Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, paliečianti įvairius visuomenės sluoksnius. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, smurtas šeimoje išlieka aktuali ir reikalaujanti dėmesio sritis. Siekiant mažinti smurto atvejų skaičių ir užkirsti jam kelią ateityje, būtina dirbti su smurtautojais, padėti jiems suvokti savo elgesio priežastis ir išmokti konstruktyvių konfliktų sprendimo būdų. Vienas iš būdų yra individuali kognityvinė-bihevioristinė korekcinė programa "Tik tu ir aš". Ši programa, sukurta remiantis kognityvinės ir bihevioristinės terapijos principais, skirta asmenims, linkusiems į smurtinį elgesį, padėti keisti mąstymą, emocijas ir elgesį, susijusį su smurtu.
Smurto problema Lietuvoje: probacijos tarnybos vaidmuo
Kasmet apie 1500 Šiaulių regiono gyventojų patenka į probacijos tarnybos priežiūrą dėl smurto artimoje aplinkoje. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus duomenimis, 2019 m. priežiūroje buvo 1482 asmenys, o 2020 m. smurtinį elgesį keičiančiose programose dalyvavo 1218 Šiaulių regiono gyventojų, iš kurių 157 buvo moterys. Šie skaičiai rodo problemos mastą ir būtinybę taikyti efektyvias smurto prevencijos ir korekcijos priemones.
Į probacijos tarnybos priežiūrą patenka asmenys, kuriems dėl smurto artimoje aplinkoje teismo sprendimu paskirtos bausmės bei įpareigojimai ir draudimai. Šie asmenys įtraukiami į resocializacijos procesą, kuris apima įvairias priemones, skirtas padėti jiems keisti savo elgesį. Asmenys, išgyvenantys krizines situacijas, turintys dvasinių, psichologinių problemų ar priklausomybių, nukreipiami į medicinos įstaigas, psichikos sveikatos centrus.
Probacijos tarnybos pareigūnai vykdo grupines ir individualias elgesį keičiančias programas, bendradarbiauja su socialiniais partneriais, socialinėmis tarnybomis, Užimtumo tarnyba, Vaiko teisių apsaugos skyriumi, medicinos įstaigomis ir socialiniais darbuotojais. Šis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti kompleksinę pagalbą smurtautojams ir jų aukoms.
Individuali kognityvinė-bihevioristinė korekcinė programa "Tik tu ir aš"
Individuali kognityvinė-bihevioristinė korekcinė programa "Tik tu ir aš" yra individuali struktūruota programa, susidedanti iš 13 užsiėmimų. Šios programos metu dalyviai mokosi įgūdžių ir metodų, reikalingų "savęs tyrinėjimui".
Taip pat skaitykite: "Tik Tu ir Aš" Programa
Programos tikslai ir metodai
Pagrindiniai programos "Tik tu ir aš" tikslai yra:
- Suvokti smurtą: Padėti asmenims suprasti, kas yra smurtas, kokios jo formos ir pasekmės.
- Identifikuoti smurtinio elgesio priežastis: Išsiaiškinti asmeninius veiksnius, kurie prisideda prie smurtinio elgesio.
- Mokytis valdyti pyktį ir agresiją: Išmokyti dalyvius atpažinti įspėjamuosius smurtinio elgesio ženklus ir taikyti strategijas, padedančias valdyti pyktį ir agresiją.
- Keisti mąstymą: Padėti dalyviams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis ir įsitikinimus, kurie skatina smurtinį elgesį.
- Ugdomi socialiniai įgūdžiai: Išmokyti dalyvius efektyviai bendrauti, spręsti konfliktus be smurto ir kurti sveikus santykius.
- Atsakomybės prisiėmimas: Skatinti dalyvius prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsipareigoti keisti savo elgesį.
Programoje naudojami įvairūs kognityvinės ir bihevioristinės terapijos metodai, tokie kaip:
- Kognityvinis restruktūrizavimas: Padeda dalyviams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis ir įsitikinimus.
- Elgesio eksperimentai: Leidžia dalyviams praktiškai išbandyti naujus elgesio būdus saugioje aplinkoje.
- Atsipalaidavimo technikos: Padeda dalyviams valdyti pyktį ir stresą.
- Socialinių įgūdžių treniruotės: Moko dalyvius efektyviai bendrauti ir spręsti konfliktus.
- Probleminių situacijų analizė: Padeda dalyviams suprasti, kas išprovokuoja smurtinį elgesį, ir rasti alternatyvius sprendimus.
Alfredo Laurinavičiaus indėlis
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docentas Alfredas Laurinavičius prisidėjo prie įvairių metodikų, skirtų nuteistiesiems įvertinti ir darbui su nuteistaisiais, adaptavimo Lietuvoje. Jo indėlis į tokių priemonių kaip Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema (OASys), Psichopatijos klausimynas: atrankos versija (PCL:SV), Prievarta tarp sutuoktinių: rizikos įvertinimo vadovas (SARA), Trumpa smurto šeimoje rizikos įvertinimo forma (B-SAFER) ir individuali kognityvinė-bihevioristinė korekcinė programa "Tik tu ir aš" (ONE-TO-ONE) adaptavimą Lietuvoje yra labai svarbus. Šios metodikos padeda įvertinti smurtautojų rizikos veiksnius ir parinkti tinkamas korekcijos programas.
Programos efektyvumas ir iššūkiai
Nors individuali kognityvinė-bihevioristinė korekcinė programa "Tik tu ir aš" yra veiksminga priemonė smurto prevencijai ir elgesio keitimui, svarbu suprasti, kad tai nėra panacėja. Programos efektyvumas priklauso nuo dalyvių motyvacijos, bendradarbiavimo ir noro keistis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad smurtas dažnai susijęs su priklausomybėmis, todėl būtina spręsti ir šias problemas.
Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai, dirbantys su smurtautojais, susiduria su įvairiais iššūkiais. Didžiausia problema yra smurtautojo atsisakymas pripažinti, kad turi problemą.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos ateitis
Darbas su aukomis
Svarbu ne tik dirbti su smurtautojais, bet ir teikti pagalbą smurto aukoms. Probacijos tarnybos pareigūnai bendrauja su priežiūroje esančių asmenų, teistų už smurtą artimoje aplinkoje, aukomis, lankydamiesi gyvenamosiose vietose. Ypatingas dėmesys skiriamas poroms, kurios po smurto atvejo lieka gyventi kartu. Pareigūnai domisi šeimos situacija, bendrauja su socialiniais darbuotojais, teikiančiais paslaugas šeimai, ir pagal poreikį nukreipia aukas pas reikiamus specialistus. Taip pat teikiamos anoniminės psichologo konsultacijos aukoms bei šeimos nariams.
Papildomos priemonės ir programos
Be individualios kognityvinės-bihevioristinės korekcinės programos "Tik tu ir aš", Lietuvoje taikomos ir kitos priemonės bei programos, skirtos smurto prevencijai ir elgesio keitimui.
Grupinė smurto programa "Intervencinė Programa Smurtautojams Šeimoje"
Tai 26 užsiėmimų smurtinį elgesį keičianti programa, kurios metu asmenys mokosi suvokti, kas yra smurtas, siekiama iš jų pačių gauti suvokimą apie savo smurtinius veiksmus prieš artimuosius, mokymąsi atpažinti įspėjamuosius smurtinio elgesio ženklus.
Darbas su nepilnamečiais
Vykdomas bendravimas su nepilnamečiais (14-18 m. amžiaus), turinčiais vaikų, sprendžiant asmenines ar socialines problemas, taip pat organizuojami edukaciniai, pažintiniai renginiai 14-21 m. asmenims.
Meno terapijos taikymas psichosocialinei pagalbai
Meno terapijos metodus dažniausiai taiko ugdymo srities specialistai, dirbantys su 7-18 metų asmenimis ne tik ugdymo, bet ir sveikatos priežiūros, socialinės pagalbos ir rekreacijos srityse. Nustatytas poreikis kelti specialistų profesinio pasiruošimo reikalavimus. Šios veiklos detalizavimas yra svarbus siekiant užtikrinti kokybišką pagalbą. Meno terapeutas - žmonėms pagalbą teikiantis specialistas, kuris naudoja įvairius meno būdus, vaizdinius, kūrybinį procesą ir klientų atsakymus į kuriamą meną, siekiant įvertinti, gydyti ir reabilituoti pacientus su psichikos, emociniais, fiziniais ar vystymosi sutrikimais. Meno terapija skatina žmones reikšti, suprasti emocijas per meninę raišką ir kūrybinį procesą.
Taip pat skaitykite: Apie ambulatorinį psichiatrinį gydymą
Lietuvoje kol kas vis dar nesukurta universitetinės meno terapijos studijų programa, kuri juos rengtų. Anot V. iaus, meninė raišką, kaip priemonė terapijoje, yra veiksminga.
tags: #korekcine #psichiatrija #correctional #psychiatry