybės nesuderinamumo išraiška. Portale „Psychology Today“ pateiktas sąrašas - tai žvilgsnis į keletą asmenybės bruožų ir įpročių, dėl kurių galite tapti kiek labiau pažeidžiami depresijai. Psichologai tikina, kad būtent jie yra atsakingi už pradines depresijos atsiradimo formas, tačiau kiek pakeitus mąstymą, anot jų, šiai ligai įmanoma užkirsti kelią.
Kaip augalas negali augti ir žydėti, jei jam nesuteikiamos būtinos sąlygos, taip ir žmogus negali jaustis gerai, jei jo fiziniai, psichologiniai ir dvasiniai poreikiai yra nepatenkinti. Depresija - dažnai pasitaikanti liga, sukelta eilės vidinių ir išorinių priežasčių. Ji daro įtaką ne tik žmogaus savijautai, bet ir jo mąstymui, bei elgesiui.
Fizinis Lygmuo: Hormonų Disbalansas ir Gyvenimo Būdas
Depresija dažnai prasideda fiziologiniame lygmenyje. Kai mūsų gyvenimo būdas neatitinka kūno poreikių, kenčia hormonų balansas. Įtemptas gyvenimo ritmas, netinkama mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali paveikti neurotransmiterius, tokius kaip dopaminas, serotoninas, ir noradrenalinas.
Psichologinis ir Dvasinis Lygmenys: Vidiniai Konfliktai ir Poreikių Nepatenkinimas
Depresija dažniau kyla dėl vidinių konfliktų ir nesuderinamumo su dvasiniais poreikiais. Kai mūsų vidinis pasaulis neatitinka išorinės realybės, mes patiriame sielos skausmą. Pavyzdžiui, daugelis žmonių tikisi, kad antidepresantai išspręs jų problemas, tačiau tai gali būti lyg tapetų klijavimas ant namo, kurio sienos dar net nėra pastatytos.
Civilizacijos vystymasis neabejotinai keičia mūsų gyvenimą. Prieš šimtmetį dauguma žmonių dirbo fizinį darbą, buvo ūkininkai ir gyveno artimoje sąsajoje su gamta. Dabar dauguma mūsų dirba protinį darbą, dažnai atitrūkę nuo savo kūno ir emocijų. Šis pokytis atnešė naujų iššūkių, kuriuos mūsų protas dar tik pradeda įsisavinti.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Pasaulinė statistika rodo, kad depresija kamuoja apie 10 proc. populiacijos. Tai reiškia, kad kas dešimtas žmogus kenčia nuo šios būklės ir jaučiasi nelaimingas. Klausimas, kurį turėtume užduoti: kas su mumis vyksta?
Pagrindiniai Žmogaus Poreikiai ir Depresija
- Progreso poreikis: Žmogui svarbu jausti, kad gyvenime yra judėjimas į priekį. Progreso trūkumas lemia stagnaciją, o stagnacija - emocinę krizę. Tai, ką mes mokomės ir kaip mes augame, tiesiogiai veikia mūsų vidinę savijautą.
- Gyvenimo srauto poreikis: „Būti sraute“ reiškia jausti, kad esame tinkamoje vietoje ir darome tai, kas mums iš tikrųjų svarbu.
- Poreikis būti naudingam: Būti reikalingam kitiems suteikia gyvenimui prasmę. Gyvenant tik dėl savęs, dažnai jaučiamės tuščiai.
- Sielos ramybės poreikis: Vidinė laimė ir ramybė yra tai, ko dažnai ieškome išorėje, nors iš tikrųjų šie lobiai slypi mumyse pačiuose.
Audriaus Istorija: Kūrybiškumo Svarba
Įsivaizduokite Audrių, 35 metų vyrą, sėkmingai dirbantį technologijų sektoriuje. Audrius uždirba gerą atlyginimą, turi puikią šeimą, tačiau pastaruosius kelerius metus jaučiasi nuolatos prislėgtas. Jam trūksta gyvenimo džiaugsmo, ir jis vis dažniau svarsto, kad galbūt serga depresija. Iš pradžių jis kreipiasi į gydytoją, kuris paskiria antidepresantus.
Vieno psichoterapijos užsiėmimo metu Audrius prisimena, kaip vaikystėje svajojo tapti menininku, tačiau pasirinkęs „racionalų“ karjeros kelią, užgniaužė savo kūrybiškumą. Šis suvokimas tampa lūžiu jo terapijoje. Audrius pradeda tyrinėti savo tikruosius poreikius ir norus, o po kurio laiko nusprendžia daugiau laiko skirti tapybai.
Kaip Sau Padėti?
- Kreipkitės pagalbos: Jei depresija sunkėja ir trukdo kasdienei veiklai, kreipkitės į psichoterapeutą ar psichiatrą.
- Ieškokite savo tikrųjų poreikių: Skirkite laiko savistabai. Ką iš tikrųjų norite daryti gyvenime? Kas jums suteikia džiaugsmo?
- Būkite teisingi su savimi: Neapgaudinėkite savęs ir kitų. Atvirumas yra pirmasis žingsnis į gijimą.
- Ieškokite vidinės ramybės: Praktikuokite meditaciją, kvėpavimo pratimus, ar tiesiog leiskite sau būti tyloje.
Depresijos Simptomai ir Požymiai
Depresija neužklumpa staigiai ir netikėtai. Ji ateina pamažu: iš pradžių pasirodo liūdesiu, nerimu, apatija ir galiausiai virsta širdį veriančia tuštuma. Psichoterapeutai vieningai tikina, kad tai stipri psichologinė liga, galinti turėti labai liūdnų pasekmių.
- Nuolatinis liūdesys ir emociniai pokyčiai: Vienas iš dažniausių depresijos požymių yra nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas arba susidomėjimo veikla, kuri anksčiau buvo maloni, praradimas. Gali būti, kad nuolat jaučiatės prislėgti, verksmingi ar irzlūs be jokios aiškios priežasties. Emociniai pokyčiai, tokie kaip dažna nuotaikų kaita ar padidėjęs nusivylimo jausmas, taip pat gali rodyti depresiją.
- Energijos praradimas ir nuovargis: Dėl depresijos dažnai labai sumažėja energijos lygis. Depresija sergantys asmenys gali jaustis nuolat pavargę, net ir pakankamai išsimiegoję. Gali pasireikšti nemiga, kai sunku užmigti ar išbūti visą naktį. Ir atvirkščiai, kai kurie asmenys gali miegoti pernelyg ilgai, todėl ryte jiems sunku atsikelti iš lovos. Bet koks reikšmingas įprasto miego režimo pasikeitimas gali būti įspėjamasis depresijos požymis.
- Apetito ir svorio svyravimai: Depresija gali turėti įtakos apetitui, todėl maisto suvartojimas gali padidėti arba sumažėti. Kai kurie asmenys gali prarasti apetitą, todėl netyčia gali sumažėti svoris. Kita vertus, kiti gali griebtis maisto, kad paguostų save, ir dėl to priauga svorio. Ilgą laiką besitęsiantys valgymo įpročių pokyčiai gali rodyti depresiją.
- Sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus: Depresija dažnai paveikia pažintines funkcijas. Jums gali būti sunku susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti detales. Šis pažinimo sutrikimas gali turėti įtakos darbo ar mokslo rezultatams ir gali prisidėti prie nusivylimo jausmo ir žemos savivertės.
- Socialinis uždarumas ir izoliacija: Depresija gali paskatinti asmenis pasitraukti iš socialinio bendravimo. Galite prarasti norą leisti laiką su draugais ir šeima, o vietoj to rinktis vienatvę. Toks atsitraukimas gali dar labiau pagilinti vienatvės jausmą ir prisidėti prie atskirties nuo kitų jausmo.
- Fiziniai simptomai: Depresija gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais, pavyzdžiui, galvos, nugaros, virškinimo sutrikimais ir nepaaiškinamais kūno skausmais. Šie fiziniai negalavimai dažnai neturi akivaizdžios medicininės priežasties ir gali išlikti nepaisant bandymų juos gydyti.
- Neigiamos mintys ir beviltiškumo jausmas: Depresija gali iškreipti jūsų savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimą. Neigiamos mintys ir beviltiškumo jausmas tampa visagaliai, todėl sunku įsivaizduoti ateitį ar tikėti pagerėjimo galimybe. Galite jausti menkavertiškumo jausmą arba pernelyg didelę kaltę net dėl nereikšmingų dalykų.
Jei jums būdingi keli iš pirmiau minėtų simptomų ir jie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis profesionalios pagalbos. Pasikonsultavę su psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, terapeutu ar psichiatru, galite nustatyti tikslią diagnozę ir sudaryti tinkamą gydymo planą. Gydytojas gali rekomenduoti įvairias intervencines priemones, įskaitant terapiją, vaistus, gyvenimo būdo pokyčius arba jų derinį.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Depresijos Paplitimas ir Statistika
Depresija yra dažna psichikos sveikatos būklė, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Vien Jungtinėse Valstijose 2020 m., JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, apie 21 mln. suaugusiųjų patyrė bent vieną rimtą depresijos priepuolį, t. y. apie 8,4 proc. suaugusių gyventojų. Depresijos simptomai skiriasi priklausomai nuo žmogaus, tačiau vieni jų pasireiškia dažniau nei kiti.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo depresijos kenčia daugiau kaip 264 mln. įvairaus amžiaus žmonių. Šis stulbinantis skaičius sudaro maždaug 4,4 % pasaulio gyventojų.
Depresija paveikia ir vyrus, ir moteris, tačiau tyrimai nuolat rodo, kad moterys dažniau patiria depresiją nei vyrai. Depresija taip pat būdinga ne tik suaugusiesiems, bet gali kamuoti ir vaikus bei paauglius. PSO duomenimis, maždaug 5 % vaikų ir 15 % paauglių visame pasaulyje patiria depresijos epizodą. Nediagnozuota ir negydoma jaunų žmonių depresija gali turėti ilgalaikį poveikį jų vystymuisi, mokymosi rezultatams ir bendrai gerovei.
Nepaisant didelio depresijos paplitimo, PSO duomenimis, daugiau nei 75 % asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, mažas pajamas gaunančiose šalyse gydoma mažai arba visai negydoma.
Depresija ir Nerimas
Nerimas taip pat yra dažnas depresijos simptomas, tačiau kartais šias dvi būsenas galima supainioti. Nerimui būdingas nerimo, nervingumo ar paranojos jausmas dėl būsimo įvykio ar situacijos. Kita vertus, depresijai būdingas nuolatinis liūdesio, beviltiškumo ir nesidomėjimo veikla jausmas.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
Nors jų simptomai skiriasi, nerimas taip pat gali būti depresijos požymis. Daugelis depresija sergančių žmonių taip pat patiria nerimą. Todėl, jei jaučiate nerimo simptomus, taip pat būtina apsvarstyti, ar nesusiduriate su depresija.
Nerimas ir depresija yra du labiausiai paplitę psichikos sveikatos sutrikimai pasaulyje. Jie dažnai pasireiškia vienu metu, o daugelis žmonių kenčia nuo abiejų sutrikimų. Nerimas pirmiausia yra reakcija į stresą ar baimę. Tai nerimo jausmas, pavyzdžiui, nervinimasis ar baimė, kuris gali būti lengvas arba stiprus. Nerimo sutrikimams būdingas pernelyg didelis ir nuolatinis nerimas ir baimė dėl kasdienių situacijų. Tai gali būti pribloškiantis dalykas, trukdantis žmogui normaliai funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
Asmenybės Bruožai ir Įpročiai, Didinantys Pažeidžiamumą Depresijai
- Bejėgiškumas: Mąstymas, kad savo gyvenime negali pats nieko pakeisti.
- Negatyvių minčių kalėjimas: Asmenys gan dažnai sukasi savo negatyvių minčių rate - jie ne tik nuolat baudžia save dėl praeities klaidų, bet ir nepasitiki savo sprendimais ar pasirinkimais, kuriuos atliks dar ateityje. Nuolatinis noras galvoti ir analizuoti praeities klaidas neleidžia šiems žmonėms judėti į priekį, taigi - ir jas pamiršti.
- Lankstumo trūkumas: Depresija sergantiems asmenims būna sunku nukreipti dėmesį nuo negatyvios informacijos, todėl jie ir tampa kur kas labiau priklausomi nuo negatyvių minčių.
- Aiškių gyvenimo tikslų neturėjimas, motyvacijos stoka ir apatija: Bet kokiems nuotykiams ar naujai veiklai taip pat yra vieni depresijos susirgimo požymių, o kai kuriais atvejais - ir vieni pirmųjų šios ligos simptomų.
- Šališka atmintis: Praeities negandos neleidžia žmogui tinkamai savęs vertinti ir jam nuolat kelia abejones dėl jo ateities.
- Mąstymo schemos: Dažnai susijusios su patirta netektimi, išsiskyrimu, nesėkmėmis ar blogu savęs vertinimu.
- Nepasiekiamų tikslų siekimas: Asmenys dažnai laikosi įsikibę tam tikrų nepasiekiamų svajonių ir bijo žengti tvirtus žingsnius, kad šias svajones arba pasiektų, arba nustotų joms eikvoti energiją.
- Nesugebėjimas spręsti problemas: Depresijos riziką padidiname sau patys vadovaudamiesi savo impulsais, kurie skatina mus staigiai veikti neapgalvojant, kad šis elgesys gali tik dar labiau pagilinti stresinę situaciją.
- Prastos nuotaikos savigyda narkotikais, alkoholiu ar maistu: Strategija pakelti sau nuotaiką maistu, alkoholiu ar narkotikais, nors ir suveikia tam tikram laikotarpiui, ilgainiui, anot specialistų, problemą gali tik dar labiau pagilinti.
- Asmenybės tipas: Polinkis į neurotiškumą.
Depresijos Formos
Depresija (lot. depressio) - liguistai prislėgta nuotaika. Šia liga sergantys žmonės dažnai įvardija, kad niekas jų nedomina, kad yra pasidarę bejausmiai, išgyvena dėl savo būsenos, prisimindami kokie yra buvę anksčiau. Psichiatrijoje depresija pagal savo forma skirstoma į: endogeninę ir egzogeninę depresijas.
Endogeninė Depresija
Endogeninės kilmės depresija, kitaip dar vadinama biologinės kilmės depresija, atsiranda be išorinės priežasties. Manoma, kad endogeninė depresija kyla dėl serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimų. Šios depresijos susiformavimui taip pat didelę įtaką turi paveldimumas. Endogeninės depresijos dominuojantys bruožai: prislėgta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai (depresinė triada).
Dominuojantys bruožai:
- Prislėgta nuotaika: Pasireiškia vitaliniu liūdesiu. Ši būsena neleidžia žmogui adekvačiai vertinti situacijos, visas jų gyvenimas atrodo beviltiškas. Ši emocija yra pastovi ir trunkanti ilgą laiko tarpą. Žmonių, sergančių depresija, poreikiai susiaurėja, jų niekas nebedomina. Tokie klientai dažnai linkę kaltinti save, įvardija, jog yra našta ne tik sau, bet ir kitiems.
- Sulėtėjęs mąstymas: Atsispindi minčių raiškoje. Tokie klientai kalba lėtai, su dideliais tarpais tarp žodžių, būdingi gilūs atodūsiai, dažnai sunku nupasakoti savo jaučiamą būseną.
- Prislopinti judesiai: Tai pasireiškia eisenoje arba atliekant bet kokius kasdieninius darbus. Tokie klientai į kabinetą įžengia lėtai, atrodo, kad kiekvienas judesys jiems reikalauja didelių pastangų. Konsultacijos metu ilgą laiką gali išsėdėti vienoje pozicijoje.
Kiti būdingi bruožai:
- Miego sutrikimai - sunku užmigti, dažnai prabundama anksti ryte ir nebeužmiegama. Pats miegas būna nekokybiškas, girdimi menkiausi garsai. Skundžiamasi nuovargiu net ir po nakties poilsio.
- Valgymo sutrikimai - sumažėja apetitas, ilgainiui pradeda kristi svoris. Kartais pasireiškia perdėtas valgymas (dažniau būdingas nerimo fone).
- Koncentracijos sutrikimai - sunku išlaikyti dėmesį įprastose kasdieninėse veiklose. Dažnai skundžiamasi, kad sunku prisiminti informaciją arba greitai pamirštama. Sunku priimti sprendimus.
- Mintys apie savižudybę, neretai peraugančios į realius veiksmus.
- Socialinė izoliacija - nenoras bendrauti su aplinka bei jos vengimas.
- Motyvacijos nebuvimas ne tik darbinėse veiklose, bet taip pat prarandamas susidomėjimas pomėgiams.
- Sumažėja libido - susilpnėja lytinis potraukis, moterims atsiranda frigidiškumas, vyrams susilpnėja potencija.
- Somatiniai skausmai - širdies, galvos, kaklo, sprando, pečių zonoje. Nukrenta kūno temperatūra, šąla galūnės.
Endogeninei depresijai būdinga tai, kad ligoniai viską vertina išskirtinai tik neigiamai. Save laiko nevykėliais, negabiais. Iš praeities prisimena tik tai, kas buvo nemalonu, skausminga. Net jei faktai rodo, kad praeityje būta ir teigiamų situacijų, jiems jos atrodo nereikšmingos. Tokiems klientams būdinga emocinė nejautra, jie pasidaro šalti, abejingi, nereiškiantys savo jausmų, nesisieloja dėl savo artimųjų ar nesugeba kartu su jais džiaugtis, nepakankamai arba visai nustoja rūpintis savo artimais žmonėmis. Tai jie suvokia ir dėl to kaltina save.
Esant šiai depresijos formai įprastai vien psichoterapijos neužtenka, didžiausią efektą daro kompleksinis: medikamentinis ir terapinis gydymas.
Egzogeninė Depresija
Egzogeninė depresija, skirtingai nuo endogeninės, susiformuoja dėl patirtų gyvenimo situacijų - stresorių. Tai gali būti tam tikri traumatiniai įvykiai (artimojo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo netekimas ir t.t.) arba dėl tam tikrų ilgai trunkančių sudėtingų neišspręstų situacijų (probleminiai santykiai, išsitęsusi įtampa darbe ir pan.). Kitaip tariant, egzogeninės depresijos atsiradimui didelę įtaką turi tam tikras žmogaus gyvenime atsiradęs stresorius. Skirtingai nuo endogeninės depresijos, egzogeninės depresijos atveju žmonės yra linkę atsakomybę dėl jų blogos savijautos perkelti išorinėms aplinkybėms.
Egzogeninės depresijos simptomai (skirtingai nuo endogeninės) paūmėja vakarais. Tam, kad atsirastų šio tipo depresija reikalingas tam tikras stresorius, kuris išbalansuoja žmogaus gebėjimą prisitaikyti įtampą keliančiose situacijose.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai Gydant Depresiją
Esant depresinei būsenai sutrinka įprastas žmogaus ritmas, iki tol mėgti pomėgiai ar hobiai nebedomina, dingsta motyvacija kasdieninėms veikloms ir pareigoms. Žmogus patenka į užburtą ratą: viena vertus, nebėra jėgų ir motyvacijos bet kokiam veiksmui, antra vertus - atsiribojus nuo aplinkos ir įprastų veiklų, depresinė būsena gilėja.
Galimos veiklos, kurias galima pasiūlyti klientui:
- Dažniau išeiti į lauką ir aktyviu leisti laisvalaikį (vaikščiojant, važiuojant dviračiu ir pan.).
- Pradėti dalyvauti veiklose, kurios domino klientą iki apsergant depresija.
- Daugiau leisti laiko su žmonėmis, kurie yra teigiami, priimantys ir nesukeliantys įtampos.
- Pradėti rašyti savo pastebėjimus apie savo būseną, pojūčius. Tai padeda labiau atpažinti savo jausmus ir stebėti savo savijautą. Tokia savianalizė taip pat padeda pamatyti nuo ko priklauso būsenos pagerėjimas ar pablogėjimas.
- Stengtis laikytis miego rėžimo, įprastos higienos t. y. gultis daugmaž pastoviu metu, praustis ir pan.
Priežasčių „Kasimas“ Terapijoje
Depresinės būsenos susiformavimui lemiamą įtaką turi gyvenime atsiradę stresoriai, kurie išbalansuoja žmogaus gebėjimą prisitaikyti įtampą keliančiose situacijose. Visa tai sukelia biocheminius pakitimus smegenyse, kurie ir yra atsakingi už mūsų emocinę būklę. Todėl terapinio darbo esmė yra atrasti tas priežastis bei padėti surasti naujus resursus pokyčiui.
Neretai depresinė būsena susiformuoja ir dėl įtemptų santykių ar patiriamo psichologinio smurto iš darbinės ar artimos aplinkos. Nuolatos būnant tokioje aplinkoje slogi būsena tik dar labiau gilėja. Kartais vien pradedant riboti ar nutraukus bendravimą su destruktyvia aplinka, savijauta pagerėja.
Suicidinės Mintys ir Pagalba
Esant giliai depresinei būsenai, tiek praeitis, tiek dabartis ir ateitis atrodo beviltiška. Neretai į mirtį žiūrima, kaip išsigelbėjimą iš kančios. Kai žmogus mirtyje mato išsigelbėjimą, ji tampa patraukli. Tačiau kai ateina suvokimas, kad ėjimas į mirtį nebūtinai gali baigtis „sėkme“, žmogus labiau linkęs sutelkti jėgas į išgyvenimą, o ne į savęs susinaikinimą.
Emocijos Išraiška
Daugeliu atveju, depresija sergančių žmonių emocinė išraiška yra prislopinta arba visiškai išnykusi. Kai pradeda atsirasti emocijos išraiška (ašaros, šypsena ir pan.), tai yra vienas iš pirmųjų depresijos sveikimo požymių. Tačiau norint „pramušti“ šį emocijų kamštį kartais reikia apsišarvuoti kantrybe ir mažais žingsneliais jį „judinti“.
Gydymui Atspari Depresija
Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites.
Tai sunki būklė, kuri išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.
Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.
Kaip Palaikyti Artimąjį, Sergantį Depresija?
Palaikyti viltį, būti šalia. Sergant gydymui atsparia depresija reikalinga kantrybė ir pasitikėjimas specialistais, o tai, nesisekant gydyti, natūraliai greitai išsenka. Jei laukiamo poveikio vaistai neduoda, reikia bandyti transkranijinę magnetinę stimuliaciją, elektroimpulsinę terapiją, laukti naujų gydymo būdų.