Įvadas
Kalbant apie vaikų priklausomybes, dažniausiai pagalvojama apie priklausomybes nuo alkoholio, tabako, psichotropinių medžiagų. Tačiau priklausomybių esama ir daugiau, pavyzdžiui, priklausomybė nuo interneto, lošimų, sporto, maisto, kofeino, apsipirkimo ir pan. Šiame straipsnyje jas ir aptarsime. Elgesio priklausomybės - santykinai nauja ir kuo toliau, tuo aktualesnė problema, ypač tarp jaunimo. Pasaulio sveikatos organizacija elgesio priklausomybes neseniai naujoje klasifikacijoje priskyrė prie priklausomybių, ko anksčiau nebuvo.
Priklausomybės apibrėžimas
Priklausomybė apibūdinama kaip lėtinis sutrikimas, kai asmuo nesugeba kontroliuoti savo elgesio vartodamas tam tikras medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Dažniausiai stebima fizinė priklausomybė, kai pats organizmas reikalauja tam tikros medžiagos ar proceso. Dažnai būdingas slenksčio didėjimas, kai vis daugiau reikalaujama medžiagos, kuri padėtų pasiekti prieš tai buvusį efektą ar pojūtį. Dalis priklausomybių turi ir psichologinį aspektą, kurį įveikti ir atpažinti yra sunkiau. Psichologinė priklausomybė apima tam tikrus ritualus, emocijas. Paciento, sergančio priklausomybe, elgesio pokyčiai ne visada pastebimi iš karto. Dažniausiai negatyvumas atsispindi mokykloje, šeimoje, bendraujant su draugais ar užsiimant kasdiene veikla.
Dažniausios Vaikų Priklausomybės
Vaikų priklausomybių rūšys yra skirtingos, sunkiau pastebimos, tačiau gali turėti neigiamų padarinių tiek asmenybės raidai, tiek šeimos gerovei.
Informacinės technologijos
Šiais laikais dažnai naudojamasi telefonais ir kompiuteriais. Tyrimo, atlikto Jungtinėje Karalystėje, duomenimis, vaikai daugiau laiko praleidžia naudodamiesi internetu, nei žiūrėdami televizorių. Dauguma vaikų teigia, kad naudoja telefoną ar planšetinį kompiuterį tik tam, kad galėtų naršyti internete. Rytų šalyse šios priklausomybės yra dažnesnės, pavyzdžiui, Anglijoje jos sudaro 10 proc., Šveicarijoje - 17 proc., Korėjoje - 31 proc. Deja, duomenų apie priklausomybės nuo interneto paplitimą Lietuvoje neturime.
Priklausomybė nuo interneto - tai perteklinis interneto naudojimas žaidimams ar kitai veiklai (pvz., naršymas socialiniuose tinkluose), kai sutrikdoma kasdienė veikla, nes ši veikla užima didžiąją dalį dienos. Vaikų priklausomybė nuo interneto retai apima azartinius žaidimus. Čia daugiau kalbama apie priklausomybę nuo internetinių žaidimų, žinučių, socialinių tinklų ar blogų sekimo / rašymo.
Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika
Psichologas-psichoterapeutas prof. dr. Gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis tėvams, auginantiems vaikus ir paauglius, organizuojantis seminarus „Vaikystė be ekranų“, aiškina, kad šiandienos vaikai ir paaugliai - amžiaus grupė, kuri yra gimusi skaitmeninių prietaisų apsuptyje, todėl juos kompiuteriniai žaidimai gali pažeisti labiausiai. „Tyrimai rodo, kad skaitmeninė priklausomybė gali turėti didelį poveikį besivystančioms smegenims. Prefrontalinei smegenų žievei, kuri atsakinga už gebėjimą kontroliuoti impulsus, siekti ilgalaikių tikslų. Vaikams iki dvejų metų išvis nereikėtų patikėti ekranų, nebent tai būtų pokalbiai su artimaisiais. Pokyčiai smegenyse gali turėti įtakos kognityvinei funkcijai, dėmesio ir kalbos apdorojimui, kalbos raidai, dėmesio ir aktyvumo sutrikimui. Vėliau tai gali turėti poveikį ir akademiniams rezultatams“, - įspėja gydytojas psichiatras M. Jasulaitis. Anot jo, signalai, kurie galėtų įspėti apie pradėjusią formuotis priklausomybę nuo skaitmeninių prietaisų, yra susijaudinimas, dirglumas, irzlumas, kai negali pasinaudoti skaitmeniniais įrenginiais, sunku ištverti nuobodulį, taip pat susidomėjimo kita veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, praradimas. Dar vienas simptomas - apgaudinėjimas ir melas. Radikalesni požymiai, kai priklausomybė jau pažengusi, - asmens higienos nepaisymas: vaikai gali rečiau valytis dantis, praustis, vengti persirengti.
Tyrimais įrodytas svarbus tėvų vaidmuo. Tėvai gali sekti tiek laiką, kurį vaikai praleidžia naudodamiesi internetu, tiek interneto turinį. Visa tai padeda ugdyti savireguliacijos įgūdžius paauglystėje. Įrodyta, kad priklausomybė nuo telefono ar planšetinio kompiuterio gali sukelti tiek miego sutrikimus, tiek nemigą.
Aleksitimijos terminas apima blogą emocijų atpažinimą / sunkumus atpažįstant jausmus, blogą emocijų išraišką simboliais (žodžiais) / sunkumus įvardijant jausmus bei kognityviniam asmenybės stiliui būdingą orientaciją į aplinkos veiksnius (ignoruojami vidiniai išgyvenimai ir patirtis) / į išorę orientuotą mąstymą. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, dažniau būna intravertai, nemoka valdytis esant stresinėms situacijoms, juos apima pyktis ir nerimas. Pastebėtas glaudus priklausomybės nuo interneto ir aleksitimijos pasireiškimo ryšys, ypač tada, kai priklausomybė išsivysto jauno amžiaus pacientams.
Simptomai, kurie rodo vaikų priklausomybę nuo interneto, yra:
- Miego laikas, aukojamas internetui.
- Nesugebėjimas sekti laiko, praleisto naršant internete.
- Prislėgta nuotaika, dirglumas ir pyktis, kai naudojimasis internetu yra ribojamas ar draudžiamas.
- Neatliekami namų darbai.
- Pasirenkama laiką praleisti naršant internete, o ne bendraujant su šeima, draugais.
- Vengiama naujų pažinčių.
- Nesidomima kita veikla.
- Greitai supykstama, nemokama valdyti emocijų.
„Kontroliuoti vaikus, deja, nėra paprasta - tai kovos žingsniai. Sunkesniais atvejais rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichikos specialistus. O specifinių ir itin veiksmingų procedūrų, psichoterapinių technikų ar medikamentų, galinčių išspręsti šią problemą, deja, nėra. Galime gydyti tik simptomus. Pasaulyje problema, kylanti dėl kompiuterinių žaidimų, yra lygiagreti probleminiam interneto naudojimui. Šis neseniai įgavęs priklausomybę žymintį trumpinį PIN. Mat interneto naudojimas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinio gyvenimo, tačiau tam tikrai daliai žmonių jis tampa probleminis ir trikdo tiek fizinį, tiek socialinį funkcionavimą. Anot specialistų, probleminis naudojimas yra tada, kai veikla internete, dažniausiai socialinių tinklų tikrinimas, naršymas, žaidimai, lošimas, apsipirkimas, pasireiškia kaip nevaldomas įprotis, trikdantis svarbias asmens gyvenimo sritis: sveikatą, santykius, mokslus, darbą.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Alkoholis ir tabakas
Priklausomybė nuo alkoholio ir tabako yra viena dažniausių priklausomybių rūšių. Gali būti vartojamos tiek legalios, tiek nelegalios medžiagos (pvz., marihuana). Pastebėta, kad tie vaikai ar paaugliai, kurie rūko cigaretes arba vartoja alkoholį, yra labiau linkę vartoti ir marihuaną. Kuo anksčiau pradedama vartoti šias medžiagas, tuo anksčiau pastebimos ir sveikatos problemos, be to, dažniau susiduriama su gyvybei pavojingomis situacijomis.
Užkietėję rūkaliai dažniausiai pradeda rūkyti paauglystėje arba jaunystėje (90 proc. - nuo 18 metų, 99 proc. - iki 26 metų). Kuo anksčiau pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys priklausomybė, kurią įveikti bus sunkiau. Lietuvoje apie 30 proc. jaunimo (15-24 metų) rūko cigaretes, 21 proc. -elektronines cigaretes. 8 proc. pradėjo rūkyti būdami jaunesni nei 15 metų. Rūkymas pažeidžia kvėpavimo takus, dantenas, širdį. Tuo tarpu alkoholio vartojimas lemia dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, atminties praradimą, dažnesnė linkstama į suicidą (ypač paauglės mergaitės). Pastebėta, kad kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad suaugus išsivystys priklausomybė. 2007 metų tyrimo duomenimis, maždaug 90 proc. Europos mokinių yra gėrę alkoholio. 82 proc. apklaustų mokinių vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, 61 proc. - per pastarąsias 30 dienų. Skirtingoje šalyse alkoholio vartojimo dažnis skiriasi. Pavyzdžiui, 80 proc. Austrijos ir Danijos, 31 proc. Islandijos ir 35 proc. Armėnijos mokinių teigė, kad gėrė alkoholio per pastarąsias 30 dienų. Beveik visose šalyse alkoholio daugiau išgeria berniukai negu mergaitės. Tiesa, Islandijoje mergaitės alkoholio išgeria daugiau negu berniukai.
Labiau linkę vartoti alkoholį yra tie vaikai, kuriems trūksta tėvų dėmesio, bendravimo, kurių šeimose stebimi dažni konfliktai, per griežta disciplina, šeimoje ar giminėje yra buvę priklausomybės atvejų.
Viena pavojingiausių situacijų - apsinuodijimas alkoholiu. Tai gyvybei grėsminga būklė, kai per trumpą laiko tarpą suvartojamas didelis kiekis alkoholio. Alkoholis užslopina gyvybines funkcijas, todėl išsivysto koma, galima užspringti, slopinamas kvėpavimas, širdies veikla, o kartais ištinka net mirtis. Apsinuodijusius alkoholiu vaikus gydytojas turi nedelsdamas apžiūrėti ir suteikti pagalbą.
Priklausomybė nuo maisto
Tai naujai apibrėžta priklausomybių rūšis. Deja, tyrimų, nagrinėjusių vaikų priklausomybes nuo maisto, yra labai mažai. Manoma, kad vaikams ši priklausomybė yra pavojingesnė dėl dar vykstančios biologinės ir psichologinės jų raidos. Priklausomybė nuo maisto (pvz., saldainių, kepinių, saldintų gėrimų) būdingesnė mažesniems vaikams. Nustatyta, kad vaikams, kurie pripažįsta turintys priklausomybę nuo maisto, būdingas mažesnis sotumo jausmas, emocinis valgymas, jų kūno masės indeksas yra didesnis.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Tėvų maisto ribojimas vaikams ir griežta priežiūra vertinama nevienareikšmiškai. Kelete tyrimų įrodyta, kad vaikams, kurių tėvai riboja maistą, yra didesnė nutukimo tikimybė. Kituose tyrimuose šis ryšys nenustatytas. Dar viename tyrime stebėtas teigiamas poveikis nutukimo išsivystymui ateityje, bet tyrime buvo tiriami tik vaikai iki 3 metų. Vaikų, nuolat jaučiančių spaudimą valgyti, kūno masės indeksas ateityje dažniausiai neviršija normos. Deja, išsivysčiusiose šalyse 23,8 proc. berniukų ir 22,6 proc. mergaičių turi antsvorio ar yra nutukę. Pastebėta, kad vaikų, kurie turi priklausomybę nuo maisto, tėvai dažnai irgi serga šia priklausomybe, todėl manoma, kad visi valgymo įpročiai formuojami šeimoje.
Lošimas
Lošimas tarp vaikų yra retesnis, tačiau paauglystėje ši priklausomybė gali pasitaikyti. Tikslus jos dažnis nėra žinomas, nes daugiausiai tyrimų yra atlikta su suaugusiaisiais. Nustatyta, kad šia priklausomybe gali sirgti 0,2-2 proc. Daugelyje tyrimų įrodyta, kad galimos priežastys glūdi dar vaikystėje. 1 iš 8 vaikų vaikystėje patiria netinkamą elgesį. Tiriant suaugusiuosius, pastebėta, kad net 57 proc. yra patyrę emocinę, 41 proc. - psichologinę, 24 proc. - seksualinę traumą, ir net 92 proc. tai išgyveno vaikystėje. Pastebėta, kad kuo anksčiau berniukai susiduria su lošimu, tuo didesnė priklausomybės išsivystymo tikimybė. 70-85 proc. paauglių dalyvauja lošimuose, 50-70 proc. nurodo lošę per pastaruosius 12 mėnesių.
Psichologinė priklausomybė lošimams - daugeliui žinoma problema. Neretai siekiantys su ja susidoroti įninka į dar vieną manija tapusį pomėgį - priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Tai tampa kaip perėjimas gydantis nuo lošimų. Pasak psichologo, sąsaja tarp žaidimų ir lošimų bei dėl to kylančios psichologinės problemos - labai panašios. Abi jos siejamos su priklausomybe, kai nuolat apie tai galvojame. Šiandien vis labiau plinta priklausomybė nuo interneto ir internetinių lošimų, kompiuterinių žaidimų.
Dažnai tai - jaunimo problema, nes jie gerokai jautriau reaguoja, kad yra atitolę nuo naujovių. Išgirdę, kad jei yra nemadingai apsirengę ar jų telefono modelis jau pasenęs, reaguos skaudžiai, priešingai nei suaugusysis, kuris dažnai nesuks galvos dėl tokio komentaro, vargu ar dėl to susinervins. Trylikos ar keturiolikos metų jaunuoliui tai gali būti postūmis menkai save vertinti.
Kaip atpažinti, kad vaikas vartoja narkotikus?
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus psichologės Anastasijos Kaminskienės teigimu, vienas iš ženklų ir rizikos faktorių - draugų rato pasikeitimas, apskritai scenarijus, kuriame tėvai nepažįsta vaiko draugų, nesidomi, su kuo ir kaip jis leidžia laiką. „Absoliučioje daugumoje atvejų jaunuoliai dalinasi, kad pirmą kartą vartojo alkoholį arba narkotikus draugų kompanijoje, kurioje neretai buvo vyresni draugai. Medžiagų vartojimas neretai jaunimo yra siejamas su tam tikru gyvenimo stiliumi, kitaip tariant, tai yra tam tikros grupės gyvenimo bei kultūros dalis. Su rizikingo elgesio pradžia taip pat siejamas vaiko susidomėjimo praradimas domėtis anksčiau jam patikusiomis veiklomis“, - vardija specialistė.
Psichologė ragina atkreipti dėmesį, jei vaikas ima vengti bendravimo su tėvais, ne taip noriai įsitraukia į bendras šeimos veiklas, dažniau renkasi būti vienas. Bendras pažymių arba mokyklos lankomumo suprastėjimas taip pat gali būti ženklas, kad vaikas gali vartoti psichotropines medžiagas. Ženklai, kurie gali būti pastebėti netrukus po vartojimo - emocinis nestabilumas, sunkumai artikuliuojant arba perdėtas kalbumas, apetito pasikeitimai, burnos sausumas, paraudimai aplink akis arba nosies srityje, nenatūraliai išsiplėtę arba susitraukę vyzdžiai, prakaitavimas.
Kilus įtarimams dėl paauglio PAM (psichoaktyviųjų medžiagų) vartojimo, tai galima greitai patikrinti Respublikiniame priklausomybės ligų centre, kur nemokamai atliekamas narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testas. Šis testas iš karto parodo, ar buvo vartojami kurie nors iš populiariausių narkotikų, o narkotinių medžiagų likučius organizme dar galima aptikti po 2-4 dienų. Tačiau A.Kaminskienė pabrėžia: norint pastebėti pirmuosius PAM vartojimo požymius, svarbu geras kontaktas su vaiku, domėjimasis jo aplinka, pasiekimais, tiesioginis kontaktas su mokykla ir mokytojais - juk vaikas ten praleidžia didžiąją dienos dalį. O įtarimams pasitvirtinus, svarbiausia žinutė tėvams yra ta, kad vaikas susiduria su tam tikrais sunkumais gyvenime ir jam yra būtina pagalba.
Priklausomybė ar tik rizikingas vartojimas?
Tačiau specialistai rekomenduoja neskubėti diagnozuoti vaikui priklausomybės sindromo. „Terminas „priklausomybė“ šiuo metu dažnai naudojamas nepagrįstai. Skiriami įvairūs vartojimo lygiai - rizikingas vartojimas, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas. Visi šie lygiai turi savo kriterijus, kuriais vadovaujasi gydytojai psichiatrai nustatydami diagnozę“, - pabrėžia Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus psichologė A.Kaminskienė.
Specialistės teigimu, priklausomybė - lėtinė liga, kurią lemia trys rūšys veiksnių - biologiniai, psichologiniai ir socialiniai. Manoma, kad berniukai yra didesnėje rizikos grupėje. Kaip rizikos veiksniai taip pat išskiriami temperamento bruožai, žinios ir nuostatos apie vartojimą, medžiagų prieinamumas bei daugelis kitų. Priklausomybė ir žalingas vartojimas atsiranda tada, kai apsauginiai veiksniai negali „atsverti“ rizikos veiksnių. Tačiau dažniausiai nėra vienos įjunkimo į alkoholį bei kitas svaiginimosi medžiagas priežasties, o žalingą vartojimą ar priklausomybę nulemia sudėtinga daugelio veiksnių kombinacija.
Pavojingiausios - naujos ir dar neištirtos medžiagos
Anot A.Kaminskienės, alkoholis ir tabakas vis dar išlieka plačiausiai vartojamomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, todėl vertinama, kad šių medžiagų vartojimas sukelia daugiausia žalos žmogui ir visuomenei. Vartodamas tam tikrą dalyką vaikas dažniausiai nežino, ką vartoja ir kaip tai gali jį paveikti.
„Nors alkoholis yra prieinamiausia svaiginimosi medžiaga, tačiau pastaruoju metu jaunimo tarpe auga nelegalių PAM - ypač kanabinoidų ir stimuliantų, taip pat ir sintetinių, vartojimas. Didžiausias šių medžiagų keliamas pavojus tas, kad jos dar mažai žinomos ir neištirtas jų trumpalaikis poveikis bei ilgalaikė žala sveikatai. Be to, medžiagų koncentracija, pavyzdžiui, „ekstazio“ tabletėje dažnai pasitaiko ypač didelė. Vartodamas tam tikrą dalyką vaikas dažniausiai nežino, ką vartoja ir kaip tai gali jį paveikti“, - sako specialistė ir pabrėžia, kad nelegalių PAM pasiekiamumą šiuo metu gerina socialiniai tinklai bei sąlyginai nedidelė kaina - alkoholis jaunimui dažnai yra per brangu.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Viešųjų Ryšių specialistės Morganos Danielės teigimu, labai svarbu yra kaip įmanoma sumažinti galimą įvairių PAM žalą. Tam padėtų suteikimas vaikui kuo daugiau informacijos apie riziką bei jos sumažinimo būdus. Ir nors skamba labai kontroversiškai, tačiau vertėtų nustoti bijoti ir pradėti kalbėtis su vaikais apie tai, kaip, jei jau pasirenkama ko nors pavartoti, tai padaryti kuo mažiau pakenkiant savo sveikatai ar net gyvybei.
Blogas pavyzdys užkrečia
Mokslininkų teigimu, „vartojantys“ draugai yra vienas iš pagrindinių rizikos faktorių. Tyrimai rodo, kad šiuo atžvilgiu draugų įtaka yra stipresnė nei tėvų. Tačiau kasdienis dėmesys vaikui bei ryšys su juo yra labai svarbūs jo pasirinkimams už namų ribų. Tikėtina, kad šeimoje, kur abu tėvai daug ir sunkiai dirba, patiria daug streso, yra pavargę, jėgų ir laiko vaiko auklėjimui ar ryšio kūrimui su juo lieka nedaug. Tokiu atveju trūkstamo supratimo ir priėmimo vaikai ieško už šeimos ribų, dažnai netinkamose kompanijose, kur bendravimo įgūdžių stoką užmaskuoti padeda vartojamos psichoaktyviosios medžiagos.
„Vartodami PAM iš esmės žmonės tenkina savo poreikius rizikingu ir žalingu būdu. Poreikiai gali būti labai įvairūs - kažkam paprasčiau tampa įsilieti į draugų kompaniją, bendrauti su merginomis, geriau sekasi sukaupti dėmesį, numalšinti nerimą, patirti džiaugsmą, išlieti pyktį. Jauni žmonės, kurie turi daugiau įrankių patenkinti savo poreikius, mažiau rizikuoja PAM vartoti žalingai arba tapti priklausomais. Šių įgūdžių vaikas mokosi būtent šeimoje, santykyje su tėvais ir kitais artimiausiais žmonėmis“, - pabrėžia A.Kaminskienė.
Specialistė akcentuoja ir asmeninio pavyzdžio svarbą šeimoje. Tyrimų duomenimis, tabako, alkoholio ar kitų PAM vartojimas šeimoje yra vienas iš svarbių priklausomybės rizikos veiksnių.
Žalojančios vaikystės patirtis lemia priklausomybių seką
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorės Ilonos Tamutienės, vaiko augimas šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, yra vienas iš esminių žalojančios vaikystės kategorijų, trikdančių jų emocinį, fizinį ir socialinį vystymąsi.
„Nustatyta, kad esant bent vienai žalos kategorijai, net 80 proc. išauga tikimybė, kad pasireikš ir kita. Jei augdamas vaikas patiria 4 ir daugiau žalos kategorijų, poveikis jo fizinei, emociniai ir socialinei sveikatai išlieka visam gyvenimui. Nustatyta, kad asmenys, kurie vaikystėje nukentėjo nuo keturių ar daugiau rūšių žalos, dvigubai dažniau rūkė, septynis kartus dažniau tapo priklausomi nuo alkoholio, šešis kartus dažniau turėjo lytinių santykių iki 15 metų, dvigubai dažniau sirgo vėžiu ir širdies ligomis, 12 kartų dažniau bandė žudytis, o gyvenimo trukmė sumažėjo net 20 metų“, - bauginančią statistiką atskleidžia profesorė. Pasak jos, šios žalos poveikis sveikatai išlieka net po 50 metų, o analizė Lietuvoje parodė, kad dauguma vaikų iš šeimų, įrašytų į socialinės rizikos sąrašą dėl priklausomybės alkoholiui, jau patyrė keturias ir daugiau žalos kategorijų.
Kaip elgtis sužinojus, kad vaikas vartoja kvaišalus
Be abejonės, bet kuriuos tėvus žinia apie tai, kad vaikas vartoja kvaišalus, sukrečia ir gali sukelti daug stiprių neigiamų išgyvenimų - nerimo, baimės. Nenuostabu, kad patys išgyvendami tokius jausmus galime elgtis impulsyviai, neapgalvotai. Tačiau, pasak psichologės, labai svarbu tokioje situacijoje susitvardyti ir neįžeidinėti bei negėdinti vaiko. Dar geriau - pasiruošti pokalbiui iš anksto.
„Pasiruošti galima abiems tėvams apsitariant, ką būtent nori sužinoti iš vaiko ir apgalvoti kelis galimus pokalbio variantus. Taip pat, tam, kad būtų galima išsamiai papasakoti vaikui, kokį poveikį jam gali turėti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, tėvams gali prireikti žinių apie įvairias medžiagas ir jų poveikį. Su vaiku rimtą pokalbį reikėtų pradėti, kai jis nėra apsvaigęs“, - sako A.Kaminskienė.
Tėvams PAM vartojimas yra problema, o vaikams ir paaugliams atrodo, kad tai yra problemos sprendimas. Specialistė pataria skirti laiko ir pasigilinti į priežastis bei sunkumus, kurie gali paskatinti vaiką vartoti PAM arba išsiaiškinti, kokią naudą vaikas gauna jas vartodamas. „Dažnai susiduriame su nesusikalbėjimu tarp tėvų ir vaikų - tėvams PAM vartojimas yra problema, o vaikams ir paaugliams tai yra problemos sprendimas“, - pabrėžia psichologė ir pataria kalbantis su vaiku užimti mylinčio, bet griežto tėvo poziciją.
Pasak specialistės, vartojantis vaikas ar paauglys dažniausiai yra linkęs neigti, kad vartojo. Pabrėždami, kad vaiką mylite, nuoširdžiai nerimaujate dėl jo ateities ir neatstumsite jo, jei jis pripažins,kad vartojo psichoaktyviasias medžiagas. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad esate jo pusėje ir padėsite jam.
„Kadangi, dėl paauglio raidos etapo ypatumų, jam gali būti sunku valdyti savo elgesį, atsižvelgiant į tolimas ilgalaikes vartojimo pasekmes, jam gali padėti nuoseklus tiesioginių ir momentinių pasekmių taikymas. Tačiau šioje vietoje svarbu planavimas ir nuoseklumas. Vaikas turi tiksliai žinoti, kokiu atveju pasekmės bus taikomos ir kaip jis gali pasekmių išvengti. Naudinga kartu aptarti kelis galimo elgesio scenarijus ir ko galima tikėti elgiantis vienaip ar kitaip“, - pataria A.Kaminskienė.
Pašnekovė akcentuoja: jeigu kalbantis su vaiku elgesys nesikeičia kurį laiką arba situacija sunkėja, yra galimybė pasikonsultuoti Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo ambulatorinio skyriaus gydytoju vaikų ir paauglių psichiatru. Gydytojas konsultuoja tiek vienus tėvus, tiek tėvus kartu su vaikais ir gali padėti susidaryti veiksmų planą, informuoti apie profesionalios pagalbos galimybes.
Apibendrinimas
Svarbu laiku atpažinti esamą priklausomybę ir ieškoti būdų ją įveikti.
Straipsnio autorius
Aliona Baublienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninė
tags: #vaikų #ir #jaunimo #priklausomybės #rūšys