Šiais laikais vis dažniau girdime apie emocinį intelektą (EQ) ir jo svarbą. Kas tai iš tikrųjų yra ir kodėl jis laikomas tokiu svarbiu, net svarbesniu už tradicinį intelektą (IQ)? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra emocinis intelektas, kodėl jis svarbus, kaip jį ugdyti ir kokią įtaką jis daro mūsų gyvenimo kokybei.
Kas yra emocinis intelektas?
Emocinis intelektas apibrėžiamas kaip gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių emocijas. Tai sudėtingas asmenybės bruožų derinys, susijęs su pagarba sau, saviverte, savikontrole, gebėjimu sąmoningai suprasti savo jausmus ir atpažinti kito žmogaus jausmus bei tinkamai į juos reaguoti. Kitaip tariant, emocinis intelektas yra gebėjimas jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais.
Skirtingai nuo kognityvinio intelekto (IQ), emocinio intelekto išmatuoti neįmanoma. Jį galima tik atpažinti. Tačiau tyrimai rodo, kad sėkmę gyvenime ir laimės jausmą lemia būtent emocinis intelektas (EQ).
Emocinio intelekto svarba
Emocinis intelektas atlieka svarbų vaidmenį, norint sėkmingai socializuotis, jaustis visuomenės dalimi bei norint jausti pasitenkinimo gyvenimu jausmą. Emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ.
Emociškai intelektualiam vaikui lengviau susirasti draugų ir tą draugystę puoselėti, toks vaikas drąsiau įsilieja į grupę, geba inicijuoti pokalbį, išklausyti, jam lengviau įveikti sunkumus, stresą, išspręsti konfliktus. Tokie vaikai moka atpažinti ir valdyti savo jausmus net ir sudėtingomis aplinkybėmis. Emocinio intelekto įgūdžiai augant padeda formuotis brandžiai, atsakingai ir rūpestingai asmenybei.
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
Emocinis intelektas svarbus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Kognityviniai įgūdžiai ir emocinis intelektas
Nors emocinis intelektas yra labai svarbus, negalima nuvertinti ir kognityvinių įgūdžių. Ekspertė Justina Inkrataitė iš intelekto lavinimo centro „Brain Gym“ teigia, kad jeigu bent vienas iš kognityvinių įgūdžių yra per silpnas, žmogui sunku įsisavinti informaciją. Kognityviniai įgūdžiai apima:
- Gebėjimą išlaikyti dėmesį
- Gebėjimą nepasiduoti išoriniams dirgikliams
- Gebėjimą vienu metu daryti du dalykus
- Ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį
- Loginius ir argumentacijos gebėjimus
- Gebėjimą apdoroti bei suvokti garsinę ir vizualinę informaciją
- Užduočių atlikimo greitį
Kognityviniai įgūdžiai turi lemiamos reikšmės apdorojant ir panaudojant mus pasiekiančią naują informaciją. Gera žinia ta, kad pradėti lavinti kognityvinius įgūdžius niekada nebūna per vėlu.
Kaip ugdyti emocinį intelektą?
Emocinį intelektą galima ugdyti visuose amžiaus tarpsniuose. Nors išmatuoti emocinio intelekto negalime, tačiau nauda ir paskatos kuo anksčiau jį pradėti lavinti - akivaizdžios.
Svarbu suprasti, kad emocinio intelekto ugdymui svarbu ne mokytis nuryti ir slėpti savo emocijas, bet priimti ir išmokti apie jas kalbėtis.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
Štai keletas būdų, kaip ugdyti emocinį intelektą:
Tėvų pavyzdys: Vaikai mokosi iš tėvų, todėl svarbu, kad tėvai rodytų pavyzdį, kaip tvarkytis su emocijomis. Jei šeimoje vyrauja pagarba, mandagus bendravimas, visų narių nuomonės yra svarbios, visi išklausomi - tokį bendravimą vaikas demonstruos ir komunikuodamas su bendraamžiais.
Žaidimai: Mokymasis žaidžiant vaikams itin priimtinas ir efektyvus. Pabandykite kartu su visa šeima pažaisti „Išjungtą garsą”. Šis žaidimas padeda mokytis atpažinti kitų žmonių emocijas ir jausmus.
Mindfulness metodika: VYTURĖLIS, diegiantis Mindfulness metodiką mokykloje, pastebi teigiamų rezultatų ir pasakoja, kaip galima kasdien lavinti vaikų dėmesio koncentraciją ir taip ugdyti sąmoningą mažųjų įprotį būti „čia ir dabar“ bei tinkamai reaguoti į stresines situacijas.
Socialinės emocinės kompetencijos ugdymo programos: Lietuvoje turime keletą prevencinių programų, skirtų vaikų emociniam ugdymui. Šių nevyriausybinių organizacijų vykdomų rekomenduojamų prevencinių programų sąrašą skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šiuo metu siūloma net keletas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programų priešmokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams - tai „Zipio draugai“, „Kimochis“ „Obuolio draugai“, „Įveikime kartu“, „Antras žingsnis“, „Lions Qest“ programos „Laikas kartu“ ir „Aš žinau“.
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
Emocinis intelektas ir švietimas
Pastaruoju metu Lietuvos švietimo kontekste pastebima, kad socialiniam ir emociniam ugdymui skiriama vis daugiau dėmesio. Socialinių ir emocinių gebėjimų svarba asmenybės ūgčiai akcentuojama 2015 m. patvirtintoje Geros mokyklos koncepcijoje, o nuo 2017 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisos, kuriose numatoma, kad visi mokiniai turi turėti galimybę ugdyti savo socialines ir emocines kompetencijas, o pedagogai - galimybę jas stiprinti šioje ugdymo srityje.
Tačiau svarbu, kad patys pedagogai būtų pasirengę vaikų emociniam ugdymui. Net ir geriausios socialinio ir emocinio ugdymo programos nebus veiksmingos vaikams, jei pedagogo elgesys ir jo vertybės absoliučiai skirsis nuo nuostatų, esančių programoje.
Emocinis intelektas ir ateities kompetencijos
Sparčiai tobulėjančios technologijos ir automatizuotos darbo vietos kelia naujus reikalavimus darbuotojams. Ateities kompetencijų sąraše, emocinis intelektas yra pačioje viršūnėje. Emocinis intelektas mums padeda bendrauti su kitais, prisitaikyti prie kitų žmonių nuotaikos, emocijų.
Darbuotojai, turintys šią kompetenciją, turi ilgalaikę ir aukštą motyvaciją dirbti, geba įkvėpti kitus, tapti skirtingų komandų dalimi, yra pozityvūs ir nuolat tobulėja.
tags: #kognityvinis #emocinis #intelektas