Šis straipsnis skirtas išnagrinėti kognityvinio proceso apibrėžimą, aptarti lengvo kognityvinio sutrikimo (LKS) diagnostikos ir profilaktikos aspektus, bei pateikti informaciją apie kognityvinių funkcijų stiprinimo būdus. Straipsnyje remiamasi naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis ir praktiniais patarimais, siekiant padėti skaitytojams geriau suprasti šią svarbią sritį.
Kognityvinio proceso apibrėžimas
Kognityvinis procesas - tai žinių ir įgūdžių įgijimo bei naudojimo procesas. Tai apima platų spektrą protinių gebėjimų, tokių kaip atmintis, dėmesio koncentracija, loginis mąstymas, kalba ir emocinė gerovė. Tai sudėtingas galvos smegenų gebėjimas "suvirškinti" gautą informaciją ir panaudoti ją savo reikmėms. Kitaip tariant, kognityvinis mąstymas - tai gebėjimas abstrakčiai mąstyti, logiškai samprotauti ir spręsti problemas. Kognityviai mąstantis žmogus suvokia savo mintis ir patirtį, geba kritiškai mąstyti ir apmąstyti jas.
Lengvas Kognityvinis Sutrikimas (LKS)
Bene dažniausias skundas terapeuto kabinete - bloga atmintis. Nustatyti patologijos formą, po kuria slepiasi neretai „puse lūpų“ išsakytas skundas, nelengva, nes reikia atlikti testus, nusiųsti ligonį konsultuotis, atlikti vizualinius ir laboratorinius tyrimus, taigi dažniausiai diagnozės nustatymas atidedamas, nuraminant pacientą ir rekomenduojant kokį maisto papildą. TLK 10 LKS koduojamas F06.7 ir apibūdinamas kaip sutrikimas, kai yra pablogėjusi atmintis, esama mokymosi sunkumų ir nesugebama ilgiau susikoncentruoti prie vienos užduoties. Nuolat jaučiamas protinis nuovargis, atrodo, kad sunku išmokti naują medžiagą, nors objektyviai taip nėra. Nė vienas iš požymių nėra toks ryškus, kad galima būtų diagnozuoti demenciją (F00-F03) arba delyrą (F05.-). Šią diagnozę galima rašyti tik tuomet, kai yra somatinis sutrikimas ir nėra nė vieno psichikos ar elgesio sutrikimo, aprašyto skyriuose F10-F99. Sutrikimas gali išryškėti po daugelio infekcinių ir somatinių ligų, tiek sisteminių, tiek smegenų, nors smegenų veikla nebūtinai būna sutrikusi. Šį sutrikimą reikia skirti nuo poencefalitinio (F07.1) ir potrauminio (F07.2) sindromų pagal jų skirtingą etiologiją bei nedidelį nesunkių simptomų skaičių, bei mažesnę trukmę.
Egzistuoja nuomonė, kad LKS nėra atskiras nozologinis vienetas, tačiau paskutiniu metu žymesnieji klinikinių kognityvinių sutrikimų tyrinėtojai, remdamiesi klinikiniais, ligos vystymosi, epidemiologiniais, vizualiais bei patofiziologiniais duomenimis primygtinai reikalauja LKS įtraukti į DSM-V. LKS, kaip sunkiai „užčiuopiama“ patologija, istoriškai turėjo daug vardų: lakūninė, parcialinė, dismnestinė demencija, organinis smegenų sindromas, organinis smegenų sutrikimas, kognityvinis sutrikimas be demencijos, su amžiumi susijęs atminties sutrikimas (T. Crook), pseudodemencija, į demenciją panaši geros prognozės būklė, gerybinis senėjimo užmaršumas (R. Blackford), senilinis amnestinis sindromas, su amžiumi susijęs kognityvinis nusilpimas (R. Levy). Diagnozei nustatyti vienas pagrindinių instrumentų yra protinės būklės mini tyrimas, kuriuo nustačius 27-24 balus pagal Lietuvos Respublikos normatyvinius aktus diagnozuojama LKS. R. Peterseno teigimu, yra trys LKS klinikiniai variantai: amnestinis LKS, LKS, kai yra pakenktos kelios kognityvinės funkcijos, ir LKS, kai sutrinka viena kognityvinė funkcija, išskyrus atmintį.
LKS Diagnostika
LKS diagnostika yra sudėtinga, nes ypač sunku įvertinti premorbidinę arba eventualios ligos (demencijos) debiuto stadiją, tuo labiau, kad gyvenimiškoji bei specifinė profesinė paciento patirtis, galiausiai smegenų rezervas, simptomų pasireiškimo slenkstis yra labai individualūs ir gali gerokai iškreipti testavimo rezultatus. Naudojami keli testai: laikrodžio piešimo užduotis, protinės būklės mini tyrimas, Alcheimerio ligos įvertinimo skalė, penkių žodžių testas ir kiti, su demencijų diagnostikos kriterijais sudarantys gana gremėzdišką diagnostikos instrumentą, nelengvai pritaikomą praktiniame šeimos gydytojo darbe. Tačiau esant LKS, ir pats tobuliausias testas neatstoja ilgalaikio ir empatinio ligonio stebėjimo, daug informacijos suteikia profesinio arba pomėgių rato kolegų, objektyvūs šeimos narių liudijimai.
Taip pat skaitykite: Sprendimų priėmimo apibrėžimas
Medicininėje ir psichologinėje praktikoje tenka naudotis gerokai supaprastintais testų rinkiniais, kaip antai B. Reizbergo trumpa kognityvinių funkcijų vertinimo skale. Šioje skalėje tiriamos tik penkios kognityvinės funkcijos: koncentracija, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis, orientacija, funkcionavimas ir rūpinimasis savimi. Kiekviena funkcija įvertinama blogėjančia tvarka nuo 1 iki 7 balų. Tiriant koncentraciją prašoma atiminėti iš 100 po 7, vardyti mėnesius atbuline tvarka, atiminėti iš 40 po 4, iš 10 po 1. Atliekant trumpalaikės atminties tyrimą, reikia prisiminti praeito savaitgalio ar savaitės įvykius, TV laidas, klausiama, koks lauke oras, kas yra dabartinis ar buvęs prezidentas, koks adresas ir pan. Kai tiriama ilgalaikė atmintis, klausinėjama apie vaikystės draugus, mokytojus, kur ligonis gimė, ką dirbo. Pažengus ilgalaikės atminties sutrikimui, lydintis asmuo žino apie tiriamojo praeitį daugiau nei jis. Tiriant orientaciją klausinėjama, kiek valandų, kokia savaitės diena, mėnuo. Pažengus kognityvinių funkcijų sutrikimui, klysta pasakyti datą, nepažįsta artimųjų. Sutrikus penktajai, kognityvinio funkcionavimo ir rūpinimosi savimi funkcijai, pamirštama, kur yra daiktai, pasidaro sunku dirbti, pasiklystama nepažįstamose vietose, „stringa“ sudėtingesnės užduotys: finansinių reikalų tvarkymas, apsipirkimai, vėliau tampa keblu pasirinkti rūbus, dar vėliau - apsitarnauti.
Esant LKS, be kognityvinių funkcijų sutrikimo, gerokai kinta asmens savybės: atsiranda psichinis frigidiškumas, egocentrizmas, šykštumas, įtarumas, konfliktiškumas, gana dažnai paryškėja konkrečiam ligoniui būdingos neigiamos charakterio savybės. Pastebėta, kad esant LKS kartais labai pagyvėja tolimos praeities prisiminimai, o tai, matyt, turi savo patomorfologinį paaiškinimą. Daugiausia pokyčių aptinkama temporalinėje žievėje, migdoliniame kūne, gumbure, baziniuose ganglijuose ir hipokampe, kur pastebimi gana specifiški neurofibriliniai rezginiai, taip pat konstatuojama vidinė ir išorinė hidrocefalija, yra pokyčių kraujagyslėse.
Praktinis diagnostinis šeimos gydytojo darbas turėtų susidėti iš tokių etapų: išklausius ligonio skundus ir surinkus objektyvią anamnezę (jei įmanoma), gydytojas paklausia keletą klausimų iš minėtos Reizbergo trumpos kognityvinių funkcijų vertinimo skalės, galima panaudoti ir visą klausimyną. Gavus bent du ar tris klaidingus atsakymus, atliekami protinės būklės mini tyrimas, laikrodžio piešimo testas, penkių žodžių testas arba tiriamasis siunčiamas atlikti testus pas medicinos psichologą. Jei rezultatai nepatenkinami, neretai tiriamasis siunčiamas atlikti vizualinius tyrimus arba tyrimus dėl kitų - pagydomų - būklių, sukeliančių LKS sindromą. Praktikoje dažniausiai kognityvinius sutrikimus sukelia lėtinė intoksikacija alkoholiu ir vaistai: tricikliai antidepresantai, neuroleptikai, narkotikai, hipnotikai, anksiolitikai, anticholinerginiai vaistai, polipragmazija. Tačiau susidūrus su kognityviniais sutrikimais būtina prisiminti skydliaukės tiek hiper-, tiek hipofunkciją, hipoglikemiją, inkstų nepakankamumą, kepenų nepakankamumą, Adisono ligą, Kušingo sindromą, hiperkapniją, nulemtą obstrukcinių plaučių ligų, ir kitas ligas, kurios sergant pirmiausia išryškėja ne kognityviniai sutrikimai, o kiti simptomai. Kasdieniame darbe gana nelengva diferencijuoti 3 „D“: demenciją, delyrą, depresiją. Ir demencijai, ir depresijai būdingas sulėtėjimas, apatiškumas, sumažėjęs domėjimasis aplinka, dėmesio koncentracijos nusilpimas, tačiau depresijai būdingesnis liūdesys, mintys apie savižudybę, beviltiškumas. Diferenciacija sunki, daug padeda objektyvi anamnezė. Delyras nuo lengvo kognityvinio sutrikimo skiriasi staigesne pradžia, pablogėjimu naktį, bet kuriuo atveju diferencinė diagnostika turi būti atlikta greitai, kadangi ir depresija, ir delyras gali virsti urgentinėmis būklėmis. LKS sutrikimą vertiname kaip pradinę neurodegeneracinės demencijos (pvz., Alcheimerio ligos) fazę, o kraujotakos sutrikimai galvos smegenyse gali greitai pabloginti kognityvines funkcijas, nes prie progresuojančio neurodegeneracinio proceso prisideda fokalinė vaskulinė patologija. Demencija gali būti neurodegeneracinio ir vaskulinio proceso lydinys, todėl būtina labai atidžiai stebėti ir preventyviai gydyti tiek kompensuotą, tiek remituojančią lėtinę smegenų išemiją.
LKS Profilaktika
LKS prevencija yra, ko gero, perspektyvesnis darbas nei jau esamų sutrikimų gydymas. Bet kuriuo atveju ir profilaktinės, ir gydomosios priemonės daug kur „susikerta“. Demencijos profilaktikos strategiją empiriškai galima suskirstyti į tris kategorijas.
- Kardiovaskulinės sistemos rizikos veiksnių pašalinimas: Arterinė hipertenzija, hipercholesterinemija, cukrinis diabetas ir rūkymas - tai visuotinai pripažinti miego arterijų aterosklerozės rizikos veiksniai, o miego arterijų aterosklerozė yra pagrindinis veiksnys, lemiantis insulto išsivystymą, savo ruožtu ši liga padidina demencijos išsivystymo riziką 5-10 kartų. Miokardo infarktai, širdies ritmo sutrikimai padidina demencijos išsivystymo riziką 5 kartus. Rūkymas yra patvirtintas širdies-kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, manoma, kad būtent dėl vaskulinių priežasčių. Alcheimerio ligos rizika rūkantiems padvigubėja, tačiau nikotinas per se, atrodo, mažina amiloido kiekį.
- Nervų sistemos apsauga: Folinė rūgštis ir vitaminas B12 yra būtini tam, kad paverstų homocisteiną metioninu. Kai yra homocisteino perteklius, pakenkiamas kraujagyslų endotelis, taigi hiperhomociteinemija yra kraujagyslinių ligų nepriklausomas rizikos veiksnys, ypač tai pasakytina apie miego arterijų aterosklerozę. Homocisteino padaugėja 30% asmenų, kuriems yra LKS, 45% asmenų, sergančių Alcheimerio liga, ir 60% kraujagyslinės demencijos ligonių. Tyrimai in vitro parodė, kad Apo E4 sumažina neuronų antioksidacinius gebėjimus. Oksidacinis stresas sukelia lipoproteinų oksidaciją, b-amiloido polimerizaciją ir perteklinio laisvųjų radikalų kiekio susidarymą. Vitaminai C ir E, saikingas alkoholio kiekis pašalina laisvuosius radikalus. Taip pat įrodinėjama, kad mikroelementai, esantys raudonajame vyne ir žaliojoje arbatoje, apsaugo nuo intoksikacijos b-amiloidu. Tikslinga toliau atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kokia alkoholio rūšis labiausiai tinka LKS profilaktikai, nes yra duomenų, leidžiančių manyti, kad alus mažina homocisteino kiekį. Esant demencijoms neabejotinai vyksta uždegiminiai procesai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo slopina abi ciklooksigenazes: COX-1 ir COX-2. Kai kurie tyrimai parodė, kad ilgai vartojant šiuos preparatus apie 3 kartus sumažėja Alcheimerio ligos rizika, tačiau pateikti ir tai paneigiantys pranešimai.
- Papildomų neuroninių ryšių kūrimas: Pirmoji šios kategorijos sritis - kognityvinės veiklos skatinimas, t. y. įvairaus tipo informacijos gavimas, analizavimas, bandymas įsiminti, kryptingas mokymasis, „kalimas“. Įvairūs tyrimai atskleidė, kad aktyvi kognityvinė veikla net iki 33% sumažina Alcheimerio ligos tikimybę. Kita sritis - fizinis aktyvumas - itin svarbi širdies-kraujagyslių patologijos išsivystymui sumažinti. Fiziniai pratimai padidina gamybą augimo faktoriaus (IGF-1), sumažinančio T-fosforilinimą - procesą, būdingą Alcheimerio ligai. Geri rezultatai LKS prevencijoje pasiekti derinant mišrią veiklą, pvz., muziejų lankymą, ekskursijas, keliones, šokių mokymąsi. Šiose veiklose derinasi ir fizinis aktyvumas, ir kognityvinė veikla. Amžinių senatvinių atminties sutrikimų atitolinimui nemenką reikšmę turi socialinis aktyvumas, turiningas poilsis. Psichologiniai užimtumo, reikalingumo, asmens svarbos elementai turi fiziologinį, neurotransmiterinį paaiškinimą ir galingą LKS stabdantį poveikį. Tyrimai parodė, kad aplinkos įvairinimas stabdo spontaninę apoptozę, padidina neurogenezę ir gerina erdvinę atmintį.
Kognityvinių įgūdžių stiprinimo būdai
Kognityviniai įgūdžiai - tai platus spektras protinių gebėjimų, kurie yra labai svarbūs vaiko atminčiai, dėmesio koncentracijai, loginiam mąstymui ir emocinei gerovei. Stiprių pažinimo įgūdžių ugdymas yra gyvybiškai svarbus, nes jais grindžiamas gebėjimas mąstyti, mokytis, samprotauti ir atkreipti dėmesį, todėl jie yra pagrindas tiek akademiniams pasiekimams, tiek kasdienei sėkmei. Kognityviniai įgūdžiai vaidina svarbų vaidmenį informacijos apdorojimui ir mokymosi rezultatams. Kiekvienas įgūdis, pavyzdžiui, atmintis ir dėmesys, veikia tarpusavyje ir daro įtaką kitiems, todėl svarbu stiprinti visus kognityvinių įgūdžių aspektus.
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
- Dėmesio įgūdžiai: apima nuolatinį, selektyvų ir dalomąjį dėmesį, kurie yra svarbūs norint išlikti susikaupusiam ir efektyviai atlikti kelias užduotis.
- Atminties įgūdžiai: apima tiek ilgalaikę, tiek darbinę atmintį, kurios yra labai svarbios prisimenant praeities informaciją ir išlaikant informaciją atmintyje atliekant užduotis.
- Loginio mąstymo ir argumentavimo įgūdžiai: yra svarbūs sėkmingam problemų sprendimui ir idėjų formavimui.
- Audityvinis (garso) pažinimas: apima garsų analizę, maišymą ir segmentavimą, kad būtų galima suprasti kalbą ir bendravimą.
- Vizualinis (vaizdo) pažinimas: tai gebėjimas mąstyti vaizdiniais. Tai svarbu tokioms užduotims, kaip skaitymas, problemų sprendimas ir nurodymų laikymasis.
Kognityvinis disonansas ir jo įveikimas
Kognityvinis disonansas - tai psichologinė sąvoka, reiškianti diskomfortą arba įtampą, kuri kyla, kai turime du ar daugiau prieštaringų įsitikinimų, idėjų ar vertybių. Kognityvinis disonansas gali būti labai nemaloni patirtis, nes verčia mus susidurti su savo įsitikinimų ir veiksmų konfliktu ir jį išspręsti.
Kaip susidoroti su kognityviniu disonansu?
- Pakeiskite savo elgesį: Vienas iš būdų išspręsti kognityvinio disonanso problemą - pakeisti savo elgesį taip, kad jis atitiktų jūsų įsitikinimus ir vertybes.
- Pakeiskite savo įsitikinimus: Kitas būdas išspręsti kognityvinį disonansą - pakeisti savo įsitikinimus, kad jie atitiktų jūsų elgesį.
- Ieškokite informacijos: Kartais kognityvinis disonansas kyla dėl to, kad mums trūksta informacijos arba supratimo apie tam tikrą temą.
- Ieškokite paramos: Susidūrus su kognityviniu disonansu, gali būti naudinga kreiptis į draugus, šeimą arba terapeutą.
- Praktikuokite atjautą sau: Kai susiduriate su kognityviniu disonansu, svarbu būti geranoriškam ir supratingam sau pačiam.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. KET yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos, santykių problemos, valgymo sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai.
Intuityvūs vertinimai ir kognityvinės euristikos
Intuityvūs vertinimai veikiami ir kognityvinių euristikų. Žmonės siekia supaprastinti jiems pateiktas užduotis. Tam padaryti remiamasi ribotu skaičiumi euristinių principų (kognityvinių euristikų) dėl kurių sudėtingos įvykio tikimybių nustatymo, tam tikrų verčių (reikšmių, angl. value) numatymo užduotys paverčiamos paprastesnėmis vertinimo operacijomis. Kognityvinės euristikos yra ganėtinai naudingos, tačiau kartais lemia rimtas sistemines klaidas. Tokios klaidos pavadintos šališkumais.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
tags: #kognityvinis #procesas #kas #tai