Įvadas
Kognityvinė psichologija, kaip psichologijos kryptis, tiria pažinimo arba mąstymo procesus ir jų rezultatų (žinių) vidinės reprezentacijos problemas. Ši kryptis susiklostė XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, o svarbiausi jos kūrėjai yra U. R. G. Neisseris ir R. Heiberis. Kognityvinės psichologijos tikslas - išnagrinėti, kaip žmogus atmintyje sutvarko žinias, koks žodinių ir vaizdinių komponentų tarpusavio santykis įsiminimo ir mąstymo procesuose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius kognityvinės psichologijos atstovus, jų indėlį į šią sritį ir pagrindines teorijas.
Kognityvinės Psichologijos Ištakos ir Raida
Plėtodamasi kaip priešprieša funkcinei psichologijai ir biheviorizmui, kuris neigia psichinių procesų vidinės organizacijos reikšmę, kognityvinė psichologija atsiribojo nuo atskirų pažinimo funkcijų ir stengėsi paaiškinti vientisą pažinimo procesą, atskleisti žinių struktūrą ir jų panaudojimo dėsningumus. Iš pradžių daugiausia tyrė sensorinės informacijos pokyčius, vykstančius nuo to momento, kai stimulas pradeda veikti receptorių, iki atsakomosios reakcijos (D. Broadbentas, S. Sternbergas). Mokslininkai rėmėsi analogija to, kaip informaciją apdoroja žmogus ir kaip kompiuteris. Buvo išskirta labai daug pažinimo ir vykdymo procesų struktūrinių komplektų (blokų), tarp jų - trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis (G. Sperlingas, J. W. Atkinsonas). Organizuodami eksperimentinius tyrimus ir kurdami empirinius duomenis aiškinančias teorijas, šios krypties atstovai vadovaujasi kai kuriomis geštaltpsichologijos idėjomis, kibernetikos ir struktūrinės lingvistikos teorijos modeliais, perima ir vartoja kai kurias jų sąvokas. Kaip bendra metodologinė orientacija, kuri pabrėžia žinių reikšmę žmogaus elgesiui ir domisi įvairių objektų ir įvykių vidinės reprezentacijos klausimais, kognityvinė psichologija į savo problematiką įtraukia asmenybės ir tarpasmeninių santykių problemas.
Pagrindinės Psichologijos Mokyklos ir Kryptys
Psichologijos mokslas apima įvairias mokyklas ir kryptis, kurių kiekviena siūlo savitą požiūrį į žmogaus psichikos ir elgesio supratimą. Tarp svarbiausių galima paminėti struktūralizmą, funkcionalizmą, geštaltpsichologiją, biheviorizmą ir psichoanalizę.
Biheviorizmas
Biheviorizmas yra psichologijos kryptis, kuri akcentuoja stebimą elgesį, o ne vidinius psichinius procesus. Vienas iš žymiausių bihevioristų buvo Ivanas Pavlovas (1849-1936), kuris atrado sąlyginį refleksą. Clarkas Leonardas Hullas sukūrė formulę Ser = d x v x k x shr, kuri bandė matematiškai apibrėžti elgesį. Burrhusas Fredericas Skinneris eksperimentavo su paskatinimais, kurie buvo duodami subjektams pagal tam tikras skales. Socialinio mokymosi teorija, kurią sukūrė Albertas Bandura, išskyrė tris modelių stimulų tipus: gyvąjį modelį, verbalinį nurodymą ir simbolinį modelį. Pažinimo ir elgesio procesus sudaro dėmesys, spėjimai ir tikėjimai.
Psichoanalizė
Psichoanalizė, kurią sukūrė Sigmundas Freudas, yra teorija ir terapijos metodas, pabrėžiantis nesąmoningų procesų įtaką elgesiui. Freudas vardijo psichikos dalis: Id, Ego ir Superego. Jis taip pat aprašė gynybos mechanizmus, tokius kaip neigimas, išstūmimas ir projekcija. Psichoseksualinio vystymosi teorija teigia, kad asmenybė vystosi per kelias stadijas, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas skirtingoms kūno zonoms. Karen Horney pasiūlė neurotiškų žmonių norus, tokius kaip noras pritapti ir nutolti nuo kitų. Erikas Eriksonas sukūrė psichosocialinio vystymosi teoriją, kuri apima aštuonias stadijas, kurių kiekviena susijusi su tam tikra krize, pavyzdžiui, pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas, savarankiškumas vs. gėda ir abejonės, iniciatyva vs. kaltė, meistriškumas vs. nepilnavertiškumas, identitetas vs. vaidmenų sumaištis, intymumas vs. izoliacija, produktyvumas vs. stagnacija, integracija vs. neviltis. Carlas Gustavas Jungas sukūrė analitinę psichologiją ir įvedė „šešėlio“ sąvoką. Alfredas Adleris pabrėžė pranašumo siekimą ir sukūrė Adlerio terapijos principus.
Taip pat skaitykite: Kognityviniai nusikaltimų paaiškinimai
Svarbiausi Kognityvinės Psichologijos Atstovai
Wilhelmas Wundtas
Wilhelmas Wundtas (1832-1920) 1879 metais įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcige. Jis išrado eksperimentinį introspekcijos metodą. Vundto psichologija buvo dinaminė psichologija, kurioje pagrindiniai sąmonės elementai iš prigimties yra proaktyvūs, o ne reaktyvūs. Pagrindiniai žmogaus gyvenimo elementai yra kūrybiški valios aktai. Todėl jo psichologija yra vadinama voluntarizmu. Vertinant išoriškai, elgesys yra valios aktas, o žvelgiant vidun, tai yra sąmonės dalelė. Tai, kas vyksta mintyse tuo pačiu metu vyksta ir materijoje, arba kūne. Wundtas teigė, kad mūsų sąmonėje žmogaus veiksmai susideda iš trijų komponentų, neatskiriamai susijusių tarpusavyje: pojūčiai, emocijos (jausmų) ir judesys. Jis apibrėžė psichologiją, kaip sąmonės mokslą, teigdamas, kad sąmonė būtinai turi turėti struktūrą ir gali būti tyrinėjama per idėjas, jausmus ir emocijas. Jausmai gali būti skirstomi į malonius/nemalonius, įtampą/atsipalaidavimą ir ramybę/susijaudinimą. Dar vienas metodas, kuriuo galima studijuoti sąmonės struktūrą yra žvelgimas į žmogaus gyvenimo istoriją. Žvelgimas į individų praeitį suteikia įžvalgos apie jų sąmonę. Jis nurodė, kas yra nenormalios sąmonės būsenos, detaliai aprašė ir paaiškino, kas yra haliucinacijos, sapnai ir hipnozės būsenos. Pasak jo, šios nenormalios sąmonės būsenos atsiranda dėl sutrikusio dėmesingumo.
Hermannas Ebbinghausas
Hermannas Ebbinghausas (1850-1909) įrodė, kad „aukštesnieji“ psichologiniai procesai, kurie atlieka esmines funkcijas išmokime ir atminties formavimesi taip pat yra atviri eksperimentiniam tyrinėjimui. Jis atliko atminties eksperimentus su savimi, bandydamas įsiminti bereikšmių raidžių sąrašą ir jį vis ilgindamas, taip pat keisdamas šių sekų kaip stimulų pateikimo greitį. Norėjo tiksliai išsiaiškinti kiek tiksliai kartų toks sąrašas ir kokio ilgumo turi būti pateiktas, kad būtų galima jį išmokti, prisiminti. Pastebėjo, kad žmonės linkę ieškoti prasmės net beprasmėse raidžių sekose, taip jie gali geriau išmokti ir įsiminti. Ebbinghausas sukūrė ir aprašė „užmaršumo kreivę“, kuri parodo, kaip yra pamirštama išmokta informacija. Didžiausias sumažėjimas įvyksta per pirmas 20 minučių ir vėliau reikšmingai sumažėja per pirmą valandą. Kreivė susilygina po maždaug vienos dienos. „Mokymosi kreivė“ parodo, kaip greitai yra išmokstama informacija. Didžiausias padidėjimas įvyksta po pirmo bandymo ir tada palaipsniui mažėja po kiekvieno bandymo pakartoti naują informaciją.
Viurzburgo Mokykla
1896 m. Wundto asistentas Osvaldas Külpe įkūrė naują laboratoriją Viurzburge. Jis kartu su kolegomis išrado naują metodą psichologiniams eksperimentams atlikti. Wundtas skelbė, kad aukštesniąsias mąstymo funkcijas galima tyrinėti tik introspekcijos būdu duotuoju eksperimento momentu, o vėliau to padaryti jau nebegalima. Viurzburgiečiai pradėjo taikyti metodą, kuomet tiriamasis pateikus jam sudėtingus stimulus, tam tikras problemas, savo sprendimą pateikia retrospektyviai, praėjus tam tikram laiko intervalui. Viurzburgiečiai taip pat skelbėsi atradę naujus sąmonės elementus, kurie yra virš jutimų, vaizduotės ir jausmų, kaip teigė Wundtas - tai yra mintys ir sąmoningumas, mintys gali būti sąmonės struktūros dalis nebūtinai sukeldamos tam tikrus vaizdinius.
George Miller, Bruneris, Ulrich Neisser, Jean Piaget
Kiti svarbūs kognityvinės psichologijos atstovai yra George Miller, Bruneris, Ulrich Neisser ir Jean Piaget. Šios teorijos autoriai labiau akcentavo pažinimo procesą.
Jean Piaget
Piaget Jean (Žanas Pjaž) (1896-1980) buvo Šveicarijos psichologas, biologas, logikas ir epistemologas. Tyrimais mėgino atskleisti bendruosius kalbos, pažinimo ir mąstymo dėsnius. Pasak jo, intelekto operacijų koncepcijos, psichika vystosi ir funkcionuoja dėl žmogaus socializacijos. Jis išskyrė 4 pažintines raidos stadijas: sensomotorinę (nuo gimimo iki 2 metų), ikioperacinę (2-6 metų), konkrečių operacijų (6-10 metų), formalių operacijų (10-16 metų).
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie KET kompetencijas
Albert Ellis
Iš visų kognityvinės psichologijos atstovų, filosofiniu atžvilgiu, Albert Ellis bene bus pats svarbiausias. Jo nuomone, mokslas yra logiško galvojimo vyksmas ir įvairiais matavimais patvirtintos išvados. Jis netiki, kad žmogaus veiksmai yra apspręsti neurocheminių elementų, pasąmonės reiškinių (Freudas) ar aplinkos įtakos (Skinner). Kaip Carl Rogers ir Viktor Frankl, Kilis tiki, kad žmogus yra laisva būtybė. Tiesa, jo laisvė yra apribota fizinių, psichinių bei socialinių sąlygų. Bet, nors individas dažnai tų jam duotų sąlygų pakeisti negali, jis visada gali keisti savo laikyseną jų atžvilgiu. Kllis'o sukurta sistema krypta į hedonizmą: "Siek momento malonumų, bet pasverk juos ateityje numatomomis pasekmėmis". Kilis skolinasi "laimės skaitiklį" iš Bentham'o, 19-to a. anglų filosofo. Šis laimės skaitiklis nurodo: "Elkis taip, kad malonumų skalė nusvertų nemalonumų rodyklę".
Kognityvinės Psichologijos Teorijos
Kognityvinės psichologijos pagrindus sukūrė daugybė žymių mokslininkų. Nors teorijų yra daug, kelios tapo ypač svarbios ir plačiai taikomos.
- Klasikinio sąlygojimo teorija (Classical Conditioning): Ši teorija aiškina, kaip tam tikri stimulai gali sukelti automatines reakcijas, pavyzdžiui, kaip formuojasi asociacijos.
- Operantinio sąlygojimo teorija (Operant Conditioning): Tyrinėja, kaip žmonių elgesį keičia pasekmės - apdovanojimai ar bausmės.
- Sternbergo triarchinė intelekto teorija: Ši teorija intelektą skirsto į analitinį, kūrybinį ir praktinį.
- Gardnerio daugybinio intelekto teorija: Howard Gardner teigia, kad egzistuoja ne vienas, o keli intelekto tipai: kalbinis, loginis-matematinis, vizualinis, muzikinis, tarpasmeninis ir kt.
- Piaget kognityvinio vystymosi teorija: Jean Piaget tyrė, kaip vaikai vysto mąstymo gebėjimus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.
Dažniausiai nagrinėjami kognityviniai procesai: suvokimas, atmintis, dėmesio valdymas, problemų sprendimas ir informacijos apdorojimas. Šios sritys suformavo tai, kas vadinama „kognityvine revoliucija“, padėjusia suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus daug giliau nei bet kada anksčiau.
Kognityvinės Euristikos
Intuityvius vertinimus veikia ir kognityvinės euristikos. Žmonės siekia supaprastinti jiems pateiktas užduotis, remdamiesi ribotu skaičiumi euristinių principų. Tai reiškia, kad sudėtingos įvykio tikimybių nustatymo, tam tikrų verčių numatymo užduotys paverčiamos paprastesnėmis vertinimo operacijomis. Apskritai, kognityvinės euristikos yra ganėtinai naudingos, tačiau kartais lemia rimtas sistemines klaidas (A. Tversky, D. Kahneman, 1974). Tokios klaidos pavadintos šališkumais. Vienas tokių šališkumų (taip pat kalbant apie reprezentatyvumą) - „lošėjo klaida“ (A. Tversky, 1974).
Naujasis Euristinio Veikimo Modelis
Remiantis naujuoju euristinį veikimą apibūdinančiu modeliu (D. Kahneman, S. Frederick, 2002), teigiama, kad vertinimas yra paveiktas/veikiamas euristikos, jei nurodytą vertinamo objekto tikslinį požymį individas įvertina pakeisdamas tą požymį kita to paties objekto savybe - euristiniu požymiu - kuris į galvą ateina lengviau, greičiau.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė Lietuvoje
Požymių sukeitimas įvyksta, kai tikslinis požymis yra įvertinamas vietoje jo vertinant kito požymio reikšmę. Svarbu pažymėti, kad kai kurių vertinimo užduočių atveju informacijos, kuri galėtų pakoreguoti ar pagrįsti euristinį vertinimą paprasčiausiai trūksta arba nėra.
Kognityvinės Psichologijos Metodai ir Tyrimai
Kognityvinė psichologija naudoja įvairius metodus, įskaitant eksperimentus, stebėjimus ir modeliavimą kompiuteriu, siekdama suprasti pažinimo procesus. Eksperimentai dažnai apima užduotis, kurios reikalauja tam tikrų pažinimo funkcijų, pavyzdžiui, atminties, dėmesio ar problemų sprendimo. Stebėjimai gali būti naudojami natūraliose situacijose, siekiant ištirti, kaip žmonės naudoja savo pažinimo įgūdžius kasdieniame gyvenime. Kognityvinės psichologijos principai yra plačiai taikomi įvairiose srityse, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, rinkodarą ir technologijas. Švietimo srityje kognityvinė psichologija padeda kurti efektyvesnius mokymo metodus, atsižvelgiant į tai, kaip žmonės mokosi ir įsimena informaciją. Sveikatos priežiūros srityje kognityvinė terapija yra naudojama gydyti įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir priklausomybės. Rinkodaros srityje kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip žmonės priima sprendimus dėl pirkimo ir kaip galima paveikti jų pasirinkimus. Technologijų srityje kognityvinė psichologija padeda kurti patogesnes ir intuityvesnes sąsajas tarp žmogaus ir kompiuterio.
Psichologijos Šakos
Pagal bendro psichologijos objekto tyrimo aspektą skiriamos psichologijos šakos. Psichologijos pagrindinės šakos: bendroji psichologija, diferencinė psichologija, biopsichologija, žmogaus raidos psichologija, patopsichologija, specialioji psichologija, neuropsichologija, socialinė psichologija, zoopsichologija.
Kognityvinė Psichologija: Kodėl Ji Tokia Svarbi
Kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip veikia žmogaus protas - nuo paprasčiausių sprendimų iki sudėtingų procesų, tokių kaip kalba ar abstraktus mąstymas. Ji atsako į klausimus, kurie mus lydi nuo vaikystės: Kodėl kai kuriuos dalykus atsimename aiškiai, o kitus pamirštame? Kodėl kartais reaguojame impulsyviai, net nesusimąstydami? Kaip galime gerinti savo atmintį? Kodėl dėmesys nukrypsta taip lengvai? Kodėl priimame neteisingus sprendimus, nors žinome, kas būtų geriau? Kognityvinė psichologija ne tik paaiškina šiuos reiškinius, bet ir leidžia juos pagerinti - keičiant mokymosi strategijas, mąstymo modelius ir kasdienio elgesio įpročius.
tags: #kognityvines #teorijos #atstovas