Depresija - tai daugiau nei tik laikinas liūdesys. Tai kompleksinė būsena, veikianti mintis, kūną ir sielą. Šiame straipsnyje nagrinėjami fizikiniai depresijos aspektai, siekiant geriau suprasti šią klastingą būklę.
Depresija: ne tik minčių, bet ir kūno liga
Šiuolaikinis žmogus nuolat patiria stresą, įtampą ir konkurenciją, todėl nenuostabu, kad daugelis jaučiasi pasimetę ir nevertina savo gebėjimų. Depresija nėra tik emocinė būsena, ji veikia visą organizmą. Tai ilgas liūdesio ir pablogėjusios nuotaikos periodas, kuris sutrikdo miego kokybę, apetitą, psichomotoriką, sukelia beviltiškumą, mintis apie savižudybę ir nuolatinį nuovargį.
Depresijos paplitimas ir rūšys
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija serga beveik 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2020 m. ši liga taps antra labiausiai paplitusia po širdies ligų. Depresija gali paveikti bet ką, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar išsilavinimo.
Depresija skirstoma į dvi pagrindines rūšis: endogeninę ir egzogeninę.
Endogeninė depresija dažniausiai susijusi su vidiniais, biologiniais veiksniais ir gali būti paveldima. Jai būdingi pastovūs nuotaikos svyravimai, liūdesys, sulėtėjęs mąstymas ir judesių užslopinimas. Endogeninė depresija skirstoma į bipolinę (maniakinė ir depresinė fazės keičiasi) ir monopolinę (periodinė, trunkanti kelis mėnesius).
Taip pat skaitykite: Žiemos Depresija
Egzogeninė depresija dažniausiai susijusi su išoriniais, socialiniais ar psichologiniais veiksniais, tokiais kaip stresas. Ji skirstoma į organinę (sunkios ligos pasekmė) ir reaktyvią (dėl dvasinės traumos).
Taip pat egzistuoja sezoninė depresija, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą.
Fiziniai depresijos simptomai
Depresija pasireiškia ne tik emociniais, bet ir fiziniais simptomais. Tai gali būti:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (apetito praradimas arba padidėjimas).
- Svorio svyravimai.
- Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas.
- Sunkumas susikaupti, prisiminti detales ir priimti sprendimus.
- Galvos skausmai, virškinimo problemos ir kitos neaiškios kilmės skausmai.
Depresijos priežastys: fizikinė perspektyva
Nors tikslios depresijos priežastys nėra visiškai aiškios, mokslininkai mano, kad įtakos turi genetiniai, anatominiai, neurobiocheminiai, psichologiniai ir asmeniniai veiksniai.
Neurotransmiterių disbalansas: Depresija dažnai siejama su sumažėjusiu serotonino, dopamino ir noradrenalino kiekiu smegenyse. Šie neuromediatoriai yra atsakingi už signalų perdavimą ir nuotaikų bei emocijų reguliavimą.
Taip pat skaitykite: Tyrimas: Fotosintezė ir šviesos intensyvumas
Smegenų pokyčiai: Sergant depresija, gali įvykti funkciniai ir struktūriniai pokyčiai smegenų molekulėse ir ląstelėse. Padidėja streso lygis organizme, todėl padidėja citokinų gamyba, kuri skatina ligos progresavimą, oksidacinį smegenų pažeidimą ir pažeidžia serotonino sistemą.
Genetika: Žmonės, kurių šeimos nariai serga depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
Hormonų svyravimai: Hormonų disbalansas, pavyzdžiui, skydliaukės problemos, gali sukelti depresijos simptomus.
Kineziterapijos poveikis depresijai
Tyrimai rodo, kad kineziterapija gali turėti teigiamą poveikį fizinei būklei ir gyvenimo kokybei žmonėms, sergantiems depresija. Kineziterapijos programos, kurias sudaro dinaminiai tempimo pratimai, raumenų stiprinimo pratimai, pusiausvyros pratimai, aerobinis treniravimas, kvėpavimo pratimai ir relaksacija, gali pagerinti fizinę būklę ir gyvenimo kokybę.
Šviesos terapija ir depresija
Alzheimerio liga sergančių pacientų savijautą pagerinti gali šviesos terapija. Gydymas šviesa gali pagerinti miegą, sumažinti depresijos ir nerimo požymius, būdingus lėtine progresuojančia galvos smegenų liga sergantiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Miesto želdynų šviesos poreikiai
Realybės suvokimas ir neuromediatoriai
Serotoninas ir dopaminas atlieka svarbų vaidmenį realybės suvokime. Serotonino kiekis sparčiai didėja, kai jaučiamas didelis neapibrėžtumas. Kai trūksta serotonino, gali išsivystyti depresija, o jo perteklius gali prisidėti prie laimės jausmo.
Depresija ir savižudybė
Depresija yra viena iš pavojingiausių psichikos ligų, kuri kasmet sukelia gretutinių ligų ir savižudybių. Nustatyta, kad milijonas žmonių per metus nusižudo dėl depresijos.
Kaip atpažinti depresiją?
Jeigu atitinka daugiau kaip 5 iš išvardintų simptomų, kurie trunka dvi savaites ir kartojasi kasdien, dėl neaiškių priežasčių, tai galime įtarti depresiją. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas žmogus skirtingai jaučia šiuos simptomus.
Svarbu prisiminti
- Depresija yra rimta liga, kuriai reikia gydymo.
- Niekas neturėtų jaustis gėdos dėl to, kad serga depresija.
- Yra daug veiksmingų gydymo būdų, įskaitant vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.
- Jei jaučiate depresijos simptomus, kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą.
tags: #sviesos #depresija #fizika #kokiu #reiskiniu #vadiname