Depresija - tai psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga pasireiškia ne tik nuolatiniu liūdesiu, bet ir sumažėjusiu interesu, energijos stoka bei aktyvumo sumažėjimu, o tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Nors depresija yra plačiai paplitusi, jos priežastys yra daugialypės ir ne visada lengvai nustatomos. Šiame straipsnyje gilinamės į įvairias depresijos priežastis, nuo biologinių ir genetinių veiksnių iki psichologinių ir socialinių aspektų, siekiant geriau suprasti šią klastingą ligą.
Depresijos Paplitimas ir Socialinis Kontekstas
Manoma, kad sergančių depresija žmonių skaičius didėja dėl įvairių priežasčių, įskaitant ekonominius sunkumus ir nedarbą. Psichoterapeutai taip pat atkreipia dėmesį į socialines priežastis, tokias kaip vaikų nepakankamas dėmesys ir meilė dėl tėvų užimtumo. Šie veiksniai gali lemti depresinio asmenybės tipo formavimąsi, kuris yra jautresnis ir labiau linkęs į depresiją.
Depresinė Asmenybė: Gerų Žmonių Šešėlis
Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė atkreipia dėmesį į tai, kad depresija dažnai paliečia žmones, linkusius į stipresnes reakcijas. Tokie asmenys, susidūrę su stresu ar gyvenimo sunkumais, linkę save slopinti ir kaltinti. Depresinis asmenybės tipas paprastai susiformuoja iki ketverių metų amžiaus, kai vaikas jaučiasi nepakankamai mylimas arba patiria tėvų kritiką.
Savęs Neigimas ir Kito Idealizavimas
Depresinei asmenybei būdingas savęs slopinimas ir nuvertinimas. Tokie žmonės dažnai blogai galvoja apie save, savo sugebėjimus ir galimybes. Šis mąstymas primena vaikišką mąstymą, kai vaikai visiškai priklauso nuo tėvų ir jaučiasi bejėgiai. Pavyzdžiui, dėl tėvų skyrybų vaikai dažnai kaltina save, manydami, kad taip išlaiko galimybę pakeisti situaciją.
Geruoliai ir Idealistai
Depresiniai žmonės dažnai yra geruoliai, pasirengę atiduoti visą širdį ir stengtis padėti kitiems. Jie dažnai renkasi karitatyvines profesijas, tokias kaip gydytojai ar mokytojai, ir jiems didžiausia prasmė yra daryti kažką dėl kitų. Tačiau, idealizuodami kitus, jie dažnai nusivilia, kai paaiškėja, kad tie kiti nėra tokie geri, kaip atrodė iš pradžių.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Eksperimentas su SMS Žinutėmis
Atliktas eksperimentas su trumpomis žinutėmis parodė, kad depresiniai žmonės linkę manyti, jog jie patys yra kalti, jei draugai neatsako į jų žinutes. Jie galvoja, kad žinutė buvo nemandagi ar parašyta ne laiku, o ne apie tai, kad draugas neturi laiko ar nenori atsakyti.
Savęs Tobulinimas ir Kova už Savę
Nors mąstymas, kad esi blogas, yra destruktyvus, jis gali paskatinti asmenybės augimą ir brendimą. Jausdamasis netobulas, žmogus tarsi stengiasi gerėti. Tačiau svarbu suprasti, kad yra ribos, ir ne visi žmonės yra geri. Depresiniai žmonės dažnai ilgai tiki, kad būdami labai geri, jie sulauks gero atsako iš kitų, kol galiausiai suvokia, kad reikia kovoti už savo gerbūvį.
Meilės Atidavimas Kitam
Depresinis tipas, atvirkščiai, atiduoda meilę kitam ir džiaugsmą patiria tik per kitą žmogų. Jam blogai, kai jis neturi ko mylėti ir kuo rūpintis. Laimė jam yra būti su kažkuo sulipusiam, būti simbiozėje. Jis nemoka jausti malonumo būdamas savarankiškas.
Socialinė Realizacija ir Karjera
Socialinė realizacija yra didžiausia problema depresiniam žmogui. Jam didžiausia prasmė yra kažką daryti dėl kito, todėl pats vienas kažką sukurti ar veikti jam yra sunku. Tokie žmonės gali būti labai gabūs, bet mažai motyvuoti. Ypač nemotyvuoti daryti karjerą, kai reikia pakovoti. Karjerą jie dažniausiai padaro tada, jei ji susijusi su rūpinimusi kitais arba saugomi kito stipraus žmogaus.
Pagalba Depresiniam Asmenybės Tipui
Svarbu pažadinti tokio žmogaus gebėjimą kovoti ir išreikšti savo ryžtą bei pyktį. Religija ir tikėjimas gali labai padėti tokiems žmonėms, nes jie pajunta save kaip visumos dalį. Jiems labai svarbus ir nuodėmių atleidimas, nes jie jaučia labai daug kaltės. Depresinė asmenybė gyvena pagal priesaką „Mylėk artimą kaip patį save“, tik užmiršta antrą jo dalį ir myli artimą vietoj savęs.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Savižudybės Rizika
Depresinis žmogus, atsitikus bėdai ar stresui, užsidaro. Kai žmogus atsiriboja nuo pasaulio ir darosi negyvas, jis suserga depresija. Depresija sergančio žmogaus pagrindinis noras - grįžti atgal į įsčias, regresuoti, užsikloti galvą antklode ir tūnoti, kol atsigaus. Savižudybės rizika didesnė ne tada, kai apėmusi pati giliausia depresija, bet tada, kai žmogus pradeda šiek tiek atsigauti, energijos padaugėja, o prasmės vis dar nėra.
Pozityvūs Patarimai
Pirmiausia tokį žmogų reikia kažkaip sustabdyti, kad jis nustotų save kankinti ir iš savęs kažko reikalauti. Į depresiją reikia žiūrėti kaip į ligą, kaip į gripą. Tada reikia veikti bet ką, kas teikia malonumą. Jeigu žmogus išgirsta, kad yra ir kitų tokių žmonių, kad tai universali bėda, kad depresiniai žmonės nėra blogi, tiesiog toks jų charakteris, tokia istorija - viskas tai labai padeda. Ypač padeda asmeninis ryšys - žmogus turi pajusti, kad kažkas jį mato, girdi, išgyvena kartu su juo. Tai pats geriausias vaistas, nes panirus į depresiją mąstymas sutrinka. Svarbiausia leisti, kad pasaulis padėtų. Juk iš tikrųjų pasaulis padėtų, bet žmogus nesijaučia to vertas.
Depresijos Simptomai
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, apimančios tiek genetinius (biologinius), tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius:
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių (medžiagų, reguliuojančių procesus smegenyse) pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas, gali sukelti depresiją.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai.
Kiekvienas depresijos gydymo atvejis yra individualus.
Depresija ir Kitos Ligos
Depresija dažnai pasireiškia kartu su kitomis ligomis, tokiomis kaip lėtinės somatinės ligos (pvz., diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV) ar valgymo sutrikimai (pvz., bulimija ir anoreksija). Dvi ligos, pasireišdamos kartu, komplikuoja viena kitos gydymą ir eigą.
Depresija ir Nerimas
Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti nerimo atakas, nuolatinį jaudulį ir įtampą, nuovargį, sunkumus susikaupti ir neramias mintis apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo.
Depresija Vaikams ir Paaugliams
Vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant sumažėjusią motyvaciją mokytis, sunkumus susikaupti, vengimą bendrauti su draugais, dažnus galvos ir pilvo skausmus bei agresyvų elgesį. Svarbu atkreipti dėmesį į ilgalaikę liūdną ar paniurusią nuotaiką, nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus bei neigiamus atsiliepimus apie save ir savo gebėjimus.
Depresijos Įveikimas
Depresijos įveikimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek profesionalios pagalbos, tiek asmeninių pastangų. Svarbu suprasti, kad depresija yra liga, o ne charakterio trūkumas, ir kad pagalbos kreipimasis nėra gėda.