Psichologiniai piešimo testai: metodikos ir taikymas

Įvadas

Psichologiniai testai yra metodikos, naudojamos psichologų asmenybės bruožams, gebėjimams, psichikos būsenai ir elgsenai įvertinti. Šie testai išsiskiria tuo, kad leidžia netiesiogiai (pavyzdžiui, pokalbio metu) sužinoti apie asmenybės ypatumus, net jei asmuo linkęs slėpti ar nenori apie tai kalbėti. Tokios metodikos ypač naudingos siekiant objektyvumo, greičio ir kokybės vertinant kandidatus, pavyzdžiui, personalo atrankose.

Psichologinių testų esmė ir patikimumas

Psichologiniai testai yra ypatingi tuo, kad leidžia netiesioginiu būdu sužinoti apie asmenybės ypatumus, net jei klientas slepia ar nelinkęs apie tai kalbėti. Šių metodikų prisireikia, kai siekiama objektyvumo, greičio ir kokybės vertinant kandidatus. Tai labai svarbu personalo atrankose, kuomet visi pretendentai atrodo vienodai gabūs ir tinkami.

Ar galima pasitikėti profesionaliais psichologiniais testais? Taip, prieš pradedant juos naudoti, buvo ištirta daug žmonių su įvairiomis savybėmis. Tik atlikus įvairius patikimumo skaičiavimus, testai pakliūna platesniam psichologų naudojimui. Psichologinės metodikos, pagal kurias ruošiamos asmenybės charakteristikos, turi ypač aukštą validumą bei patikimumą (80-99 proc.).

Psichologinių testų taikymo svarba

Svarbu taikyti ne tik pokalbio metodą, nes interviu trunka ribotą laiką ir leidžia įvertinti tik ribotą kiekį savybių bei gebėjimų, kuriuos galime pamatyti čia ir dabar. Psichologinių metodų pasitelkimas padeda išvengti iškreipto „pirmo įspūdžio“ efekto, kai pastebėję vieną pretendento savybę, mes patys priskiriame giminingus bruožus (pvz., įėjęs pretendentas maloniai nusišypso - mes jam suteikiame komunikabilaus, malonaus, paslaugaus, empatiško žmogaus savybes).

Įdarbinimo pokalbio metu pretendentai dažniausiai linkę pateikti save kaip geresnius. Kyla grėsmė, kad kandidatas bandys apgauti ir psichologines metodikas, tačiau jos yra patikimai apsaugotos. Rezultatų iškraipymas gali įvykti ir ne tik dėl noro sufalsifikuoti duomenis. Pateiktos psichologinės darbuotojų charakteristikos nebus trumpalaikės rekomendacijos. Charakteristikose bus pateiktos ne tik kandidato savybės, bet ir elgsenos ypatumai, todėl galėsite prognozuoti šio asmens poelgius vienokioje ar kitokioje situacijoje. Taip pat bus aprašytas ir bendradarbiavimo su kolegomis būdai, tai leis išvengti konfliktinių ar nemalonių situacijų kolektyve.

Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės

Darbuotojo asmenybės charakteristiką galima pritaikyti ne tik atrankos metu, bet ir pareigų keitimo metu (pvz., pavaduoti ar pakeisti kitą darbuotoją, įmonės restruktūrizavimo metu). Atlikus komandos/padalinio psichologinį vertinimą, galėsite planuoti personalo kompetencijų bei kvalifikacijos tobulinimą. Palyginti su kitais, tai patogiausias atrankos būdas - nereikia rinkti konsultantų komandos.

Psichologiniai metodai

Psichologijoje naudojami įvairūs metodai:

• Tiriamoji apklausa - tai empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu laisvai arba iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti.
• Eksperimentavimas - pirmieji psichologiniai eksperimentai buvo laboratoriniai.
• Testai - standartizuotos metodikos (vienai ar kitai grupei adaptuotos užduotys).

Piešimo testai

Piešimo testai yra psichologinės metodikos, kuriose tiriamojo prašoma nupiešti tam tikrus objektus ar situacijas. Šie piešiniai analizuojami siekiant įvertinti asmenybės bruožus, emocinę būseną, tarpasmeninius santykius ir kitus psichologinius aspektus. Piešimo testai yra priskiriami projekcinėms metodikoms, nes manoma, kad piešdami žmonės projektuoja savo pasąmonės turinį į piešinį.

Piešimo testų istorija

Pirmą kartą į vaikų piešinius psichologiniu aspektu dėmesį atkreipė meno kritikas Ricci 1887 metais. 1926 metais Goodenough sukūrė intelekto vertinimo sistemą pagal žmogaus figūros piešinį. Žmogaus figūros piešinį kaip „savojo aš“ atspindį pirmą kartą išanalizavo Machover 1949 metais. Vaikų piešinių vertinimo skalę sukūrė Koppitz 1968 metais.

Projekcinės technikos

Projekcinių technikų ištakos siekia Francis Galton, nagrinėjusio asociatyvinį procesą, tyrinėjimus. Vėliau K. G. Jungas, taip pat kreipęs dėmesį į asociacijas, sukūrė testą, leidžiantį aktualizuoti neretai paslėptus išgyvenimus - asmenybės kompleksus. XIX amžiaus pabaigoje - XX pradžioje, siekdamas ištirti vaizduotę, A. Binet Prancūzijoje, o taip pat ir kiti psichologai eksperimentavo su amorfinėmis spalvotomis ir monochrominėmis rašalo dėmėmis, kurios, kaip ir debesys, primindavo žmones, gyvūnus, įvairius gyvenimo įvykius.

Taip pat skaitykite: Pažink save

Psichologams ir psichiatrams buvo gerai žinoma, kad jų globotinių pasakojimai pagal „dėmes“, siužetinius paveikslėlius leidžia spręsti apie asmenybės poreikius, interesus, tiriamųjų patologiją. Pirmoji projekcinė metodika, t. y. ta, kuri buvo pagrįsta atitinkama teorine koncepcija - psichologine projekcijos koncepcija - atsirado 1938 m. Tai psichologui H. Murray, garsaus teminio apercepcijos testo (TAT) autoriui.

Pagrindiniai projekcinių testų principai

Nevienareikšmės stimuliacijos naudojimas, kai nėra griežtai apibrėžtos veiklos motyvacijos (pagrindinis projekcinis principas) leidžia nagrinėti asmenybinių faktorių poveikį. Tiriamojo atsakymų vertinimas kaip „teisingų“ ir „klaidingų“ nebuvimas. Tiriamojo aktyvumas yra faktorius, tiesiogiai dalyvaujantis formuojant realybės vaizdinius.

Požiūriai į projekcinius testus

Abt (2000) teigia, jog projekciniai testai visiškai aiškiai parodė, kad mes turime būti pasirengę atsisakyti klaidingo kiekybinių ir kokybinių duomenų atskyrimo. Projekcinės metodikos, kaip jokios kitos, padeda išryškinti individualias reakcijas įvairovę.

Dažniausiai naudojami piešimo testai

• Žmogaus figūros piešimo testas (Goodenough-Harris Draw-a-Person Test): Šis testas naudojamas intelekto lygiui įvertinti, ypač vaikams. Tiriamojo prašoma nupiešti žmogaus figūrą, o piešinys vertinamas pagal detalių skaičių ir tikslumą.
• Namo-Medžio-Žmogaus testas (House-Tree-Person Test, HTP): Šis testas naudojamas asmenybės bruožams ir emocinei būsenai įvertinti. Tiriamojo prašoma nupiešti namą, medį ir žmogų, o piešiniai analizuojami atsižvelgiant į įvairius aspektus, tokius kaip dydis, detalumas, proporcijos ir simbolizmas.
• Šeimos piešimo testas (Draw-a-Family Test): Šis testas naudojamas šeimos santykiams ir vaiko vietai šeimoje įvertinti. Tiriamojo prašoma nupiešti savo šeimą, o piešinys analizuojamas atsižvelgiant į šeimos narių išdėstymą, dydį, emocinę išraišką ir tarpusavio santykius.
• Gyvūno piešimo testas (Animal Drawing Test): Tiriamojo prašoma nupiešti gyvūną. Šis testas leidžia įvertinti asmenybės bruožus, emocinę būseną ir tarpasmeninius santykius.

Piešinių interpretavimas

Piešinių interpretavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialaus pasirengimo ir patirties. Psichologas atsižvelgia į įvairius piešinio aspektus, tokius kaip:

• Piešinio dydis ir išdėstymas lape: Didelis piešinys gali rodyti pasitikėjimą savimi, o mažas - nepasitikėjimą. Piešinys centre lapo gali rodyti gerą prisitaikymą, o piešinys krašte - nerimą ar nesaugumą.
• Linijos: Stiprios linijos gali rodyti energiją ir impulsyvumą, o silpnos - nerimą ir nepasitikėjimą.
• Detalumas: Detalus piešinys gali rodyti kruopštumą ir dėmesį detalėms, o paprastas - impulsyvumą ir paviršutiniškumą.
• Proporcijos: Teisingos proporcijos gali rodyti realistišką mąstymą, o iškreiptos - emocinius sunkumus.
• Simbolizmas: Įvairūs piešinio elementai gali turėti simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, namas gali simbolizuoti saugumą, medis - augimą, o žmogus - tarpasmeninius santykius.

Piešimo testų privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Leidžia gauti informacijos apie pasąmonės turinį, kuris gali būti sunkiai prieinamas kitais būdais.
• Yra mažiau įtakojami sąmoningo iškraipymo nei savęs vertinimo klausimynai.
• Gali būti naudojami su įvairaus amžiaus ir kultūrų žmonėmis.

Trūkumai:

• Interpretavimas yra subjektyvus ir reikalauja specialaus pasirengimo.
• Rezultatų patikimumas gali būti santykinai nedidelis.
• Neturėtų būti naudojami kaip vienintelis diagnostikos įrankis.

Venger (2002) teigia, kad piešimo testai turi vieną pagrindinį trūkumą - santykinai nedidelį gaunamų rezultatų patikimumą, susijusį su interpretavimo subjektyvumu. Nasvytienė (2007) atliko žmogaus piešinio testo psichometrinių rodiklių analizę ir teigia, kad žmogaus piešinio kiekybinio ir kokybinio vertinimo sistemos yra gana aukšto patikimumo lygio. Tačiau piešinių interpretacijos naudos individo diagnozei įrodymų nėra. Piešinių duomenys gali būti naudingi, kai jie yra gretinami su kitais duomenimis. Venger (2002) perspėja, kad remiantis tik piešinių testais nerekomenduojama daryti galutinių išvadų apie subjekto psichologines ypatybes.

Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas

Kiti psichologiniai testai

Be piešimo testų, psichologijoje naudojama daugybė kitų testų, skirtų įvairiems psichologiniams aspektams įvertinti.

Spalvų testas

Mėgstama spalva Jūsų prašoma išdėlioti 8 skirtingų spalvų korteles pradedant nuo maloniausios ir baigiant nemaloniausia spalva. Testas siekia nustatyti emocinę žmogaus būklę. Kiekviena kortelė simbolizuoja žmogaus poreikius:

• Raudona spalva - poreikis veikti;
• Geltona - poreikis siekti tikslo, viltis;
• Žalia - poreikis įsitvirtinti;
• Mėlyna - poreikis prisirišti, pastovumo siekis;
• Pilka - nuovargis, ramybės siekis;
• Violetinė - nutolimas nuo realybės;
• Ruda - poreikis gintis;
• Juoda - depresija.

Kortelių išdėstymas reiškia tai: pirmosios dvi - žmogaus siekiai; 3 ir 4 - tikroji padėtis, 5 ir 6 - abejingas santykis, 7 ir 8 - antipatija. Svarbu: pirmajame ketvertuke būtinai turi būti raudona, geltona, mėlyna, žalia - kokia būtent tvarka, ne taip jau ir svarbu. Geriausias kortelių išdėstymo variantas, kuris piešia tikslo siekiančio, veiklaus žmogaus portretą - raudona-geltona-žalia-mėlyna-violetinė-ruda-pilka-juoda.

Pasakojimo testas

Jums rodo piešinius su žmonėmis įvairiose gyvenimiškose situacijose ir prašo pakomentuoti, kas vyksta, apie ką galvoja žmogus, kodėl jis taip elgiasi. Iš tokių piešinių interpretavimų galima nustatyti svarbiausius žmogaus scenarijus, kitais žodžiais - „ką skauda, apie tai ir kalba“. Manoma, kad žmogus projektuoja situacijas kortelėse į savo gyvenimą ir išduoda savo baimes, norus, požiūrį į pasaulį. Taigi, pavyzdžiui, jei piešinyje pavaizduotas verkiantis arba besijuokiantis žmogus, tikimasi, kad komentuodami papasakosite apie savo džiaugsmo arba liūdesio motyvus.

Dėmės testas

Jums rodo piešinius su beforme dėme (paprastai simetriška) ir prašo papasakoti, ką matote. Šis psichologinis testas kažkuo panašus į prieš tai buvusįjį, jis taip pat išduoda jūsų tikrą požiūrį į pasaulį. Pozityvus piešinių traktavimas (pavyzdžiui, žmonių bendravimas) kalba apie jus kaip veiklų, bendraujantį, pozityvų žmogų, negatyvus (jei dėmėje pamatėte monstrą, pavojingą gyvūną) kalba apie tai, kad turite daug neįsisąmonintų baimių arba kenčiate nuo streso.

IQ testas

Jums pasiūloma per tam tikrą laiko tarpą (nuo 30 min) atsakyti į skirtingo pobūdžio klausimus (nuo 40 iki 200) - nuo matematinių užduočių iki loginių galvosūkių. Šie psichologiniai testai skirti nustatyti vadinamąjį intelekto koeficientą. Nors jų veiksmingumas vis dažniau kelia abejonių (jei žmogaus rezultatai menki, tai dar nereiškia, kad jis kvailas, gali būti, jis pasižymi nestandartiniu mąstymu arba tiesiog nedėmesingas), testai populiarūs jau daugelį metų.

Psichologija ir socialinis darbas

Socialinis darbas yra sritis, kurioje psichologijos žinios yra ypač vertingos. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip neturintys darbo, priklausomybių turintys asmenys, vaikai iš rizikos šeimų. Norint sėkmingai padėti šiems žmonėms, būtina suprasti jų emocijas, motyvaciją ir elgesio priežastis.

Asmenybės tipų teorija

Dž. Holando asmenybės tipų teorija gali būti naudinga socialiniams darbuotojams, dirbantiems su žmonėmis, kurie neturi noro dirbti ar neranda sau tinkamo darbo. Ši teorija teigia, kad žmonės skiriasi pagal polinkį į tam tikrus elgesio tipus, atspindinčius jų interesus, polinkius ir sugebėjimus. Holando testas padeda nustatyti asmenybės poreikius, interesus ir motyvaciją, leidžiant sėkmingiau parinkti asmenybei tinkamą profesiją.

Emocijų valdymas

Emocijų valdymas yra dar vienas svarbus aspektas socialiniame darbe. Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis, todėl svarbu mokėti atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat padėti klientams tai daryti. Norint kontroliuoti emocijas, pirmiausia reikia mokėti jas atpažinti. Supratus savo poreikius ir jų sukeliamas emocijas, galima stebėti, kaip jos veikia kūną. Pastebėjus raumenų įtampą, galima atpažinti baimę ar nerimą. Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų, ramybės ir pusiausvyros rodiklis. Pasinaudojant Džemso-Langės emocijų kilmės teorija, galima atpalaidavus raumenis pasijausti nusiraminus ir efektyviau vertinti situaciją.

Bendravimo psichologija

Bendravimo psichologija yra svarbi tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje. Vienas iš svarbiausių bendravimo psichologijos aspektų yra pozityvus savęs vertinimas ir geras savęs pažinimas. Tik tinkamai vertindamas ir pažindamas save, žmogus gali tinkamai bendrauti su kitais, nesijausti blogesniu už kitus, nenuvertinti nei savęs, nei kitų. Žmogus, neišmanantis bendravimo psichologijos, patiria sunkumų bandant pažinti save, yra nepastovus, nesupranta savęs ir savo norų, nežino, kaip tinkamai elgtis, ir tampa priklausomas nuo aplinkybių bei kitų žmonių įtakos.

Klausymasis yra dar viena svarbi bendravimo psichologijos dalis. Tik gebant klausytis ir išgirsti kitą žmogų, galima suprasti, ką jis nori pasakyti, tinkamai jam atsakyti ir, esant reikalui, padėti.

Dailės terapija

Dailės terapija yra disciplina, pagrįsta vaizduojamąja daile ir psichologija. Ji integruota į gydymo programas padeda spręsti tiek emocinius sutrikimus, tiek fizinius. Dailės terapija nėra naujas reiškinys, ji pradėjo formuotis XX a. 4 dešimtmetyje. Menininkai deklaravo, jog menas, kaip vienas iš saviraiškos būdų, yra terapinė priemonė atsisakant verbalinio kontakto. Psichologija buvo dominantė dailės terapijos disciplinos formavimosi periode. Dėka psichologijos vystymosi atsirado humaniškas požiūris į psichinių problemų gydymą.

Vaikai yra nuolatos linkę kurti ir raiškiai reikšti emocijas nepaisant jų fizinės būklės. Piešimas, tapymas, lipdymas padeda lavinti loginį, erdvinį bei pasaulio pažinimą, kompensuoja sutrikusias funkcijas, formuoja bendravimo įgūdžius, stiprina socialinę adaptaciją, sukuria pilnavertiškumo jausmą, panaikina baimę būti savimi. Laisvojo piešimo metodas sudaro galimybę išreikšti vidinius konfliktus, atpalaiduoja, sukuria galimybę diskomforto problematiką iškristalizuoti neverbaliniu būdu, patenkina pripažinimo ir saviraiškos poreikius.

Dailės terapija Lietuvoje žinoma daugiau nei dešimt metų, tačiau požiūris į ją buvo skeptiškas. Didžiausias postūmis įvyko 2013 metais, kai Lietuvos sveikatos ir medicinos universitetas ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas įsteigė dailės terapijos magistro studijas.

Bendroji psichologija

Bendroji psichologija tiria vaiko, suaugusio žmogaus psichikos dėsningumus, nagrinėja pagrindines psichologijos sąvokas, sudaro pagrindą kitoms šakoms.

Psichologijos raidos etapai

Psichologija vystėsi keliais etapais:

1. Psichologija filosofijos ir gamtos mokslų sudėtyje (nuo seniausių laikų iki XIX a.).
2. XIX - XX a. - psichologija tapo savarankišku mokslu.
3. XX I p. - XX a. pr. JAV atsirado biheiviorizmas (objektas nuo sąmonės persikėlė į elgesį).
4. Po II pasaulinio karo radosi humanistinė psichologija (netapatinti su egzistencine).
5. Kognityvinė psichologija - populiariausia kryptis, susiformavusi 5 deš. pab.

Psichikos reiškiniai

Psichikos reiškiniai skirstomi į:

• Psichikos procesus - itin dinamiški, besikeičiantys psichikos reiškiniai, kurių tėkmė priklauso nuo individą veikiančių dirgiklių.
• Psichikos būsenas - pastovesni, ilgiau trunkantys reiškiniai: priklauso nuo fiziologinių, psichosomatinių pakitimų.
• Psichikos savybes - individualūs, pastovūs psichikos ypatumai.

Miego psichologija

Žmogus pramiega apie 1/3 savo gyvenimo. 1950 m. atrastas REM (rapid-eye-movement) - greitų akių judesių miegas - paradoksalus miegas. Šiuo metu žmogaus organizmas labai aktyvus, bet santykis su aplinka sumažėja iki minimumo.

Somnabulizmas=vaikščiojimas miegant=lunatizmas - miego metu pasireiškia koks nors kompleksinis elgesys. Būdinga dažniausiai vaikams. Neraguojama į bendravimą įprasta forma. Sąmonėje atsiranda tam tikras kodas, kurį smegenys stengiasi išpildyti, dėl to žmogus nereaguoja į “nenumatytus” atvejus. Somnabulizmas vyksta NREM stadijoje (3-4 stadijoje). Žmogus nesapnuoja.

Narkolepsija - ūmus užmigimas įprasto budrumo valandomis. Narkolepsija (lengvesnė stadija) gali atsirasti, atsidūrus monotoniškose sąlygoe (pvz. autobuse). Vyksta REM stadijoje.

Sapnai

Sapnai susideda iš vaizdinių, jie yra fantastiniai laiko bei erdvės kategorijos prasme. Žmogus sapnuodamas dažnai išgyvena emocijas. Iliuziniai - mūsų nervų sistemos, psichikos, vaizduotės padarinys. Žmogus turi poreikį sapnuoti. Jei žmogui neleidi sapnuoti, jis “atsapnuoja savo”, t. y. praleidus naktį be sapnų, kitą naktį sapnai būna ilgesni ir intensyvesni.

Sapnų teorijos:

• Psichoanalitinė (Z.Freud): sapnai susiję su neįsisąmonintomis motyvacinėmis jėgomis. Neįsisąmoninti troškimai kyla iš asmenybės dalies ID, nes Superego draudžia reikšti savo “eros” ir “thanatos”. Miegant Superego atsipalaiduoja ir prasiveržia iškraipyti norai, troškimai.
• Biopsichologinė (R.McCarley, J.A.Hobson) - aktyvacijos sintezės teorija: miegant REM miegu, ypač aktyviai veikia smegenų tiltas (pous). Kai kurie tilto impulsai patenka į smegenų žievę, kur yra sintezuojami. Sapnai randasi dėl atskirų smegenų dalių veiklos.
• Krameris - nauja sapnų aiškinimo teorija “Selektyvi nuotaikos reguliavimo sapnų teorija”: sapnuodami mes išgyvename emocijų, nuotaikų spektrą, kuris kinta teigiamų emocijų link.

Hipnozė

Hipnozė - tai dirbtinai sukelta psichikos būsena, kuriai būdingas padidėjęs sugestibilumas (įtaigumas).

Hipnozės metu galima:

• Iškraipyti jutimą (pvz. gali justi rožių aromatą, uostydamas popierių). Sukeliamos teigiamos haliucinacijos - jutimas, kai nėra objektyvaus dirgiklio; neigiamos haliucinacijos - nesugebėjimas suvokti tikrovėje egzistuojančių dirgiklių.
• Iš esmės pakeisti žmogaus atmintį. Po hipnozės žmogus patiria spontanišką amneziją - neprisimena, kas vyko seanso metu. Tikslinė amnezija: hipnozės metu galima įteigti, kad žmogus kažko neatsimena, t. y. ištrinti dalį patyrimo iš atminties.
• Hiperamnezija: ženkliai pagerinti atminties gebėjimus. Konfabuliacijos efektas: žmogui iš hiperamnezijos naudos nėra, nes pasireiškia konfabuliacijos dėsnis, t. y. žmogus gali pasakyti daug, bet dauguma tos informacijos bus neteisinga (išgalvota, įsivaizduojama, bet vertinama kaip reali, objektyvi).

Mąstymas

Uždavinio sprendimo būdai:

• Algoritminis uždavinio sprendimas - naudojant algoritmą.
• Euristinis uždavinio sprendimas - dėsnio, hipotezės, taisyklės pritaikymas.
• Dalinių tikslų metodas - suskaidant uždavinį į mažesnius segmentus.

Mąstymo tipai:

• Dedukcija (išvedimas) - mąstymo veiksmas, kai išvados gaunamos iš prielaidų pagal logikos dėsnius bei taisykles.
• Indukcija (įvedimas) - samprotavimas, kuriame, remiantis atskirais faktais, daromos bendrinės išvados.

Kūrybiškumo skatinimas:

• “Smegenų audra” (“Brainstorm”): sudaromos sąlygos išsakyti visus sprendimo būdus. Tai atliekama grupėje.

Kalba

Ar kalba lemia mūsų mąstymą, asmenybę? Ar kalba būdinga tik žmogui?

Prasmingumas (semantiškumas): pagrindinė kalbos ypatybė. Jei ženklų sistema neturi prasmės, ji nėra kalba.

Kalbos raidos etapai:

• Gugavimas arba ččiauškėjimas (babbling): pirmi išgauti garsai nesusiję su gimtąja kalba. Išgaunami per pirmuosius 5-6 gyvenimo mėnesius.
• Pavienių žodžių stadija (6-12 mėn): ištariamas pirmasis žodis (dažniausiai daiktavardis), kuris žymi itin dinamiškus ir spalvingus objektus.
• Sakinių ir sudėtinių junginių kalbos etapas (2-3 mm.): pasakomas pirmas (dažnai dviejų žodžių) sakinys.

Kalbos teorijos:

• N.Chomsky Kalbos išmokimo modelio hipotezė: kalbos išmokimą lemia kalbos išmokimo modelis. Žmogus gimsta su tam tikromis psichikos struktūromis, leidžiančiomis surasti tam tikras kalbos išmokimo taisykles.
• J.Bruner Kalbos išmokimas kaip uždavinių sprendimas: vaikai išmoksta kalbos, spręsdami įvairius kasdienius uždavinius (pvz: bendraudami su tėvais). Vaikas kelia hipotezes, o aplinka jas patvirtina arba atmeta.
• B.Skinner Sąlygojimo teorija: kalbos išmokstama kaip ir bet kokio kito proceso. Išmokstama operantinio sąlygojimo dėka - pastiprinimų ir bausmių dėka.

Atmintis

Atminties tipai:

• Sensorinė atmintis - gali užfiksuoti neribotą info kiekį, kuris saugomas labai trumpai. SA - tai tarsi pagrindas kitiems atminties modeliams bei užtikrina pasaulio pažinimo (suvokimo) nenutrūkstamumą.
• Trumpalaikė atmintis - ribotas info vienetų skaičius. Nuo 5 iki 9.

Užmiršimo teorijos:

• Inf išnykimo terorija.
• Inf tarpusavio slopinimo teorija - viena inf slopina kitą.
• Atkūrimo nesėkmės - IA saugoma visa inf, tačiau jai atsiminti tuo metu neturime priemonių.

Mokymasis

Mokymasis - tai procesas, kurio metu individas, remdamasis nauja patirtimi, pakeičia savo elgesį. Išmokimas - individualios patirties įgyjimo rezultatas. Išmokimo teorijos remiasi asociacijomis.

Mokymosi teorijos:

• Biheivioristinės - Pastiprinimai ir bausmės. Veiksmai, kuriuos seka malonumas, yra atliekami daug dažniau, nei tie, kurie siejasi su nemalonumu.
• Socialinio išmokimo - Tam tikro elgesio galima išmokti. Matytas elgesio modelis padeda pačiam pasirinkti elgesį. Dėmesys - kiekvieno išmokimo prielaida.

Intelektas

Intelekto testai pradėti naudoti prieš 100 metų. Intelektą lemia vienas pagrindinis veiksnys - G. (Ch.Spearman).

tags: #psichologiniai #piesimo #testai