Frazė „Vyras turi būti stiprus“ įsišaknija mūsų sąmonėje nuo vaikystės, formuodama tradicinius vyriškumo modelius. Tačiau ką reiškia būti stipriu šiuolaikinėje visuomenėje? Ar tai reiškia slopinti emocijas, niekada neverkti ir viską spręsti vienam? Vis daugiau specialistų ir pačių vyrų sutaria, kad tikroji stiprybė slypi gebėjime suprasti, valdyti ir išreikšti savo emocijas - emociniame intelekte. Šiame straipsnyje nagrinėsime vyrų emocijų problematiką, jos priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus, remiantis psichologų įžvalgomis, tyrimų duomenimis ir realiais pavyzdžiais.
Emocinis intelektas - naujas vyriškumo standartas
Emocinis intelektas (EI) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai išreikšti savo emocijas, taip pat suprasti kitų jausmus ir į juos reaguoti empatiškai. Tėtis, turintis aukštą emocinį intelektą, geba atpažinti savo pyktį ar stresą ir jį valdyti, išklausyti vaiką be vertinimo ir supranta, kada vaikui reikia ne patarimo, o tiesiog šilto apkabinimo. Tai ne silpnumas, o emocinis raštingumas, kurio išmokstame visą gyvenimą.
Tradicinis vyriškumo modelis dažnai diktuoja, kad tėtis turi būti autoritetas, tvarkos palaikytojas, kartais net „baubas“. Tačiau šiandienos tėtis - aktyvus, įsitraukęs, mylintis ir švelnus, bet kartu tvirtas ir atsakingas. Emociškai išprusęs tėtis padeda savo vaikui:
- Atpažinti ir įvardyti jausmus („Ar tu nuliūdęs?“, „Atrodo, kad tave tai sunervino.“).
- Mokytis tvarkytis su stresu, pavyzdžiui, per kvėpavimo pratimus ar pokalbį.
- Jaustis saugiai ir be gėdos kalbėti apie savo jausmus.
- Augti į emocinį, pasitikintį savimi žmogų.
Toks tėtis tampa pavyzdžiu, kaip būti žmogumi, kuris ne tik sprendžia problemas, bet ir geba jausti bei būti šalia.
Vyrų emocijos - vis dar tabu?
Deja, net ir šiandien daug vyrų prisipažįsta, kad emocijas jie išmokę slopinti, o ne išreikšti. Nuo vaikystės girdėtos frazės „neverk, kaip mergaitė“, „nebūk silpnas“, „susitvarkyk pats“ suformuoja įsitikinimą, kad emocijos - silpnumo ženklas. Tačiau tėvystė - tai viena emociškai intensyviausių patirčių gyvenime, ir slopinamos emocijos dažnai virsta irzlumu, vidine įtampa ar net uždarumu.
Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu
Gera žinia - emocinis intelektas lavinamas kaip raumuo. Jis auga su kiekvienu sąmoningu pasirinkimu: pasakyti „man sunku“, atsiprašyti, pripažinti klaidą, apkabinti vaiką be priežasties.
Kaip ugdyti emocinį intelektą kasdienėje tėvystėje?
- Pradėkite nuo savęs. Kartais užtenka dienos pabaigoje paklausti savęs: Kaip aš jaučiuosi? Ką man sako mano kūnas? Emocijų supratimas prasideda nuo savęs pažinimo.
- Kalbėkite apie jausmus su vaikais. Nebijokite pasakyti: „Tėtis šiandien pavargo“, „Tėtis liūdi, nes pasielgiau ne taip, kaip norėjau.“ Vaikams tai parodo, kad jausmai - normalūs.
- Mokykitės kartu. Knygos apie emocijas, kortelės su jausmais, bendri pokalbiai prieš miegą - visa tai padeda vaikui (ir tėčiui!) geriau pažinti emocinį pasaulį.
- Ieškokite paramos. Dalyvaukite tėvystės grupėse, skaitykite literatūrą, kalbėkite su kitais tėčiais.
Raseinių krizių centro projektas „Kompleksinė (socialinė, psichologinė, teisinė) pagalba vyrams“
Raseinių krizių centro specialistai, vykdydami projektą „Kompleksinė (socialinė, psichologinė, teisinė) pagalba vyrams“, teikė kompleksines konsultacines paslaugas telefonu ir nuotoliniu būdu vyrams, patiriantiems emocines ir psichologines krizes dėl ekonominių, socialinių ar asmeninių sunkumų. Paslaugos buvo teikiamos Raseinių, Jurbarko, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių, Telšių rajonuose.
Projekto metu kreipėsi 189 vyrai, daugiausia dėl santykių problemų, asmeninių gyvenimo iššūkių, užimtumo ir darbo problemų, sunkios finansinės padėties, socialinės izoliacijos, priklausomybių, blogos emocinės būklės, nepaaiškinamo liūdesio, savižudybės rizikos, artimo žmogaus netekties, pokyčių šeimoje ir kitų priežasčių. Vyrams buvo suteiktos psichologo konsultacijos, emocinė parama, teisininko, priklausomybių konsultanto ir edukacinės paslaugos. Konsultacijų metu vyrai mokėsi bendravimo kultūros, klausyti ir išgirsti kitą žmogų, atsiverti, nustoti dėl savo problemų kaltinti kitus, suvokti savo emocijas, spręsti konfliktines situacijas, atsikratyti tobulo vyro sindromo ir smurtinio elgesio.
Šis projektas atskleidė, kad vyrai patiria daug sunkumų ir sudėtingų gyvenimo iššūkių, ir kad jiems reikalinga kompleksinė pagalba.
Kodėl vyrai vengia kalbėti apie savo jausmus?
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad vyras privalo būti stiprus, nejautrus ir emociškai suvaržytas. Tvirta išvaizda ir taip vadinama stora oda saugo išorę, bet viduje slepia didžiulę įtampą. Toks elgesys gali turėti rimtų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai
Dauguma vyrų nuo vaikystės girdėjo frazes, kaip „neverta verkšlenti“ ar „būk stiprus“. Šie stereotipai įskiepija mintį, kad emocijų demonstravimas - tai silpnumo požymis. Tačiau emocijų slopinimas nėra sprendimas - tai uždelsto veikimo bomba. Užgniaužtos emocijos veikia ne tik patį vyrą, bet ir jo aplinką. Neparodomas stresas ar neišreikštas pyktis gali sugriauti asmeninius santykius, trukdyti profesiniam augimui. Kai vyras slepia savo jausmus, kenčia ne tik jis pats, bet ir visa jo aplinka - šeima, draugai, kolegos. Emocinis užsisklendimas tampa savotišku užburtu ratu.
Būtent todėl itin svarbu rasti savyje drąsos kreiptis pagalbos, skirti laiko savęs pažinimui, leisti sau jausti ir rasti patikimą žmogų, su kuriuo galima nuoširdžiai pasikalbėti.
Vyrų emocinis neprieinamumas ir jo pasekmės
Emocinis neprieinamumas apibrėžiamas kaip negebėjimas reikšti savo emocijų ir atliepti kitų emocijas. Emocijos nepriimamos arba slopinamos. Tyrėjai išskiria, kad emocijų nepriėmimas daugiau susijęs su emocijų vertinimu, o slopinimas - su veiksmais, tokiais kaip sportas, tvarkymasis ir kitos veiklos.
Emocijų slopinimas siejasi su depresijos simptomais vyrų, bet ne moterų tarpe. Vienas galimų paaiškinimų tas, kad moterys ir vyrai emocijas slopina kiek skirtingai. Vyrų įsivaizdavimu, emocijų priėmimas, jų apdirbimas bei savo pažeidžiamumo demonstravimas gali kenkti įsivaizduojamam „vyriškumo“ etalonui. Atsiranda rizika išgyvenamas emocijas slopinti mažiau vyriškumo etalonui kenkiančiais būdais, pvz.: pasitelkiant psichotropines medžiagas. Išgyvenantys depresiją vyrai dažniau nei moterys įklimpsta į kasdienį alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimą. Vyrams depresija dažniau reiškiasi psichotropinių medžiagų vartojimu, savidestrukciniu ar agresyviu elgesiu. Pats kraštutiniausias savidestrukcinis elgesys - savižudybė.
Pastebima, kad partnerystėje vyrai labiau linkę apmąstyti problemas savo galvoje nei dalintis jomis su partnerėmis. Vyrams taip pat sunkiau verbaliai atliepti partnerių jausmus. Dažniau pasitelkiama fizinė - taktilinė komunikacija.
Taip pat skaitykite: Harmonija santykiuose: vyrų požiūris
Atsiduriama tam tikrame akligatvyje: atrodytų, psichologas galėtų padėti, tačiau jo paslaugos prasilenkia su vyrų emocijų reiškimo ypatumais. Kaip išeiti iš šio akligatvio? Džiugu, kad jau egzistuoja sėkmingi šios problemos sprendimo pavyzdžiai, pavyzdžiui, vyrų bendruomenė „Gentys“, kuri buria vyrus ir skatina emocinį sąmoningumą bei savęs pažinimą per vyrams priimtinesnes veiklas tokias kaip vyrų stovyklos bei kitokie bendruomeniški susibūrimai.
Apibendrinant, vyrų emocinis neprieinamumas gali sietis su depresijos simptomais, padidėjusia suicidiškumo rizika, prastesniais tarpasmeniniais santykiais.
Psichologinės krizės vyrų gyvenime
Psichologinės krizės dažnai sutrikdo žmogaus gebėjimą veiksmingai susidoroti su situacijomis, spręsti sunkumus, nes sukelia ypač sunkių emocijų ir negatyvių minčių. Trumpai apžvelgsime dažniausiai vyrų gyvenime pasitaikančias psichologines krizes:
- Santykių problemos: sunkumai partnerystėje, santuokoje, skyrybų klausimai, santykiai su artimaisiais, vaikais.
- Darbo stresas: spaudimas daugiau dirbti ir uždirbti, sėkmės siekimas, karjeros pokyčiai ar darbo praradimas.
- Artimųjų netektys: sielvartas, sunkumas priimti pokyčius po artimojo netekties.
- Tapatybės krizė: klausimai apie savo tapatybę, gyvenimo tikslą ir prasmę.
- Tėvystės iššūkiai: sunkumai auklėjant vaikus, dvejonės, netinkamumo jausmas.
- Liga ar fizinė negalia: baimė, pyktis, nesaugumas dėl ateities.
- Socialinė izoliacija ir vienišumas: ypač vyresniame amžiuje.
- Depresija ir nerimo sutrikimai: dažnai lieka neatpažinti, nes vyrams pasireiškia per dirglumą, pyktį ir rizikingą elgesį.
- Smurtas artimoje aplinkoje: nuolatinis žeminimas, nuvertinimas, patyčios.
Visuomenės lūkesčiai ir stereotipai apie vyriškumą kartais gali atgrasyti vyrus ieškoti pagalbos ar kalbėti apie savo patiriamas emocines problemas. Tačiau, ištikus psichologinei krizei, būtina kreiptis profesionalios pagalbos.
Kodėl vyrai bijo jausmų?
Medicinos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Andrius Tamašauskas pastebi, kad vyrai linkę slėpti emocijas, vengia apie jas kalbėti dėl pagrindinės priežasties - jie bijo tų emocijų, laiko jas galimai gėdingomis.
„Yra tam tikras emocijų spektras, suvokiamas kaip gėdingas. Šias emocijas tarsi gėda jausti, nes jos parodo kažkokį silpnumą, nepilnavertiškumą, moteriškumą arba vyriškumo stoką“, - sako gydytojas.
A. Tamašauskas pamini genetinį faktorių - kai kurie vyrai būna tiesiog santūresni, jie mažiau linkę parodyti emocijas, dažniausiai pasilaiko jas sau. Taip pat gydytojas įvardija ir mūsų kultūrai būdingą bendrą santūrumą: „Mums yra nepriimtina per daug rodyti emocijas - tiek džiaugsmą, tiek liūdesį ar pyktį.“
Be to, jo teigimu, egzistuoja ir tam tikros socialinės nuostatos, kad kai kurios emocijos, pavyzdžiui, pavydas, baimė, nevisavertiškumas, liūdesys, pyktis, nerimas, bejėgystė yra nepriimtinos. „Tikri vyrai“ moka su jomis susitvarkyti ir niekas apie tai neturi sužinoti.
Toks emocijų neigimas negatyviai veikia santykius, iškraipo pačią santykių realybę. Jeigu žmogui kas nors nepatinka santykiuose, jis negali to partnerei pasakyti. Tada dažniausiai jausmai išreiškiami nesąmoningai veiksmais, pavyzdžiui, piktu komentaru, užmiršimu, pavėlavimu į susitikimą.
Emocijų slopinimas, pasak A. Tamašausko, veda prie tokių psichikos sutrikimų kaip depresija, nerimas, nemiga, psichosomatinių sutrikimų, nes nesuprasti, neišreikšti jausmai yra didelis krūvis psichikai.
Kaip priimti pagalbą?
A. Tamašauskas pabrėžia, kad geriausias pagalbos būdas - įvardinti ir suprasti savo emocijas. Kartais priežastis yra patiriamas stresas darbe, o ne kitų vairuotojų elgesys, galbūt reikia keisti darbą, o ne bėgti maratoną.
Gydytojas iš savo patirties yra pastebėjęs, kad dalis vyrų skirtingai reaguoja į psichoterapeutes moteris ir psichoterapeutus vyrus. Yra tam tikra dalis vyrų, kurie moterims negali atskleisti savo silpnumo, baimės, prisipažinti, kad esu bejėgis, kad norisi verkti, nes vyrai turi būti stiprūs, vyriški. Jiems gėda atsiskleisti specialistei moteriai, nes tada jaustųsi dar labiau pažeminti. Kreiptis į specialistą vyrą kartais būna paprasčiau.
A. Tamašausko teigimu, moterys dažniau tiesiog nori, kad jų jausmus priimtų ir atlieptų, o ne siūlytų sprendimus. Tai dažniausiai būna poros konflikto priežastis, nes vyras ir moteris skirtingai priima jausmus, moteris nori, kad vyras ją išklausytų ir būtų šalia su tuo jausmu, o vyras supranta, kad reikia imtis veiksmų, kad moterį išgelbėtų nuo to jausmo.
Gydytojas pabrėžia, kad jeigu emocijos sukelia problemų, vis tiek reikia kreiptis į specialistą, ir to nederėtų suvokti kaip silpnumo požymio. Gal reikėtų suvokti, kad tu esi žmogus, nemokantis kalbos, kurią tau reikėtų išmokti, kad galėtum gerai komunikuoti. Tu neturi tam tikrų įrankių, kurių tau nesuteikė tėvai, visuomenė, kultūra, bet dabartiniame pasaulyje tau jų reikia.
Vyriškumas ir emocijos: naujas požiūris
Žvelgiant į duomenis, susiduriame su konkrečiu požiūriu į vyriškumą. Vyras yra vyriškas, jei jis nerodo savo emocijų aplinkiniams. Paklausus vyrų, ar jie laiko save jautriais, tik 7% atsakė teigiamai. Vyrai, slopinantys savo emocijas, yra tik ledkalnio viršūnė. Jei emocionalumą ir silpnumo demonstravimą matome kaip neigiamą dalyką, tai slopina šiuos įprastus žmogui jausmus, o tai savo ruožtu gali iššaukti net ir savižudybę.
Emocijos yra dalis to, ką reiškia būti žmogumi, todėl vyrai neturėtų bandyti jų slopinti. Emocijos yra sveiko žmogaus ženklas, o jų išraiška yra pratimas, kurį praktikuoti reikia išmokti visiems.
Nors vyrų reakcija į gėdos ir nepilnavertiškumo jausmą gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau neigimas ir uždarumas yra dažniausiai pasitaikantys. Įdomu, kad dažnai slepiamos net ir teigiamos džiaugsmo emocijos.
Nors tai yra didelė problema, pastebima, kad pamažu vyrų požiūris į emocijas keičiasi. Daugelis supranta, jog tai, kaip mes jaučiamės, nėra kažkas, ką reikia slopinti. Savo emocijų rodymas turi daugiau teigiamų nei neigiamų aspektų. Santykiai, paremti atviromis emocijomis, yra daug stipresni nei tie, kurie yra kupini emocinių paslapčių.
Leiskite sau atvirauti apie savo jausmus, tai nė kiek nedaro jūsų mažiau vyriškais vyrais. Tiesiog būsite laikomas žmogumi, kuriam kitas žmogus taip pat gali patikėti savo emocijas.
Šiais laikais santykiuose tampame lygiavertiškesni, o jausmų rodymas yra pirmas žingsnis į šviesesnę ateitį, pilną emocijų!
Emocinis ryšys santuokoje
Santuokos tvirtybė ir jos suirimas priklauso nuo sutuoktinių tarpusavio emocinio ryšio. Bendravimo pradžioje esame susižavėję partneriu, jaučiame jam/jai trauką. Bendravimo pabaigoje (skyrybų metu) jaučiame nepasitenkinimą, pasibjaurėjimą buvusiu sutuoktiniu. Per bendrai nugyventus metus santuoka pereina sekančias irimo stadijas: Pažinimo, Susivokimo, Atsiribojimo, Sąstingio, Vengimo, Išsiskyrimo.
Jei išgirstame gerą, palaikantį žodį, kyla teigiamos emocijos, kurios yra tiesiogiai susiejamos su tuo žmogumi, kuris ištarė tuos žodžius. Jei iš sutuoktinio išgirstame mus sumenkinančius, žeminančius ir skaudinančius žodžius, mūsų širdyje gimsta neigiamos emocijos.
Kaip matome iš aprašyto bendravimo mechanizmo, būtent pokalbis ir sutuoktinių elgesys bendravimo metu turi pagrindinę ir lemiančią įtaką į tai, ką mes tam/tai sutuoktiniui jaučiame. Jei jaučiame teigiamas emocijas, emocinė trauka auga, o jei jaučiame neigiamas emocijas - auga emocinis atstūmimas, artinantis santuokos pabaigą.
Partneriškos meilės būtinos sąlygos: saugumas, supratimas, priėmimas ir nuspėjamumas. Kai šios sąlygos pažeidžiamos, meilė ir emocinė trauka pranyksta.
Kaip galėtume pasitikrinti, ar bendraujant su sutuoktiniu didėja emocinė trauka, ar auga emocinis atstūmimas? Patarimas paprastas bet efektyvus. Iš karto po pokalbio su sutuoktiniu atkreipkite dėmesį į tai, ką jaučiate ir sau pasakykite ar norite jį/ją apkabinti, pabučiuoti ar atsišlieti ir pasitraukti kuo toliau. Jei Jūsų širdyje kyla noras sutuoktinį apkabinti, Jūsų sutuoktinis su Jumis bendrauja tinkamai.
Pagalba vyrams, patiriantiems emocinius sunkumus
Vyrai patiria didžiulį spaudimą, tačiau yra linkę viską slėpti. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipai apie „stiprius vyrus“.
Nors apie moterų emocinę sveikatą kalbama vis garsiau, vyrų patiriamas emocinis krūvis dažnai lieka nepastebėtas. Vyrai dažnai patiria vidinę kovą tarp noro būti stipriais ir būtinybės išlieti savo emocijas.
Vyrų savivertė dažnai tiesiogiai susijusi su pasiekimais. Nuo pat mažumės vyrai yra mokomi, kad jų vertė priklauso nuo to, kiek jie gali pasiekti. „Tu esi vertingas tik tada, kai kažką pasieki“, - toks požiūris yra įsišaknijęs daugelio vyrų sąmonėje.
Vyrai dažnai viską laiko savyje. Dauguma vyrų mano, kad kreipimasis į psichologą ar terapeutą yra silpnumo ženklas. Vyrai dažnai slepiasi po kauke. Dauguma vyrų trokšta būti išgirsti ir suprasti, tačiau baimė būti atmestiems verčia juos užsidaryti.
Vyro savivertė dažnai yra tiesiogiai susijusi su seksualiniu pasitikėjimu. Vyrams seksas nėra vien tik fizinis malonumas - tai taip pat būdas įrodyti savo vertę.
Vyrų vidinis konfliktas dažnai kyla iš to, kad jie nejaučia savęs pakankamais net tada, kai jų partnerė rodo meilę ir palaikymą. Tai ypač aktualu tiems vyrams, kurie vaikystėje nepatyrė pakankamai emocinės šilumos arba buvo mokomi slėpti savo jausmus.
Santykiai, kuriuose vyrauja abipusis supratimas ir parama, yra sveikesni ir ilgaamžiškesni. Tačiau vyrams dažnai sunku atsiskleisti net ir artimiausiems žmonėms.
tags: #vyru #emocijos #problemos #sprendimas