Kognityvinio deficito požymiai: išsami apžvalga

Kognityvinės funkcijos - tai sudėtingas smegenų gebėjimų rinkinys, leidžiantis mums suvokti, mokytis, spręsti problemas, prisiminti ir komunikuoti. Šios funkcijos apima mąstymą, atmintį, dėmesį, kalbą, sprendimų priėmimą ir mokymąsi. Sveikos kognityvinės funkcijos yra būtinos kasdieniame gyvenime, nes jos padeda apdoroti informaciją, spręsti problemas ir bendrauti su aplinka. Jos leidžia asmeniui ne tik geriau prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, bet ir palaikyti aukštesnį gyvenimo kokybės lygį. Kognityvines funkcijas palaiko įvairūs veiksniai, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarią mankštą ir socialinį aktyvumą.

Kognityvinės funkcijos terminas yra labai platus, apimantis subtilų galvos smegenų gebėjimą „suvirškinti“ gautą informaciją ir panaudoti ją savo reikmėms. Kognityviniai gebėjimai glaudžiai susiję su intelektu, išsimokslinimu, išlavinta atmintimi ir kryptingu pastabumu.

Kognityvinių funkcijų sutrikimai

Kognityvinių funkcijų sutrikimas atsiranda, kai žmogus patiria sunkumų su dėmesiu, atmintimi, mąstymu ar sprendimų priėmimu. Šie sutrikimai gali būti įvairaus laipsnio - nuo lengvo užmaršumo ar koncentracijos praradimo iki sunkių atminties ir mąstymo sutrikimų, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Sunkesniais atvejais kognityvinių funkcijų sutrikimai gali pereiti į demenciją, kai žmogus praranda gebėjimą savarankiškai gyventi. Ankstyvas kognityvinių funkcijų sutrikimų atpažinimas ir tinkama priežiūra yra labai svarbūs.

Demencija: apibrėžimas, priežastys ir tipai

Demencija - tai dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos sukeltas sindromas, kuriam sergant pažeidžiama daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Demencija - dažnas klinikinis sindromas. Ja serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų. Ilgėjant gyvenimo trukmei, sergančiųjų demencija skaičius sparčiai didėja - dvigubėja kas penkeri metai.

Demenciją gali sukelti daugybė priežasčių: intoksikacija, folio rūgšties, vitamino B12 deficitas, neurosifilis, Parkinsono liga ir kt. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, kuri dėl sudėtingos diagnostikos Lietuvoje dar ne visada tiksliai diagnozuojama. Antra pagal dažnį demencijos priežastis - kraujagyslinė demencija. Ji sudaro 1/5-1/3 visų demencijų. Kraujagyslinė demencija būdinga 60-70 metų amžiaus žmonėms.

Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį

Kraujagyslinė demencija mažiau paplitusi nei Alzheimerio liga, dažnesnė vyrams, prasideda jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga. Demencija gali išsivystyti arba staigiai po ūmių cerebrovaskulinių priepuolių, rečiau - po vienintelio insulto, arba palaipsniui. Dažniausiai pradžioje pacientai skundžiasi galvos skausmais, atminties sutrikimu. Detaliai analizuojant anamnezę išaiškinami išeminiai priepuoliai su lengvu sąmonės netekimu, funkcinėmis parezėmis ar regėjimo pokyčiais.

Kraujagyslinė demencija: apibrėžimas, etiologija ir patogenezė

Terminas „kraujagyslinė demencija“ (KD) grindžiamas tuo, kad smegenų kraujotakos sutrikimai, įskaitant išemiją, hemoragiją ir hipoperfuziją, pažeidžia smegenis ir dėl to sutrinka pažintinės funkcijos. Kraujagyslinė demencija nėra viena liga, bet grupė demencijos sindromų, dažnai siejamų tik bendros prielaidos - pagrindinė kognityvinių funkcijų sutrikimo priežastis yra smegenų kraujotakos patologija, o ne neurodegeneraciniai, uždegiminiai, metaboliniai ar kiti pažeidimai. Skirtingai nuo daugelio kitų demencijos rūšių, sergamumą kraujagysline demencija galima sumažinti taikant profilaktikos priemones. Todėl ypač svarbu anksti diagnozuoti KD ir nustatyti ją sukėlusį kraujotakos sutrikimą. Skirtingai negu dauguma kitų demenciją sukeliančių ligų, kraujagyslinė demencija nelinkusi progresuoti, jei pavyksta kontroliuoti ją sukėlusį smegenų kraujotakos sutrikimą.

Pagrindinės kraujagyslinės demencijos priežastys yra pavieniai ir dauginiai smegenų infarktai, autoimuninis vaskulitas (sisteminė raudonoji vilkligė, granulomatozinis angitas), infekcinis vaskulitas (neurosifilis, Laimo liga), nespecifinė vaskulopatija (poūmė arteriosklerozinė encefalopatija - Binswanger’io liga), pohemoraginė obstrukcinė hidrocefalija, pasikartojanti mikroembolizacija (endokarditas, prieširdžių miksoma), pasikartojančios intracerebrinės kraujosruvos (arterinė hipertenzija, amiloidinė angiopatija), subarachnoidinė kraujosruva, subdurinė hematoma. Kraujagyslinė liga sukelia židininių arba difuzinių smegenų pažeidimų. Židininių cerebrovaskulinių pažeidimų atsiranda dėl trombozinių ar embolinių kraujagyslių okliuzijų. Dažniausia smegenų infarktų lokalizacija, pasibaigianti demencija, yra didžiųjų smegenų pusrutulių baltoji medžiaga bei požievio branduoliai, ypač dryžuotasis kūnas, striatum, ir gumburas, thalamus. Arterinė hipertenzija yra dažna ir židininių, ir difuzinių smegenų pažeidimų priežastis.

Trys pagrindiniai kraujagyslinių smegenų pažeidimų tipai, sukeliantys kraujagyslinę demenciją, yra:

1. dauginiai smegenų infarktai (multiinfarktinė demencija);
2. vienas strateginės lokalizacijos infarktas (priekinės smegenų arterijos baseino, parietalinės skilties, gumburo, gyrus cinguli);
3. smulkiųjų kraujagyslių ligos (lakūninė būklė, Binswanger’io liga ir kt.).

Patofiziologiniai kraujagyslinės demencijos mechanizmai yra labai įvairūs. Svarbiausi veiksniai, turintys įtakos kraujagyslinei demencijai, yra smegenų pažeidimų lokalizacija, tūris ir skaičius. Tačiau šie veiksniai labiau atspindi multiinfarktinės, o ne plačiąja prasme kraujagyslinės demencijos mechanizmus. Šiais veiksniais sunku paaiškinti demencijos mechanizmus, kai kognityvinės funkcijos sutrinka dėl smulkiųjų kraujagyslių ligų ar globalios smegenų hipoperfuzijos. Manoma, kad didelės apimties smegenų infarktai sukelia demenciją dėl to, kad viršijamos smegenų funkcinės kompensacinės galimybės. Dauginiai smegenų kraujagysliniai pažeidimai sukelia suminį sinerginį efektą, kuris neretai yra didesnis, negu galima tikėtis, atsižvelgiant į bendrą šių pažeidimų tūrį.

Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination

Kai kurios lokalizacijos infarktai labiau linkę sukelti demenciją dėl to, kad pažeidžiami smegenų centrai, ypač svarbūs kognityvinių funkcijų neurofiziologiniuose mechanizmuose (asociacinės žievės zonos, gyrus angularis, limbinė žievė, gumburas, centrum semiovale, periventrikulinė baltoji smegenų medžiaga). Galimi kraujagyslinės demencijos patofiziologiniai mechanizmai yra įvairių neurotransmiterių deficitas smegenyse dėl kraujagyslinės kilmės pažeidimų srityse, sintetinančiose didžiąją dalį šių medžiagų.

Kraujagyslinės ir Alzheimerio ligos demencijos skirtumai

Dauguma kraujagyslinės demencijos ar Alzheimerio ligos diagnostinių kriterijų pagal DSM-IV klasifikaciją sutampa (atminties sutrikimai, afazija, apraksija, agnozija, sutrikęs funkcionavimas). Tačiau kraujagyslinės demencijos atveju dar būna ir židininių neurologinių simptomų (pvz., hiperaktyvūs gilieji sausgyslių refleksai, patologinis Babinskio refleksas, pseudobulbarinis paralyžius, eisenos sutrikimai, galūnių silpnumas). Be to, sergant kraujagysline demencija dažnai nustatoma smegenų kraujagyslių liga, kuriai būdingi smegenų žievės ar baltosios medžiagos infarktai.

Alzheimerio liga

• Asmenybės pakitimai: Iš pradžių mažai pastebimi, vėliau tampa akivaizdūs.
• Atminties sutrikimai: Jau pačioje ligos pradžioje ryški progresuojanti amnezija ir amnezinė afazija.
• Ligos pripažinimas: Formalus pripažinimas savų klaidų be didesnio psichologinio išgyvenimo ligos pradžioje, o vėliau visiška kritikos stoka.
• Motorikos sutrikimai: Apraksija ligos pradžioje.
• Kalba: Dažnai ryški dizartrija ir logoklonija, neretai perseveracijos.
• Sugebėjimas skaityti ir rašyti: Atsiranda jau pačioje ligos pradžioje (pasikartojimai ir raidžių praleidimai rašant).
• Emocijų, valios sutrikimai: Ligos pradžioje perdėtas kalbingumas ir atvirumas, vėliau - visiškas abejingumas aplinkai.
• Aktyvios psichoprodukcijos simptomai: Nuostolio bei persekiojimo kliedesinės idėjos.
• Neurologinė simptomatika: Vystosi iš lėto jau esant vėlesnėms ligos stadijoms, nereti ir epileptiniai priepuoliai.
• Somatinė būklė: Ilgą laiką stebima bendrai sunki somatinė savijauta.
• Ligos eiga: Nepertraukiamas progresavimas.

Kraujagyslinė demencija

• Asmenybės pakitimai: Tik asmenybės bruožų paaštrėjimas.
• Atminties sutrikimai: Esant beinsultinei eigai atsiranda iš lėto ir būna hipomnezijos su anekforija pobūdžio.
• Ligos pripažinimas: Kritiškas požiūris savo ligos atžvilgiu, išgyvenimas dėl savo bejėgiškumo, pastangos kompensuoti šį defektą užrašais.
• Motorikos sutrikimai: Esant beinsultinei eigai praksis nebūdingas, jei yra po insulto - tai pakitimai atspindi pažeidimo vietą.
• Kalba: Esant beinsultinei eigai nepažeidžiama.
• Sugebėjimas skaityti ir rašyti: Rašysenos pakitimai be grubesnių ortografinių klaidų.
• Emocijų, valios sutrikimai: Emocijų labilumas.
• Aktyvios psichoprodukcijos simptomai: Atsiranda ūmai esant smegenų kraujotakos pažeidimui, neretai sąmonės sutrikimu.
• Neurologinė simptomatika: Atsiranda ūmai su smegenų kraujotakos pažeidimu, neretai su epilepsijos priepuoliais.
• Somatinė būklė: Tipiniai skundai galvos skausmais ir galvos svaigimu, dažnai kartu su širdies pažeidimu.
• Ligos eiga: Gali būti laipsniškas arba staigus pablogėjimas.

Klinikiniai kraujagyslinės demencijos simptomai

Kadangi yra daug kraujagyslinės demencijos priežasčių ir skirtingų patofiziologinių mechanizmų, klinikinė KD simptomatika yra labai įvairi ir heterogeniška (daug heterogeniškesnė negu Alzheimerio ligos ar demencijos su Lewy kūneliais). Multiinfarktinei demencijai būdinga ūminė ar poūmė pradžia, ryšys su prieš tai buvusiu smegenų kraujotakos sutrikimu, „laiptinis“ progresavimas. Tačiau šie klasikiniai požymiai nėra labai būdingi demencijai, pasireiškiančiai esant lakūninei būklei, status lacunaris. Atmintis sutrinka dažnai, tačiau nebūtinai anksti ir nebūtinai yra vyraujantis demencijos sindromo požymis.

KD labai būdinga sutrikę koncentracija ir dėmesys, problemų sprendimas ir kitų aukštųjų kognityvinių funkcijų defektai. Dažnas ryškus emocijų labilumas arba, atvirkščiai, emocinis šaltumas ir apatija. Nyksta socialiniai įgūdžiai. Nereti elgsenos sutrikimai. Depresija dažnesnė sergant kraujagysline demencija negu Alzheimerio liga. Pasitaiko kliedesinių sutrikimų. Sergant kraujagysline demencija, skirtingai nuo Alzheimerio ligos, labai būdinga (neretai atsirandanti gerokai anksčiau negu pati demencija) nekognityvinė židininė neurologinė simptomatika - hemiparezės, bradikinezija, refleksų asimetrija, patologiniai refleksai, ataksija, pseudobulbarinis sindromas, sutrikusi eisena.

Daugelis autorių išskiria du pagrindinius kraujagyslinės demencijos variantus: žievinį ir požievinį. Žievinį KD variantą dažniausiai sukelia pasikartojantys aterotromboziniai ar emboliniai smegenų infarktai. Šiam kraujagyslinės demencijos tipui būdinga sensomotorinė neurologinė simptomatika, dažna afazija, apraksija, agnozija ir kiti žieviniai neurologiniai simptomai. Pradžia dažniausiai ūminė ar poūmė. Ligoniams, kuriems yra požievinis KD variantas, labai dažnai pasitaiko pseudobulbarinis sindromas, izoliuoti piramidinės sistemos pažeidimo simptomai, dėmesio, frontaliniai ir elgsenos sutrikimai, depresija, labilios emocijos.

Taip pat skaitykite: Ugdomosios strategijos vaikams

Kraujagyslinės demencijos diagnostika

Ligonių, sergančių kraujagysline demencija, kaip ir kitų demencijų atveju, atrankai naudojamas M. F. Folstein ir S. E. Folstein protinės būklės mini tyrimas (Mini-mental state examination, MMSE). Reikšminga diagnostinė priemonė yra neuropsichologinis testavimas. Ligoniams, kuriems yra KD, kognityviniai sutrikimai esti labai įvairaus pobūdžio, tačiau dažnai kognityviniai defektai yra ypač netolygūs - kai kurie kognityviniai procesai labai sutrikę, kiti - beveik normalūs. Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties bei išmokimo sutrikimai paprastai lengvesni negu sergant Alzheimerio liga. Sergant KD, dažniau ir labiau sutrinka ekspresinė kalba, daugiau yra perseveracinės elgsenos komponentų. Dažnesni negu sergant Alzheimerio liga ir frontalinių kognityvinių funkcijų sutrikimai. Kraujagyslinei demencijai būdingesnė sulėtėjusi psichomotorika.

Sergant kraujagysline demencija, atliekami tokie pat laboratoriniai tyrimai, kaip ir sergant Alzheimerio liga. Skirtingai nuo Alzheimerio ligos, nėra jokių biocheminių kraujagyslinės demencijos žymenų. Diagnozuojant kraujagyslinę demenciją, svarbūs struktūrinės neurovizualizacijos metodai - KT ir MRT. Šie tyrimo metodai leidžia identifikuoti kraujotakinę demencijos sindromo priežastį. Jei, atliekant KT ar MRT, nenustatoma kraujagyslinės ligos požymių, KD diagnozė yra labai abejotina. Tiriant KT ar MRT ligonius, sergančius kraujagysline demencija, dažnai stebima pavienių stambių ar abipusių dauginių smegenų pusrutulių ir limbinės sistemos infarktų, dauginių lakūnų ar periventrikulinės baltosios medžiagos difuzinių pažeidimų.

Funkcinės neurovizualizacijos metodai - PET ir SPECT - gali būti naudingi siekiant kraujagyslinę demenciją atskirti nuo Alzheimerio ligos, bet rečiau naudojami klinikinėje praktikoje. Kai yra KD, esti susilpnėjęs metabolizmas ir hipoperfuzija frontalinėse skiltyse ir gyrus cinguli, o sergant Alzheimerio liga, hipometabolizmas ir hipoperfuzija ryškiausi temporalinėse ir parietalinėse skiltyse. Diagnozuojant kraujagyslinę demenciją, tikslinga atlikti galvos smegenų kraujagyslių ultragarsinius tyrimus, kartais echokardioskopiją.

Kraujagyslinės demencijos diagnostikai standartizuoti buvo sukurti keli diagnostinių kriterijų rinkiniai: DSM-IV (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fourth edition); NINDS-AIREN (National Institute of Neurological Disorders and Stroke - Association International pour la Recherché at L’Enseigne- ment en Neurosciences) ir kt. NINDS-AIREN diagnostiniai kriterijai šiuo metu yra plačiausiai naudojami ir yra labai specifiški. Juose skiriami 3 kraujagyslinės demencijos diagnozės patikimumo lygmenys: tikra (definite) KD, tikėtina (probable) KD ir galima (possible) KD. NINDS-AIREN kriterijai yra daug patikimesni diagnozuojant kraujagyslinę demenciją nei „išemijos skalės“ (iš kurių, beje, šie kriterijai ir atsirado).

Diferencinė diagnostika. Kraujagyslinė demencija skirtina nuo Alzheimerio ligos, demencijos su Lewy kūneliais, frontotemporalinės demencijos, Creutzfeldt- Jakob ligos, demencijos dėl galvos traumos, smegenų naviko, AIDS, neurosifilio, norma- laus spaudimo hidrocefalijos. Dažniausia ir aktualiausia diferencinės diagnostikos problema - atskirti kraujagyslinę demenciją nuo Alzheimerio ligos.

Neuropsichologinis ištyrimas padeda atskirti skirtingo pobūdžio kognityvinius sutrikimus, būdingus tik Alzheimerio ligai ir kraujagyslinei demencijai. Atminties fiksacija ir uždelstas atsiminimas labiau sutrinka sergant Alzheimerio liga. Kai kuriais kraujagyslinės demencijos atvejais sutrikusi atmintis nėra svarbiausias demencijos požymis. Kraujagyslinei demencijai būdingas ryškesnis frontalinių elgesio reguliacijos funkcijų, dėmesio koncentracijos ir problemų sprendimo sutrikimas. Kognityviniai sutrikimai yra įvairesni sergant kraujagysline demencija, o ne Alzheimerio liga. Alzheimerio ligai ir KD atskirti plačiai taikomi struktūrinės neurovizualizacijos metodai. Galvos KT padeda identifikuoti smegenų infarktą, hemoragiją, hidrocefaliją ir laikoma adekvačiu tyrimu kasdienėje klinikinėje praktikoje.

Kraujagyslinės demencijos gydymas

Kraujagyslinės demencijos gydymo vaistais tikslas - pristabdyti KD progresavimą gydant pirminę kraujagyslinę ligą, taip pat koreguojant arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą ir hipercholesterolemiją. Dažniausiai vartojami trombocitų agregacijos inhibitoriai. Antiagregantai yra ne tik smegenų infarkto profilaktikos priemonė, bet, kai kurių klinikinių tyrimų duomenimis, sergant KD aspirinas teigiamai veikia kognityvinius sutrikimus. Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) mažina trombocitų agregaciją, slopindama prostaglandinų ir tromboksano A2 sintezę. Rekomenduojama dozė - gerti 150-325 mg 1 kartą per parą.

Gydymo uždavinys - sustabdyti pažintinių funkcijų blogėjimo progresavimą ir palaikyti išlikusius pažintinius sugebėjimus. Vieni iš pažintines funkcijas gerinančių vaistų yra acetilcholinesterazės inhibitoriai. Acetilcholinesterazės inhibitorius rekomenduojama skirti Alzheimerio ligai bei Alzheimerio tipo demencijoms gydyti. Iš glutamatinius NMDA receptorius veikiančių vaistų pagrindinis šiuo metu klinikinėje praktikoje taikomas medikamentas yra memantinas. Memantinas, veikdamas glutamaterginę neurotransmisiją, veikia kaip pažintinius procesus stiprinantis nespecifinis medikamentas, svarbus stiprinant atminties procesą. Atlikti klinikiniai tyrimai įrodė statistiškai patikimą memantino poveikį gydant demencijas (vidutinio ir sunkaus laipsnio Alzheimerio ligą bei kraujagyslinę demenciją).

Kraujagyslinei demencijai gydyti dažnai taikomi cerebrovaskuliniai neurometaboliniai vaistai. Klinikinėje praktikoje plačiai vartojamas nicergolinas, kuris veikia kaip vazodilatatorius, simpatikolitikas. Nicergolinas yra pusiau sintetinis vazoaktyvus ergolino darinys. Dėl adrenolitinio poveikio sukelia vazodilataciją, stabdo neuronų degeneraciją, gerina kraujotaką, slopina trombocitų agregaciją, greitina smegenų gliukozės apykaitą, stimuliuoja neuronų metabolizmą, gausina acetilcholino smegenų žievėje ir kitose smegenų srityse kiekį, tuo pagerindamas nervinių impulsų sklidimą centrinėje nervų sistemoje, veikia kaip antioksidatorius.

Be kraujagyslių ar degeneracinės demencijos gydymo, nicergolinas taip pat taikomas esant ūmiam ar lėtiniam galvos smegenų kraujotakos sutrikimui ir metabolizmo nepakankamumui, periferinės kraujotakos nepakankamumui (akių; ausų, nosies, gerklės; periferinių kraujagyslių ligoms) gydyti. Nicergolinas skiriamas per os po 5-10 mg 3 k./d. prieš valgį, demencijoms gydyti - po 30 mg 2k./d. po pusryčių ir pietų, švirkščiamas į veną arba į raumenis po 4 mg 2 k./d. 7-10 d., vėliau - per os 30 mg/d. 1-3 mėn. Iš kitų hemoreologinių vaistų, skiriamų kraujagyslinei demencijai gydyti, minėtini vinpocetinas, pentoksifilinas. Pažintinių sutrikimų gydymas nootropais įvairioje literatūroje yra vertinamas prieštaringai. Tačiau šiuo metu jau tyrimais įrodytas pramiracetamo veiksmingumas kraujagyslinei demencijai gydyti.

Gana plačiai klinikinėje praktikoje yra taikomas ir laisvųjų radikalų antagonistas ginkmedžio lapų ekstraktas, kurio preparatas stabdo ląstelių lipidų peroksidinę oksidaciją, be to, praplečia smulkias arterijas, tonizuoja venų sieneles, didina kapiliarų tonusą, pasižymi reologiniu poveikiu, gerina neuronų metabolizmą. Visos paminėtos savybės ypač gerina atmintį ir dėmesį, mažina galvos skausmus, svaigimą, nuovargį, gerina miegą. Ginkmedžio ekstraktu demencija bei lengvas kognityvinis sutrikimas gydomas daugelyje Vakarų šalių.

Iš kitų kognityvines funkcijas stiprinančių vaistų reikėtų paminėti ir vitaminą E, selegeliną, hiderginą, kurie gerindami kognityvines funkcijas padeda atitolinti demencijos progresavimą.

Vienas iš svarbiausių uždavinių kontroliuojant demencijas - slauga ir stebėjimas. Būtina užtikrinti demencija sergančių pacientų atitinkamą dietinę mitybą, sekti fiziologinių poreikių tenkinimą, asmens higieną. Reikia sekti, kad pacientai būtų maksimaliai dinamiški ir aktyvūs, kiek įmanoma ilgiau išlaikytų savarankiškumą ir buitinį užimtumą. Ypač svarbus vaidmuo prižiūrint demencija sergančius ligonius tenka jų šeimos nariams. Hospitalizuoti demencija sergančius pacientus reikėtų tik esant psichozės reiškiniams ar ryškiems elgesio sutrikimams.

Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS)

TLK 10 LKS koduojamas F06.7 ir apibūdinamas kaip sutrikimas, kai yra pablogėjusi atmintis, esama mokymosi sunkumų ir nesugebama ilgiau susikoncentruoti prie vienos užduoties. Nuolat jaučiamas protinis nuovargis, atrodo, kad sunku išmokti naują medžiagą, nors objektyviai taip nėra. Nė vienas iš požymių nėra toks ryškus, kad galima būtų diagnozuoti demenciją (F00-F03) arba delyrą (F05.-). Šią diagnozę galima rašyti tik tuomet, kai yra somatinis sutrikimas ir nėra nė vieno psichikos ar elgesio sutrikimo, aprašyto skyriuose F10-F99. Sutrikimas gali išryškėti po daugelio infekcinių ir somatinių ligų, tiek sisteminių, tiek smegenų, nors smegenų veikla nebūtinai būna sutrikusi. Šį sutrikimą reikia skirti nuo poencefalitinio (F07.1) ir potrauminio (F07.2) sindromų pagal jų skirtingą etiologiją bei nedidelį nesunkių simptomų skaičių, bei mažesnę trukmę.

R. Peterseno teigimu, yra trys LKS klinikiniai variantai: amnestinis LKS, LKS, kai yra pakenktos kelios kognityvinės funkcijos, ir LKS, kai sutrinka viena kognityvinė funkcija, išskyrus atmintį. LKS diagnostika yra sudėtinga, nes ypač sunku įvertinti premorbidinę arba eventualios ligos (demencijos) debiuto stadiją, tuo labiau, kad gyvenimiškoji bei specifinė profesinė paciento patirtis, galiausiai smegenų rezervas, simptomų pasireiškimo slenkstis yra labai individualūs ir gali gerokai iškreipti testavimo rezultatus.

Naudojami keli testai: laikrodžio piešimo užduotis, protinės būklės mini tyrimas, Alcheimerio ligos įvertinimo skalė, penkių žodžių testas ir kiti, su demencijų diagnostikos kriterijais sudarantys gana gremėzdišką diagnostikos instrumentą, nelengvai pritaikomą praktiniame šeimos gydytojo darbe. Esant LKS, be kognityvinių funkcijų sutrikimo, gerokai kinta asmens savybės: atsiranda psichinis frigidiškumas, egocentrizmas, šykštumas, įtarumas, konfliktiškumas, gana dažnai paryškėja konkrečiam ligoniui būdingos neigiamos charakterio savybės.

LKS prevencija

LKS prevencija yra, ko gero, perspektyvesnis darbas nei jau esamų sutrikimų gydymas. Bet kuriuo atveju ir profilaktinės,ir gydomosios priemonės daug kur „susikerta“. Demencijos profilaktikos strategiją empiriškai galima suskirstyti į tris kategorijas:

1. Kardiovaskulinės sistemos rizikos veiksnių pašalinimas: arterinės hipertenzijos, hipercholesterinemijos, cukrinio diabeto gydymas, rūkymo atsisakymas.
2. Nervų sistemos apsauga: folio rūgšties ir vitamino B12 vartojimas, antioksidantų (vitaminų C ir E, saikingo alkoholio kiekio) vartojimas, uždegiminių procesų slopinimas.
3. Papildomų neuroninių ryšių kūrimas: kognityvinės veiklos skatinimas, fizinis aktyvumas, socialinis aktyvumas, turiningas poilsis.

tags: #kognityvinis #deficitas #požymiai