Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama motyvacijos sistema, atsižvelgiant į situacinio vadovavimo teoriją. Vadovavimas ir motyvacija yra glaudžiai susiję aspektai, lemiantys organizacijos efektyvumą. Šiame kontekste, situacinis vadovavimas pabrėžia, kad nėra vieno universalaus vadovavimo stiliaus, o efektyviausi metodai priklauso nuo konkrečios situacijos ir darbuotojų kompetencijos.
Klasikinės Vadybos Teorijos ir Motyvacija
Istoriškai, klasikinė vadybos mokykla, kurios pradininkas buvo F. W. Tayloras (teilorizmas), siekė rasti vieną geriausią būdą valdyti organizacijas. Ši teorija rėmėsi mokslinės analizės taikymu, siekiant didinti darbo našumą. F. W. Tayloras pasiūlė griežtai atskirti darbo planavimą nuo fizinių darbų. F. B. Gilbretho sukurtas ciklografinis darbininko judesių tyrimo metodas leido atsisakyti nereikalingų judesių. H. L. Ganttas sukūrė pirmąjį veiksmingą gamybos kalendorinio planavimo metodą, pagrįstą tiesiniais darbų grafikais (Gantto grafikai).
Administracinė valdymo teorija, kurios pradininkas H. Fayolis, teigė, kad vadyba apima ne tik gamybos, bet ir kitos veiklos organizavimą. M. Weberio idealios biurokratijos teorija pabrėžė aiškią hierarchinę struktūrą ir standartizuotas operacijas.
Šios teorijos, nors ir davusios pagrindą efektyvumo didinimui, dažnai nepakankamai atsižvelgė į žmogiškąjį faktorių ir darbuotojų motyvaciją.
Žmogiškųjų Išteklių Teorija ir Poreikių Hierarchija
Žmogiškųjų išteklių teorija, išsirutuliojusi XX a. 6 dešimtmetyje, vadybos svarbiausiu tikslu paskelbė darbuotojų motyvavimą. A. H. Maslow sukūrė žmogaus poreikių piramidę, pagal kurią žmogus pirmiausia tenkina fiziologinius, o vėliausiai - dvasinius poreikius. D. McGregoras suformulavo X teoriją (autoritarinio požiūrio į darbuotojus) ir Y teoriją (demokratinio požiūrio).
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Situacinio Valdymo Teorija
Šiuolaikinės vadybos teorijos, įskaitant situacinio valdymo teoriją, teigia, kad skirtingomis aplinkybėmis gali būti efektyvūs skirtingi valdymo metodai. Organizacijose dažnai pasitaiko analogiškų konkrečių situacijų, todėl būtina parengti šių situacijų pavyzdinius sprendimus.
Motyvacijos Samprata ir Teorijos
Visa žmogaus sąmoninga veikla yra motyvuota ar turinti savo priežastis. Motyvai gali būti apibrėžiami kaip asmens poreikių išraiška, kai žmogus suvokia savo elgesio, veiklos prasmę. Svarbu motyvacijos nesutapatinti su motyvais. Motyvacija yra sudėtingesnis darinys. Motyvavimas - valdymo proceso dalis, reiškianti poveikio žmonių elgesiui darymą.
Svarbiausia personalo motyvavimo užduotis - nustatyti darbuotojų poreikius ir numatyti būdus juos patenkinti. Motyvavimas yra valdymo proceso dalis - todėl motyvavimą įmanoma įgyvendinti suderinus valdymo metodų sistemą su personalo politika.
Valdymo Metodai ir Motyvacija
Valdymo metodai - tai vadybinio poveikio sistemos dalis arba poveikio personalui būdai. Galima teigti, kad viena svarbiausių valdymo metodų paskirčių - darbuotojų motyvavimas.
- Moralinio skatinimo metodai: grindžiami žmonių pripažinimo ir pagarbos poreikiais.
- Materialinio skatinimo metodai: grindžiami ekonominiais įmonės ir atskirų darbuotojų interesais.
- Administraciniai teisiniai valdymo metodai: dar vadinami tvarkomaisiais teisiniais, netgi biurokratiniais, kadangi turi direktyvinį pobūdį ir reglamentuoja žmonių elgesį.
Manoma, kad gerų rezultatų galima pasiekti derinant tarpusavyje ekonominius, administracinius teisinius ir socialinius psichologinius valdymo metodus, susiejant tam tikrų valdymo metodų taikymą su organizacijos ekonominio ir kultūrinio išsivystymo lygiu.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką
Vadovavimas kaip Įtakos Priemonė
Vadovavimas - tai žmonių įtakojimas ir veiklos nukreipimas užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti. Vadovai turi mokytis vadovauti, tam, kad jų įtakojimai turėtų kiek galima didesnį teigiamą poveikį siekiant įmonės tikslų. Jeigu vadovas sugeba įtakoti darbuotojus siekti įmonės tikslų nenaudodamas suteiktos valdžios, tai jis yra tikrasis lyderis. Vadovavimas, skirtingai nei valdymas, nesiejamas su formalia įtaka ar sankcijomis darbuotojams.
Grupinis Darbas ir Motyvacija
Greitai kintančioje konkurencinėje aplinkoje būtina ne tik greitai priimti sprendimus, bet ir šiuos sprendimus greitai paversti rezultatais, todėl vis plačiau organizuojamos specialistų darbo grupės, pajėgios savarankiškai išspręsti susidarančias problemas. Grupinio darbo metu kiekvienas darbuotojas turi pateikti savo idėjas, pasidalinti patyrimu ir turima informacija. Vadovo funkcijos tokio darbo metu - užtikrinti sklandų grupės darbą, efektyviai sprendžiant konfliktus, skatinti bendradarbiavimą tarp grupės narių ir atstovauti grupę kitose organizacijos valdymo grandyse, bendraujant su pirkėjais ar tiekėjais.
Darbuotojų Motyvavimas ir Individualūs Skirtumai
Motyvavimas - tai priemonių visuma, skatinanti žmogų aktyviau siekti tikslo. Kadangi motyvuotumas dirbti įtakoja produktyvumą, labai svarbu suvokti kas motyvuoja darbuotojus siekti didžiausių rezultatų. Nėra lengva padidinti darbuotojų motyvuotumą, nes darbuotojai nevienodai reaguoja į tas pačias situacijas, tačiau tai labai svarbu, nes motyvuotiems darbuotojams reikia mažiau išorinės kontrolės - jie patys kontroliuoja save. Individualius skirtumus formuoja asmeniniai poreikiai, vertybės, interesai bei sugebėjimai; darbo ypatumus - konkrečiai pareigybei numatyti apribojimai ir reikalavimai; organizacinei praktikai - taisyklės, žmogiškųjų išteklių politika, atlyginimų sistema.
Maslow ir Herzberg Teorijos
Egzistuoja daug darbuotojų motyvavimo teorinių modelių. Vienas reikšmingiausių - Maslovo poreikių hierarchija. Kitą ne mažiau svarbų teorinį motyvacijos modelį pasiūlė Herzbergas. Jo dviejų veiksnių teorija teigia, kad motyvacijos trūkumą gali sukelti ir kitų veiksnių, ne tik motyvatorių, nebuvimas. Darbuotojų motyvavimas yra dvipakopis procesas, kai pirmiausia yra panaikinami nepasitenkinimo veiksniai (Herzbergas juos įvardino higienos veiksniais) ir plėtojami pasitenkinimo (motyvavimo) veiksniai.
Delegavimas kaip Motyvavimo Priemonė
Siekiant užsibrėžtų tikslų, organizacijose vykdomi įvairūs darbai, kurie turi būti organizuojami. Šie darbai būna įvairaus reikšmingumo ir sudėtingumo, todėl ne visus juo turi organizuoti pats vadovas. Delegavimas - tai kompetencijos perdavimas iš viršaus į apačią. Sprendimų delegavimas yra susijęs su tarpasmeniniais santykiais, pagrįstais savitarpio pasitikėjimu.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę
Vadovavimo Požiūriai
- Personologinis požiūris.
- Elgesio požiūris. Geri vadovavimo rezultatai pasiekiami, kai vadovas motyvuoja (skatina) pavaldinius įgyvendinti organizacijos tikslus.
- Kognityvinis požiūris. Tikrasis sėkmingo vadovavimo pagrindas yra sugebėjimas įvertinti situaciją ir daryti sprendimus.
- Socialinės sąveikos požiūris. Vadovavimas priklauso nuo socialinių santykių, kylančių tarp vadovo ir pavaldinio.
tags: #motyvacijos #sistemos #analize #remiantis #situacinio #vadovavimo