Priimant sprendimus, teismai dažnai remiasi liudytojų parodymais, todėl bylos eiga ir teismo sprendimas priklauso nuo liudytojų. Siekiant įvertinti liudytojų parodymus ir jų patiriamą psichologinį diskomfortą, atliekama liudytojo psichologinė išvada. Šiame straipsnyje aptariami liudytojo psichologinės išvados ypatumai, psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės skirtumai, psichologų vaidmuo teismo procese ir teisės psichologų kompetencija.
Liudytojų patiriamas psichologinis diskomfortas
Baudžiamosiose bylose, ypač susijusiose su smurtu ar viešosios tvarkos pažeidimais, liudytojai dažnai patiria baimę ir psichologinį diskomfortą. Iš liudytojo elgesio galima spręsti apie jo baimę: jis žvalgosi, negali nuosekliai kalbėti, abejoja dėl įvykio aplinkybių. Teisėjai ir psichologijos ekspertai pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas liudytojui nusiraminti, užtikrinti jo saugumą ir paaiškinti jo teises bei pareigas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teigia, kad psichologinį diskomfortą liudytojui sukelia viešas kalbėjimas teismo procese ir suvokimas apie savo parodymų įtaką teismo sprendimui. Teisėja pabrėžia, kad svarbu prisitaikyti prie konkretaus asmens kalbėjimo būdo ir tempo, padėti jam papasakoti tai, kas jam žinoma byloje. Teisėjo vaidmuo yra ypač svarbus, nes jis turi užtikrinti, kad proceso dalyviai nedarytų poveikio liudytojui.
Kaip sumažinti liudytojų patiriamą stresą
Liudytojams stresą kelia proceso eigos, savo teisių ir pareigų nežinojimas. Teismo šaukimą gavęs liudytojas turi suvokti savo pareigą atvykti į teismą nurodytu laiku. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas užtikrina, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo, kai jie yra pakviesti į teismą liudytojais. Atvykdamas į teismą, liudytojas privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir teismo šaukimą. Prieš duodant parodymus, teisėjas liudytojui išaiškins jo pareigas ir įspės dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Liudytojas turi teisę atsisakyti duoti parodymus, jei jie reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius.
Dr. Kristina Vanagaitė ir prof. Gintautas Valickas teigia, kad stiprus stresas ir neigiamos emocijos gali būti patiriamos tais atvejais, kai asmuo tampa smurtinių įvykių liudytoju. Stresą gali sukelti situacijos neapibrėžtumas, padidėjusi atsakomybė ir kaltinamojo daromas spaudimas. Siekiant sumažinti liudytojų patiriamą stresą, svarbu, kad pareigūnai suteiktų jiems netiesioginę pagalbą - nuramintų, paaiškintų susidariusią situaciją ir nurodytų, kur galima gauti psichologinę konsultaciją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos teismų praktika
Psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė: skirtumai ir uždaviniai
Ekspertizė yra procesas, kurio metu asmuo, turintis specifinių žinių, atsako į teismo klausimus ir pateikia išvadą teismui. Psichologinė ir psichiatrinė ekspertizės skiriasi savo tikslais ir metodais. Psichiatrinė ekspertizė susitelkia į asmens psichinę būklę, siekiant nustatyti, ar asmuo neserga psichikos liga, kuri galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Psichologinė ekspertizė skiriama, kai asmeniui nėra nustatyto psichikos sutrikimo, siekiant įvertinti jo psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą.
Psichologai, atliekantys ekspertizes, orientuojasi į asmenybę, jos psichikos procesus, auklėjimo ypatumus, o ne į ligas ar sutrikimus. Jie gali pritaikyti skirtingas įvertinimo metodikas, padėsiančias atsakyti į įvairius ekspertizės klausimus. Teisės psichologai savo žinias taiko teisinio reguliavimo srityje, įvertindami kaltintojo psichinę kompetenciją dalyvauti teisminiame procese ir liudytojo parodymus.
Teisės psichologo kompetencija
Atliekant psichologinę ekspertizę, kai nereikia nustatyti psichinio sutrikimo, teisės psichologas yra pranašesnis už psichiatrus ir klinikinius psichologus, nes turi specifinių psichologinių ir teisinių žinių. Teisės psichologai turi žinių apie asmens kriminalinio elgesio raidą, viktimologijos bei teisės pagrindus. Jie geba analizuoti atliktas ekspertizes bei teikti pasiūlymus pakartotinei ekspertizei. Jei yra diagnozuojama psichikos liga, reikalingas psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas.
Psichologo vaidmuo apklausiant nepilnamečius
Psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnamečius yra ypač svarbus, siekiant užtikrinti, kad vaiko parodymai būtų tikslūs ir patikimi. Psichologas gali padėti vaikui įveikti stresą ir baimę, susijusius su apklausa, taip pat užtikrinti, kad vaiko teisės būtų apsaugotos. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugo vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažina psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį.
Mediacija kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas
Taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuris gali būti taikomas civiliniuose ir baudžiamosiose bylose. Mediacija padeda šalims susitarti ir išvengti teismo proceso. Siekiant užtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimą, siūloma nustatyti papildomus reikalavimus mediacijos paslaugų teikimui, reglamentuoti mediatorių sąrašo sudarymą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Išvados
Liudytojo psichologinė išvada yra svarbi priemonė, padedanti įvertinti liudytojų parodymus ir jų patiriamą psichologinį diskomfortą. Psichologinė ir psichiatrinė ekspertizės skiriasi savo tikslais ir metodais, todėl svarbu pasirinkti tinkamą specialistą, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teisės psichologai turi specifinių žinių, reikalingų atliekant psichologines ekspertizes teisiniame procese. Psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnamečius yra ypač svarbus, siekiant užtikrinti, kad vaiko parodymai būtų tikslūs ir patikimi. Mediacija yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuris gali padėti šalims susitarti ir išvengti teismo proceso.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
tags: #liudytojas #psichologo #isvada