Sovietinė kariuomenė, nors ir buvo šlovinama kaip vyriškumo mokykla, dešimtims tūkstančių Lietuvos jaunuolių paliko gilius psichologinius randus. Prievarta, smurtas ir žeminimas tapo kasdienybe, o šios patirtys ilgą laiką buvo nutylėtos. Straipsnyje nagrinėjami psichologiniai padariniai, kuriuos patyrė sovietinėje kariuomenėje tarnavę lietuviai, ypač akcentuojant Afganistano karo veteranų likimą ir bendrą sovietinės kariuomenės poveikį Lietuvos visuomenei.
Afganistano Karo Veteranų Dviprasmiška Padėtis
1989 m. vasario 15 d. sovietų kariuomenės išvedimas iš Afganistano užbaigė dešimt metų trukusį karą, kuriame dalyvavo apie 5 tūkstančiai lietuvių, priverstinai tarnavusių sovietinėje kariuomenėje. Po Nepriklausomybės atkūrimo šie vyrai susidūrė su dviprasmiška padėtimi.
Teresė Birutė Burauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad šie jaunuoliai buvo paversti svetimos valstybės politikos vykdytojais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jie buvo tarsi pamiršti, o jų patirtis nuvertinta. Vytautas Lukšys pabrėžė, kad visuomenėje susiformavo neigiamas požiūris į karą ir jo dalyvius, o valstybė paliko juos likimo valiai.
Nepaisant to, Afganistano karo veteranai dėjo dideles pastangas, kad pakeistų požiūrį į juos ir patį karą. Jie leido knygas, fotoalbumus, organizavo renginius, kūrė muziejus ir įamžino žuvusių draugų atminimą. Vilniuje, buvusiame Šiaurės miestelyje, buvo pastatytas paminklas žuvusiems kariams atminti.
Tačiau patys skaudžiausi klausimai Afganistano karo dalyviams išliko socialiniai. Prof. Danutės Gailienės vadovaujamas projektas atkreipė dėmesį į tai, kad nesuteikus savalaikės pagalbos, neigiamos būsenos progresuoja. Lietuvoje kasmet miršta arba nusižudo apie 10 Afganistano kare dalyvavusių žmonių.
Taip pat skaitykite: Nuo filosofijos iki psichologijos
Privaloma Tarnyba Kaip Prievartos Mechanizmas
Per visą okupacijos laikotarpį privaloma tarnyba kariuomenėje buvo vienas ilgiausiai gyvavusių prievartos mechanizmų, kurį turėjo pereiti kiekvienas jaunuolis. Vietoj šlovinamo vyriškumo ugdymo, daugelis patyrė dvejus ar trejus metus prievartos, smurto, psichologinio teroro ir žeminimų.
Monika Krikštopaitytė teigia, kad sovietinė kariuomenė suluošino, išprievartavo ir nužudė tūkstančius Lietuvos vyrų. Tikslių skaičių niekada nesužinosime, nes duomenys buvo klastojami ir įslaptinami.
Sovietinės Kariuomenės Patirtys Viešojo Mąstymo Paraštėse
Daugiau nei tris Nepriklausomybės dešimtmečius sovietinės kariuomenės patirtys buvo atsidūrusios viešojo mąstymo paraštėse. Ši tema vis dar yra neiškalbėtas gumulas, kolektyvinė trauma, perduodama iš kartos į kartą.
M. Krikštopaitytė pabrėžia, kad labai svarbu permąstyti sovietmečio patirtis, ypač skausmingąsias. Priėmus tai kaip bendrą kolektyvinę traumą, įmanomas gijimo kelias.
Menininkų Žvilgsnis į Sovietinę Kariuomenę
Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė atrado grupę dailininkų, kurių kūriniuose atsispindi vienišo, užtildyto žmogaus, patyrusio sovietinės kariuomenės siaubą, portretas. Šie autoportretai perteikia lūžinę patirtį, itin asmenišką išgyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kas yra šviesos depresija?
Apie tai, kas vyko sovietinėje armijoje, buvo draudžiama kalbėti. Tad šias patirtis daugelis užgniaužė savyje, nustūmę į tolimiausius užkaborius. Tai susiję ir su sovietinio vyriškumo samprata - vyras turėjo būti tvirtas, stiprus ir ištverti visus sunkumus.
Skaičiai ir Faktai Apie Lietuvių Patirtis Sovietinėje Kariuomenėje
Ievos Šimanauskaitės straipsnyje minimi oficialūs skaičiai: 5 tūkst. lietuvių dalyvavo Afganistano kare, apie 100 jų žuvo, tiek pat tapo invalidais. Manoma, kad daugiau nei 2,5 tūkst. per visą okupacijos laikotarpį buvo suluošinta, o žuvo 1693. Tačiau šie skaičiai gali būti daug didesni, nes sovietmečiu informacija apie sužeistus ir žuvusius buvo slepiama.
Nutylėta Tema ir Iškaltas Kaltininkas
Nors po Nepriklausomybės atkūrimo ir įvyko savotiškas išsikalbėjimas, galiausiai ši tema nuėjo į užribį. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, nebuvo kam skųstis dėl šių netekčių, žaizdų, patirtos neteisybės, nes kaltininko tiesiog nebeliko.
Tik pastarąjį dešimtmetį sovietmetis tapo svarbiu tyrinėjimo objektu. Išleista ne viena knyga apie lietuvius Afganistano kare, istorikas Ramūnas Trimakas rengė anoniminę apklausą, kurios tikslas - išsiaiškinti ką vyrai iki šiol nutyli apie skausmingus išgyvenimus priverstinėje tarnyboje sovietinėje armijoje.
Prievartinės Sistemos Veikimas ir Išgyvenimo Strategijos
Prievartinė sistema įtraukia žmogų ir nebepaleidžia. Tai vykdavo ir per nestatutinius santykius - iš pradžių muša tave, o paskui jau tu muši kitus tam, kad išgyventum ir jau tapai sistemos dalimi. Niekas išgyvenęs tokias siaubingas patirtis nenori to prisiminti, o stengiasi judėti į priekį, gyventi.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos rezidentūra LSMU
Menininkų Pasakojimai Apie Kariuomenės Siaubą
Rašytojas Herkus Kunčius kalba apie kariuomenėje patirtą didžiulį alkį, visišką nekreipimą dėmesio į sveikatos sutrikimus. Ričardas Šileika savo dienoraštyje pasakoja apie tai, kad net ir atsidūręs ligoninėje su 40 laipsnių temperatūra, turėjo plauti grindis ir tiekti maistą kitiems ligoniams. S.Parulskis rašo apie spardymus, daužimus ir mušimus.
Seksualinė prievarta ir žeminimas buvo būdingas sadizmo tradicijoms, kurios ypatingai klestėjo sovietinėje kariuomenėje. Dailininkas Jonas Vaitekūnas prisimena, kad nors fizinio smurto nepatyrė, tačiau psichologinis teroras buvo nuolatinis.
Tragiškiausia šios parodos kontekste yra S.Mažylio brolio istorija, kuris išbuvęs sovietinėje kariuomenėje metus, galiausiai viso to nepakėlė ir nusižudė.
Tyrimai Apie Afganistano Karo Veteranų Psichologinius Padarinius
Lietuvos Afganistano karo veteranų ilgalaikiai potrauminiai padariniai yra sunkesni, nei palyginamosios grupės. Jų trauminė patirtis, susijusi su tarnyba ir viso gyvenimo yra sunkesnė, adaptacija iš karto po tarnybos ir dabartiniu metu prastesnė bei jiems labiau būdingas žalingas alkoholio vartojimas dabartiniu metu, nei palyginamosios grupės vyrams.
Potrauminio streso sutrikimo pasireiškimą geriausiai prognozavo vidinė darna, prisitaikymas po tarnybos, patirtas smurtinis užpuolimas, šeimos nario netektis ir alkoholio vartojimas dabartiniu metu.
Politinių Represijų Poveikis Aukų Sveikatai
2000-2003 m. Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedra kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru tyrė politinių represijų psichosocialinius padarinius. Tyrimo rezultatai rodo, kad tiesiogiai patyrę politines represijas yra daug labiau traumuoti žmonės. Jų trauminė patirtis žymiai sunkesnė nei kontrolinės grupės: jie išgyveno kur kas daugiau kankinimų, grasinimų, pažeminimų, gyvybei grėsmingų situacijų.
Gulago lagerius ir tremtį išgyvenę žmonės yra prastesnės sveikatos nei represijų nepatyrę asmenys. Palyginti su to paties amžiaus represijų nepatyrusiais asmenimis, jie dažniau patiria trauminių prisiminimų proveržius, sapnuoja košmarus, dažniau išgyvena liūdesį, vienišumą, nuolatinę įtampą.
Afganistano Karo Veteranai ir Po Daugelio Metų Sapnuoja Košmarus
Tyrimas patvirtino, kad „afganų“ patyrimas yra daug sunkesnis nei kare nedalyvavusių vyrų. Net ir praėjus vidutiniškai septyniolikai metų, 30 proc. Lietuvos „afganų“ turi potrauminio streso sutrikimą, (karo nepatyrusių, nors ir kariuomenėje tarnavusių kontrolinės grupės vyrų - tik 2 proc.). „Afganai“ taip pat dažniau patiria depresijos ir nerimo simptomus, jiems dažniau kyla bendravimo sunkumų, miego sutrikimų (pavyzdžiui, naktinių košmarų), agresijos proveržių.
Komunizmo Padariniai ir Išmoktas Bejėgiškumas
Komunistinių represijų psichologiniai padariniai labai mažai tyrinėjami. Sovietinis režimas sukūrė natūralias sąlygas formuotis išmokto bejėgiškumo sindromui, naikino žmonių iniciatyvumą, atsparumą psichosocialiniam stresui ir gebėjimą įveikti visuomeninių pokyčių keliamus iššūkius.
Psichiatrijos Ligoninės Sovietmečiu: Tarp Pagalbos ir Smurto
Vasaros gatvės ligoninė nuolat buvo perpildyta. Pacientai skundėsi prasta higiena, blogomis sanitarinėmis sąlygomis, chalatų, šlepečių trūkumu. Vienas dažniausiai skunduose pasikartodavusių motyvų - šokas patekus į ligoninę su pergrūstomis palatomis ir viena šalia kitos sustumtomis lovomis.
Dažnai skunduose būdavo minimas ir smurtas prieš ligonius, kurį dažniausiai vykdydavo sanitarai. Taikyti ir kontroversiški gydymo būdai, tokie kaip piroterapija, insulino komos ir elektrošokas.
Šeštojo dešimtmečio viduryje psichiatrijoje įvyko lūžis, atsiradus pirmiesiems slopinamiesiems vaistams, tokiems kaip aminazinas, kuris turėjo stiprų šalutinį poveikį.
Į psichiatrijos ligonines būdavo guldomi valdžiai neįtikę pacientai, tarnybos sovietinėje armijoje norintys išvengti jaunuoliai, homoseksualūs žmonės.
tags: #kokiu #psichologiniu #padariniu #turejo #tarnyba #sovietineje