Pasaulinės ekonominės krizės pasekmės, nuolatinis skubėjimas ir dideli reikalavimai sau - tai tik keletas iš daugelio veiksnių, sukeliančių stresą šiuolaikiniame pasaulyje. Netikrumas dėl susidariusios situacijos sukelia daug įtampos, o ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Tačiau, anot psichoterapeuto V. Stulpino, žmogus yra sukurtas taip, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių. Svarbu suprasti streso prigimtį, jo poveikį ir išmokti efektyvių įveikos mechanizmų, kad galėtume gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą.
Streso Samprata ir Priežastys
Stresas - tai vidinė reakcija į įvairius įvykius, aplinkybes, faktorius, nutikimus, kurie daugiau ar mažiau susiję su mūsų gyvenimu. Vieniems stresines situacijas išprovokuoja tokios aplinkybės ar tokie įvykiai, kurie kitiems asmenims atrodo neverti jokio reikšmingesnio jaudulio. Tad labai daug priklauso ir nuo to, kaip pats žmogus reaguoja į tam tikrus įvykius ir aplinkybes, ar tai jautrus žmogus, koks jo atsparumas stresui ir t.t. Stresą lemia ne tik išorinės sąlygos, bet ir vidinės nuostatos, dideli reikalavimai sau ir kitiems, nerealios užduotys, pernelyg dideli lūkesčiai.
Streso priežastys gali būti skirstomos į:
- Išorines priežastis: didelis darbo krūvis, sudėtingos darbo užduotys, artimųjų nesėkmės ir ligos, egzaminų sesija, vėlavimas į darbą, santykių problemos ir kt.
- Vidines priežastis: įvairios ūminės ir lėtinės ligos, traumos, pesimizmas ir negatyvus mąstymas, labai didelis nerimas, per dideli reikalavimai sau ir (arba) savo asmens nuvertinimas ir t.t.
Streso Poveikis Organizmui
Streso akivaizdoje žmogaus organizmas ir psichologinė struktūra dažniausiai reaguoja regresu. Regresas - tai būsena, kai asmenybė ima funkcionuoti žemesniu lygiu, nei buvo iki tol. Atrodo, kad žmogus elgiasi ne pagal savo amžių, patirtį ar intelektą. Jis jaučiasi bejėgis, nieko negebantis, niekam tikęs, galintis išgyventi tik kito žmogaus dėka. Ligos prispaustas ir stiprų stresą patyręs žmogus tampa tarsi mažiau suaugęs, tarsi daugiau vaikas.
Organizmo reakcijų kompleksas, pasireiškiantis streso metu, vadinamas tipiniu organizmo atsaku į stresą. Būdingi šie požymiai: didesnis širdies susitraukimų dažnis ir stipris, raumenų įsitempimas ir gausesnis kraujo pritekėjimas į griaučių raumenis, prakaitavimas ir odos pašiurpimas (vadinamoji „žąsies oda“), greitesnis ir negilus kvėpavimas, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, akių vyzdžių išsiplėtimas, karščio bangos ir nedidelis temperatūros pakilimas, įtampa ir nerimas. Tuo tarpu virškinimo procesai sulėtėja, todėl gali pasireikšti ir pilvo ar skrandžio diskomfortas, pilvo pūtimas ar raižymas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Po streso gali kamuoti įtampos galvos skausmas ar didelis nuovargis, nes organizmas sudėjo daug jėgų, kad įveiktų potencialiai pavojingą situaciją. Taigi nesunku suprasti, kad nuolatinė streso būsena labai vargina organizmą ir sekina jo gyvybines funkcijas - juk kūnas visą laiką turi būti pasiruošęs „bėgti ir gintis“.
Ilgalaikis stresas gali sukelti įvairius psichikos sutrikimus, tokius kaip:
- Disociacinis konversinis sutrikimas: sutrikimas, sukeltas streso, kurio psichologinės įveikos mechanizmai nesugeba neutralizuoti. Esant šiam sutrikimui, reaguoti pradeda kūnas, kurio simptomai skiriami psichologinei įtampai bei stresui sumažinti. Tai gali pasireikšti traukuliais, tikais, mikčiojimu, amnezija (žmogus skundžiasi tarsi atminties praradimu), galūnių funkcijų sutrikimais, regos, klausos, uoslės, skonio jutimų sutrikimais, savasties, t. y.
- Panikos sutrikimas: kai žmogų be jokios aiškios priežasties ištinka baimės, panikos bei kontrolės praradimo jausmas, lydimas prakaitavimo, širdies plakimo, orientacijos netekimo, artėjančio apalpimo, išprotėjimo ir mirties nuojautos.
- Depresinis epizodas: būdinga nuolat bloga nuotaika, kurią žmogus ne visada suvokia, lydima kelių pagrindinių bei keletos antraeilių nuolat pasireiškiančių simptomų.
Psichologiniai Įveikos Mechanizmai
Žmogui, patyrusiam emocinį stresą ar krizę, nesąmoningai įsijungę psichologiniai įveikos mechanizmai gali būti ne tik efektyvūs ir tinkami, bet ir griaunantys. Vieni įveikos mechanizmai padeda įveikti stresą mažiausiomis sąnaudomis, kiti tai daro fizinės ir psichologinės pusiausvyros sąskaita, t. y. Įveikos mechanizmai - automatiškai vykstantys psichologiniai procesai, apsaugantys asmenybę nuo nerimo, vidinių bei išorinių pavojų, vidinės ir išorinės realybės įsisąmonimo.
Pavyzdžiui:
- „Krizė apėmė Latviją ir statybas, bet mums tai negresia, nes gamybos apimtys nesumažėjo” (įveikos mechanizmas - neigimas);
- „Bus gaminami kiti produktai, akcijos pakils, investuosime į kylančias akcijas ir viskas bus gerai” (protingavimas).
Žmogus dažniausiai nesuvokia, kaip pasireiškia šie procesai.
Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika
Kaip Suvaldyti Stresą?
Svarbu neleisti, kad stresas mus pernelyg stipriai paveiktų fiziškai ir emociškai - vertėtų išmokti suvaldyti stresą, ypač tuomet, kai jis visiškai nenaudingas.
- Suprasti streso priežastis: įtampą patiriame dėl stresą sukeliančios situacijos arba dėl mūsų reakcijos į stresinę situaciją. Ir vis dėl to didžioji dalis stresų - psichologinio pobūdžio, t.y., stresą provokuoja ne tiek tai, kas vyksta su žmogumi, bet būtent tai, ką jis galvoja apie situaciją - pačio žmogaus mintys.
- Atsipalaidavimo technikos: daugybė tyrimų ir eksperimentų patvirtina, kad atsipalaidavimo technika, pradedant klasikine E. Jacobson, J. Schultz relaksacija ir „labiau klasikine” jogos dzen meditacija, efektyviai atpalaiduoja raumenų įtampą, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies darbą ir žarnyno veiklą, subalansuoja organizmo endokrininę sistemą ir kartu sumažina emocinę įtampą bei nerimą. Įvaldžius šias paprasčiausias metodikas, atsipalaidavimo ir nusiraminimo būseną galima pasiekti per 20-30 sekundžių.
- Reguliarus judėjimas: įrodyta, kad fiziškai aktyvūs asmenys geriau atsispiria stresinėms situacijoms ir streso poveikiui. Pasistenkite kasdien pasivaikščioti. Galite lankyti baseiną ar sporto klubą. Išsirinkite sau patinkančią sportinę veiklą ir įtraukite ją į savo rutiną.
- Sveika mityba: venkite rafinuotų angliavandenių, greitojo ir riebaus maisto. Valgykite dažniau, bet po mažiau. Sumažinkite kavos ir alkoholio kiekį, atsisakykite nikotino.
- Miego kokybė: stenkitės atskirti poilsį nuo darbo.
- Dienoraštis: rašykite dienoraštį ir atkreipkite dėmesį, kokios situacijos arba nutikimai sukėlė daugiausiai streso. Pasvarstykite, ar įmanoma kažką pakeisti.
- Stoicizmas: stoikai teigia, kad mūsų laimė priklauso nuo to, kaip mes suvokiame ir reaguojame į išorines aplinkybes, o ne nuo pačių aplinkybių. Jie skiria dvi sferas: tai, kas priklauso nuo mūsų valios, ir tai, kas nepriklauso. Pavyzdžiui, mes negalime kontroliuoti oro, kitų žmonių elgesio ar ligų, bet mes galime kontroliuoti savo mintis, jausmus ir veiksmus.
Artimųjų Palaikymas
Artimieji, norintys padėti streso ištiktajam, turi atsiminti tris pagrindinius dalykus: meilę, paguodą ir buvimą. Buvimas - sunkiausia, bet veiksmingiausia. Priimti savo artimą tokį, kokį jis yra dabar - nusivylęs, liūdnas, piktas ant viso pasaulio (ir galbūt ant jūsų). Įsijausti į jo būseną, jausmus, požiūrį. Nėra paprasta visa tai atlaikyti ir neskubėti su paviršutiniškais patarimais ar guodimais.
„Jei kas nors nori padėti kitam, net nebūdamas susaistytas Hipokrato priesaika, teatsimena - „Primum non nocere” („Pirmiausia nepakenk”). Tai reiškia, kad nereikia bandyti patiems nustatinėti diagnozės, vertinti būklės sunkumo, savižudybės rizikos ir kitų veiksnių, nes tai turi atlikti tik kvalifikuotas specialistas, - tvirtina gydytojas. - Jei iš tiesų norite padėti savo artimui, pasimetusiam ar pakliuvusiam į bėdą, paklauskite savęs, ar mylite jį kaip savo artimą, kaip savo brolį. Jeigu abejojate, geriau nepradėkite ir nedarykite nieko - tai bus nuopelnas Jums.
Kada Kreiptis į Specialistus?
Jei streso suvaldyti nepajėgiate, tuomet nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus. Ilgai besitęsiančio streso situacijoje išsivysto būklės, kurios jau yra klinikiniai sutrikimai. Juos gydo bendrosios praktikos gydytojai, psichiatrai kartu su psichologais-psichoterapeutais arba be jų, naudodami ir medikamentus, ir psichologinės pagalbos metodus.
Artimieji, įvertinę regreso būseną, turi teisę bei prievolę kreiptis į psichikos sveikatos centro apylinkės psichiatrą pagalbos tiems žmonėms, kurie dėl savo psichikos būsenos negali ar yra nepajėgūs pasirūpinti savimi.
Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas
Streso Mitai
Gyvename skubėjimo, įtampos amžiuje, todėl ir mitų apie stresą sklando nemažai. Peržvelkime psichoterapeuto O. Lapino paneigtus mitus:
- Stresas negali pakenkti sveikatai, nes tai psichikos procesai. Jau įrodyta, kad stresas daro poveikį ne tik psichiniams, bet ir fiziologiniams procesams.
- Nuo streso kenčia tik silpni žmonės. Greičiau priešingai: stiprius stresus patiria aktyvūs, valingi žmonės, kurie išsikelia sudėtingas gyvenimo užduotis ir siekia jas įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį.
- Mes negalime valdyti stresinių situacijų, nes stresas mūsų laikais neišvengiamas, todėl visi esame jo aukos. Įtampą patiriame dėl stresą sukeliančios situacijos arba dėl mūsų reakcijos į stresinę situaciją. Ir vis dėl to didžioji dalis stresų - psichologinio pobūdžio, t.y., stresą provokuoja ne tiek tai, kas vyksta su žmogumi, bet būtent tai, ką jis galvoja apie situaciją - pačio žmogaus mintys.
- Mes visada žinome, kada patiriame didelį stresą. Ne visada yra taip. Stresas - maksimalios koncentracijos kritinėje situacijoje reakcija, jo paskirtis - išgyventi ekstremalioje situacijoje: kai reikia veikti, o ne svarstyti ar jausti. Po stiprių stresų būdingi streso simptomai atsiranda jau po to, kai grėsmė praeina ir įtampa pradeda mažėti.
- Streso priežastis lengva nustatyti. Šis teiginys yra teisingas, jei yra nedidelis stresas, kai streso simptomai išryškėja iš karto po kažkokio poveikio. Bet jei stresas stiprus, tuomet, kaip ir anksčiau buvo minėta - streso požymiai neišryškėja tol, kol įtampa nesumažėja.
- Visi žmonės į stresą reaguoja vienodai. Tikrai ne. Kiekvienas žmogus unikalus, todėl kiekvienam skirtingos ir streso priežastys, ir streso simptomai, ir gebėjimas išgyventi stresą bei įveikti jo pasekmes.
- Laimingas gyvenimas turi būti be stresų. Išvengti jų vargiai ar pavyks, nes gyvenimo tikslų siekimas, o kartais ir išorinės aplinkybės gali sukelti stresą. Ką tikrai moka laimingas žmogus - tai valdyti savo būseną bet kokiose gyvenimo situacijose.
- Nuo streso kenčia tik suaugusieji. Vaikų ir paauglių stresinės reakcijos vystymosi mechanizmas lygiai toks pats, kaip ir suaugusių žmonių.
- Kai kurie žmonės linkę stresuoti, todėl jiems beprasmiška mokytis įveikti stresą. Iš tiesų - kai kurie genetiniai, biologiniai ir socialiniai faktoriai įtakoja streso lygį. Pavyzdžiui, choleriškas temperamentas, būtinybė gydytis hormoniniais preparatais ar gyvenimas dideliame mieste. Visa tai didina stresų kiekį, stiprumą ir trukmę, tačiau tai nereiškia, kad nereikia mokytis valdyti stresą ir suprasti jo priežastis.
- Vienintelis dalykas, padedantis nuo streso - poilsis. Ne visai taip. Jei žmogus negali atsikratyti įtampos - joks poilsis nepadės. Beje, vienas iš natūraliausių būdų atsikratyti vidinės įtampos yra būtent fizinis aktyvumas - tai puikus būdas sumažinti streso pasekmes.
tags: #kokios #isorines #aplinkybes #sukelia #stresa