Kognityvinis Sutrikimas: Kas Tai, Priežastys, Diagnostika ir Gydymo Būdai

Įvadas

Kognityviniai sutrikimai - tai plati sritis, apimanti įvairias būkles, kurios paveikia smegenų gebėjimą apdoroti, saugoti ir atkurti informaciją. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais ir turėti skirtingas priežastis, todėl svarbu suprasti, kas tai yra, kaip jie diagnozuojami ir kokie gydymo būdai yra prieinami. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, sergančiųjų kognityviniais sutrikimais žmonių skaičius sparčiai didėja, todėl ši tema tampa vis aktualesnė.

Kas yra Kognityvinis Sutrikimas?

Kognityvinės funkcijos yra būtinos žmogui normaliai funkcionuoti. Kognityvinės (pažinimo) funkcijos yra būtinos žmogui normaliai funkcionuoti. Kai kurios pažinimo funkcijos neturi vieno aiškaus anatominio centro gal­vos smegenyse, jas užtikrina daugelio galvos smege­nų struktūrų darni veikla (dėmesys, atmintis, sociali­nė elgsena, planavimas, problemų sprendimas ir kt.). Tai apima mąstymą, atmintį, dėmesį, kalbą, sprendimų priėmimą ir mokymąsi. Kognityvinė sveikata labai svarbi, ji yra viena iš svarbiausių žmogaus egzistencijos sąlygų, o kognityvinių funkcijų nusilpimas ir sumažėjimas yra sąlygotas visos eilės priežasčių, visų pirma oksidacinio streso. Sutrikus kognityvinėms funkcijoms, žmogus patiria sunkumų su dėmesiu, atmintimi, mąstymu ar sprendimų priėmimu. Šie sutrikimai gali būti įvairaus laipsnio - nuo lengvo užmaršumo ar koncentracijos praradimo iki sunkių atminties ir mąstymo sutrikimų, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Sunkesniais atvejais kognityvinių funkcijų sutrikimai gali pereiti į demenciją, kai žmogus praranda gebėjimą savarankiškai gyventi.

Kognityviniai sutrikimai - tai plati grupė, apimanti būkles nuo lengvo kognityvinio sutrikimo iki demencijos sindromo, įskaitant kraujagyslinius ir neurodegeneracinius sutrikimus. Protinės būklės sutrikimų spek­tras yra platus - nuo normalių su amžiumi susijusių pokyčių iki sunkių neurodegeneracinių patologijų.

Kognityvinių Sutrikimų Priežastys

Kognityvinių sutrikimų priežastys yra įvairios, todėl svarbu atsižvelgti į visus galimus veiksnius. Kadangi sutrikimų etiologija įvairi, skiriasi ir jų pa­togenezė.

• Amžius: Senstant organizmui, natūraliai mažėja kognityvinės funkcijos. Atsitiktinis užmaršumas, pavyzdžiui, raktų pametimas, yra normalus senėjimo požymis.
• Neurodegeneracinės ligos: Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma. Tyrinėjant Alzheimerio ligą vienas iš pagrindinių konstruktų tapo lengvas kognityvinis sutrikimas, kuris yra svarbus rodiklis ligos ankstyvai diagnostikai ir prodromo numatymui.
• Kraujagysliniai sutrikimai: Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių reikšmė kognityviniams sutrikimams išsivys­tyti ir progresuoti žinoma jau seniai. Kraujagysliniai kognityviniai sutrikimai išsivysto, kai sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis ir jos negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų. Smegenų kraujotakos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, kurie galiausiai pažeidžia nervų sistemą ir kognityvines funkcijas. Pagal dažniausiai naudojamus 2011 metais pasiūly­tus kriterijus, kraujagysliniais kognityviniais sutrikimais šiuo metu vadinami bet kokie galvos smegenų kraujota­kos sutrikimų sukelti ar su jais susiję kognityviniai su­trikimai.
• Kitos ligos: Be kraujagyslinių patologijų, kognityvinius sutriki­mus gali sukelti daugelis įvairių ligų.
• Gyvenimo būdas: Fizinis pasyvumas didina nutukimo, diabeto ir hipertenzijos riziką.
• Oksidacinis stresas: Oksidacinis stresas išsivysto, kai reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) gamyba viršija organizmo antioksidacinių sistemų pajėgumą jas neutralizuoti. Smegenys yra vienas aktyviausių žmogaus organų - jos sunaudoja daug deguonies ir energijos, tačiau turi ribotas apsaugos priemones nuo oksidacinės žalos.
• Nuotaikos sutrikimai: Nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, dažnai susiję su kognityviniais sutrikimais ir gali apsunkinti jų diagnostiką.
• Genetinis polinkis: Svarbiausi rizikos veiksniai - amžius, kraujagyslių ligos, oksidacinis stresas, genetinis polinkis ir gyvenimo būdas.

Lengvas Kognityvinis Sutrikimas (LKS)

Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) yra tarpinė būklė tarp normalaus su amžiumi susijusio kognityvinio senėjimo ir demencijos. Klinikiniame darbe vis dažniau lengvo kognityvinio sutrikimo diagnozė nustatoma individams, kurie turi rizikos susirgti Alzheimerio liga. Kadangi egzistuoja daug lengvo kognityvinio sutrikimo sąvokų, labai svarbu vieningai apibrėžti lengvą kognityvinį sutrikimą, tik jam būdingais, ne demencijos diagnostikai skirtais, kriterijais.

Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai

Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) pasižymi objektyviai nustatomais kognityviniais pokyčiais, tačiau pacientas vis dar išlieka savarankiškas. Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) nebūtinai reiškia, kad žmogus ateityje susirgs demencija. Kai kurių žmonių būklė ilgą laiką išlieka stabili, o kiti netgi atgauna ankstesnį kognityvinį lygį. Tačiau tyrimai rodo, kad kasmet apie 1 iš 10 žmonių, turinčių lengvą kognityvinį sutrikimą, pereina į demenciją, nors progresavimo tempas priklauso nuo individualių ir aplinkos veiksnių.

Kraujagysliniai Kognityviniai Sutrikimai

Kraujagysliniai kognityviniai sutrikimai - tai bet kokie galvos smegenų kraujotakos sutrikimų sukelti ar su jais susiję kognityviniai sutrikimai. Ilgėjant gyvenimo trukmei, senstant visuomenei, sergančiųjų kraujagysliniais kognityviniais sutrikimais žmonių skaičius sparčiai didėja. Kraujagyslinė demencija diagnozuojama pagal NINDS-AIREN (angl. The National Institute of Neurolo­gical Disorders and Stroke (NINDS) and the Association Internationale pour la Recherche et l’Enseignement en Neurosciences (AIREN)) diagnostikos kriterijus.

Kraujagyslinių kognityvinių sutrikimų atveju pažeistos gali būti įvairios pažinimo funkcijos. Vis dėlto būdingiausi požievinio tipo frontalinių funkcijų sutrikimai. Todėl nuken­čia dėmesys, vykdomosios funkcijos, informacijos apdoro­jimo greitis. Ryškūs epizodinės atminties sutrikimai esti re­tesni.

Kognityvinių Sutrikimų Diagnostika

Ankstyvos Alzheimerio ligos diagnozės privalumai yra šie: nustačius diagnozę paciento elgesys tampa lengviau suprantamas, namiškiai nebekaltina paciento dėl nekontroliuojamo elgesio ir pripažįsta ligą. Ankstyva diagnostika leidžia pacientui dalyvauti pasirenkant ir planuojant gydymą.

Kognityvinių sutrikimų diagnostikos pagrindą su­daro pakitimų nustatymas neurokognityvinio ištyrimo metu. Privaloma atlikti Protinės būklės trumpą tyrimą (angl. Mini Mental State Examination - MMSE). Kadan­gi kraujagyslinių kognityvinių sutrikimų atveju ši ska­lė nėra itin jautri, reikėtų atlikti ir išsamesnius testus, pavyzdžiui, Monrealio kognityvinį įvertinimą (angl. Montreal Cognitive Assessment - MoCA ) ar Adenbru­ko kognityvinio tyrimo metodiką (angl.

Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį

Neuropsichologinis ištyrimas

Kognityvinių sutrikimų diagnostika remiasi pakitimų nustatymu neuropsichologinio ištyri­mo metu. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų su­keltų kognityvinių sutrikimų pobūdis skiriasi nuo pakitimų, pasireiškiančių neurodegeneraci­nių ligų metu. Šiuo atveju atminties pablogėjimas nėra toks ryškus, kaip sergant Alzheimerio liga. Be to, vyrauja sutrikimai atliekant ne uždelsto at­siminimo, o informacijos įsiminimo užduotis. Itin ryškūs kraujagyslinių kognityvinių sutri­kimų atveju yra vykdomųjų funkcijų (tokių kaip planavimas, informacijos apdorojimas, abstrakci­jos ir pan.) sutrikimai.

Neurovizualiniai tyrimai

Be neurokognityvinio ištyrimo, būtina atlikti ir neu­rovizualinius tyrimus - galvos smegenų kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Norint diagnozuoti kraujagyslinius kogni­tyvinius sutrikimus, atliekant neurovizualinius tyrimus reikia nustatyti galvos smegenų kraujo­takos sutrikimams būdingus pokyčius. Nors svarbiausias demencijų diagnostikoje lieka klinikinis įvertinimas, visuomet rekomen­duojama atlikti ir neurovizualinį tyrimą.

Kadangi kompiuterinėje tomografijoje mato­mi tik stambūs pakitimai, rekomenduojama rink­tis galvos smegenų MRT taikant T1, T2, fluid-atte­nuated inversion recovery (FLAIR) ir gradient-echo režimus. Pastarasis iš jų būtinas norint aptikti mikrohemoragijas [10]. Reikia įvertinti tiek neurodegeneracinėms ligoms, tiek kraujotakos sutrikimams būdingus pokyčius. Pageidautina įvertinti ne tik infarkto zonas bei hemoragijas, bet ir atrofiją (ypač media­linių smilkininės skilties struktūrų) bei baltosios medžiagos pokyčius.

Su kokiomis diagnostikos problemomis susiduriama?

Mano nuomone, didelė problema yra per menkas dė­mesys kognityviniams sutrikimams ir pavėluota jų dia­gnostika. Neretai artimieji į blogėjančias pažinimo funk­cijas laiku dėmesio neatkreipia, manydami, kad tai nor­malaus senėjimo proceso dalis. Į gydytojus kreipiama­si tik tada, kai kognityviniai sutrikimai jau ima smarkiai trikdyti kasdienę veiklą. Svarbu atkreipti dėmesį į galimus kognityvinius sutrikimus, išsiaiškinti tiek subjektyvią, tiek ir objekty­vią (iš prižiūrinčio asmens) ligos anamnezę. Taip pat rei­kėtų išsiaiškinti rizikos veiksnius ir vartojamus vaistus, galinčius turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms.

Kognityvinių Sutrikimų Gydymas ir Prevencija

Kognityvinius sutrikimus svarbu pradėti gydyti ne­delsiant, tik juos diagnozavus. Specifinio kraujagyslinių kognityvinių sutrikimų gy­dymo, deja, nėra.

Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination

Gydymo būdai:

• Kraujagyslinių rizikos veiksnių korekcija: Svarbi kraujagyslinių rizikos veiksnių korekcija ir antrinė galvos smegenų kraujotakos sutri­kimų prevencija.
• Medikamentinis gydymas: Ypač plačiai gydant kraujagyslinius kognityvinius sutrikimus tirti racetamų grupės medikamentai. Lietuvoje šios grupės preparatas pramiracetamas kompensuojamas 3 mėnesius po patirto galvos smegenų kraujotakos sutrikimo (praeinančiojo galvos smegenų iše­mijos priepuolio, galvos smegenų infarkto ir kt.). Pramira­cetamo veikimo mechanizmas yra sudėtinis. Jis pasižy­mi poveikiu cholinerginei sistemai - aktyvina choliner­ginių neuronų veiklą hipokampe, taip pat gerina neuro­plastiškumą.
• Gyvenimo būdo keitimas: Pirmiausia, aišku, gyvenimo būdo keitimas, fizinis aktyvumas, ir psicho-emocinė stabilizacija, ir lydinčių ligų komorbido sanavimas. Tyrimai rodo, kad vos 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką.

Prevencinės priemonės:

• Fizinis aktyvumas: Fiziniai pratimai padidina gamybą augimo faktoriaus (IGF-1), sumažinančio T-fosforilinimą - procesą, būdingą Alzheimerio ligai.
• Mityba: Mityba taip pat yra labai svarbi gyvenimo būdo dalis, tiesiogiai veikianti smegenų sveikatą.
• Polifenoliai: Naujovė ir netgi sakyčiau, revoliucija, yra gerai užmiršta sena. Kalbu apie polifenolius, kurie naudojami kognityvinių sutrikimų kompensavimui. Polifenoliai - tai fitocheminės medžiagos su fenolio hidroksilintu žiedu, kurios suteikia augalams spalvą, kvapą, skonį. Kaip nustatyta in vivo ir in vitro tyrimais, polifenoliai turi galingiausią antioksidacinį poveikį kovoje su laisvaisiais radikalais. Vienas iš šaltinių - vaisiai ir uogos. Viena iš tų studijų patvirtina, kad polifenoliai iš vynuogių ir šilauogių pagerina trumpalaikę atmintį sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms. Kita studija rodo, kad flavonoidai, tai yra viena iš polifenolių grupių, taip pat teigiamai veikia atmintį: mažina atminties susilpnėjimą, pagerina atmintį.
• Kognityvinė veikla: Aktyvi kognityvinė veikla net iki 33% sumažina Alzheimerio ligos tikimybę.

tags: #kognityvinis #sutrikimas #reiksme