Įvadas
Sportininkų psichologinė būsena yra svarbus veiksnys, lemiantis jų pasirodymą varžybose. Krepšininkų, kaip ir kitų sportininkų, emocinė būsena prieš varžybas gali turėti didelės įtakos jų žaidimui, komandos psichologiniam klimatui ir galutiniam rezultatui. Šiame straipsnyje aptarsime krepšininkų psichologinę būseną, streso, nerimo ir emocijų valdymo svarbą, taip pat pateiksime praktinių patarimų, kaip gerinti emocinę sveikatą ir pasiruošti varžyboms.
Emocinės sveikatos svarba
Psichoemocinė (emocinė) sveikata yra neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Emocijų pažinimas, sugebėjimas jas įvardinti, atrasti jų priežastis ir konstruktyviais būdais su jomis tvarkytis yra labai svarbūs. Prie emocinės sveikatos gerinimo taip pat prisideda ryšių su artimais žmonėmis palaikymas, galimybė gauti jų socialinę paramą. Psichinė higiena yra ypač svarbi gyvenant dinamišku permainingu gyvenimo ritmu. Tinkamas ir produktyvus poilsis taip pat turi būti įtraukiamas į dienotvarkę.
Stresas sporte
Stresas yra nuolatinis mūsų palydovas. Intensyvus gyvenimo ritmas, užimtumas, darbinė veikla, netikėti gyvenimo posūkiai ir iššūkiai yra šiuolaikinio gyvenimo rutina. Varžybinė situacija, nepriklausomai nuo atliekamo fizinio krūvio, yra pakankamai stiprus stresorius. Sportinėje veikloje stresą sukelia ir fiziologiniai, ir psichologiniai stresoriai. Sporte situacija stresine laikoma tada, kai varžybose iškeltos sportininkui užduotys neatitinka jo galimybių.
Streso įveikos būdai
Relaksacijos, meditacijos, autogeninės treniruotės, kvėpavimo kontrolė yra vieni žinomiausių streso įveikos būdų. Šie metodai padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, sumažina emocinę įtampą, nerimą, padeda susikaupti, geriau suprasti save ir savo elgesio motyvus, įvertinti įvykio reikšmingumą bendroje gyvenimo perspektyvoje.
Nerimas
Polinkis jausti neadekvatų nerimą per varžybas trukdo sportininkams siekti geresnių rezultatų. Todėl tokiems sportininkams reikia skirti ypatingą dėmesį, padėti jiems nugalėti arba kiek nors prislopinti tokios būsenos poveikį. Ugdymas efektyvus tik tada, kai jį lydi teigiamos emocijos.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas krepšiniui
Priešvaržybinė psichinė būsena
Priešvaržybinė būsena yra asmenybės ir būsimo įvykio - varžybų - tarpusavio sąveika, kurią lemia daugelis vidinių ir išorinių veiksnių. Savijauta yra fiziologinis ir psichinis veiksmas, lemiamas vidinės būsenos pojūtis, savo būsenos įvertinimas. Varžybinis stresas - teigiama arba ir neigiama emocinė reakcija į savigarbai kilusią grėsmę dėl neatitikimo tarp sportininkui keliamų reikalavimų per varžybas ir jo paties suvokiamų gebėjimų, įgalis tinkamai vykdyti tuos reikalavimus.
Priešvaržybinės būsenos reguliavimas
Sportininkus ruošiant varžyboms yra svarbus ir psichologinis rengimas. Psichologinis parengtumas sąlygoja sportininko pasitikėjimą savimi ir padeda pasiekti geresnių rezultatų varžybose. Todėl psichologinio rengimo sistemoje labai svarbią vietą užima sportininko emocinės ir kitos būsenos diagnostika ir valdymas.
Tyrimai
Atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti skirtingo meistriškumo lygio Lietuvos moterų krepšinio rinktinės, LMKL Kauno „Laisvės“ ir LSKL „LKKA“ krepšininkių emocinę būseną prieš varžybas. Tyrimo metodai: anketinė apklausa (SAN skalė ir anketa apie požiūrį į artėjančias varžybas), Dž. Teiloro klausimynas (asmenybės nerimo lygiui tirti), matematinė statistika.
Hipotezė
Kelta hipotezė, jog įvairaus meistriškumo krepšininkių priešvaržybinės emocinės būsenos skiriasi priklausomai nuo meistriškumo.
Veiksniai, lemiantys irkluotojų varžybinę veiklą
Veiksnių, lemiančių irkluotojų rezultatą, yra daug, tai apima didžioji dalis yrio galingumas ir technika naudojama yrio metu, bei daug smulkių detalių iš kurių susideda rezultatas, tokių kaip oro sąlygos, psichologinė būsena, taktika, jei yra komanda tai tarpusavio santykiai ir t.t. Nors kiekvienoje sporto šakoje techniškumas vaidina svarbų vaidmenį, tačiau irklavime techniškumas yra ypač svarbus siekiant aukšto lygio rezultatų.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Pagalba sau
Studijuojant Universitete gali atsirasti įvairių situacijų ir iššūkių, kurie gali kelti stresą, nerimą ar kitas nemalonias emocijas.Paskambinus trumpuoju nemokamu numeriu 1809, pagalbą suteiks skirtingų emocinės pagalbos linijų savanoriai ir profesionalūs psichologai - veikia „Vilties linija“ suaugusiesiems, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“ ir „Sidabrinė linija“ senjorams. Kiekvienas rūpestis gali turėti savo ausį. Parama teikiama rusų kalba. Darbo laikas: I-V 9-13 val.Pagalba sau - tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.Pagalba sau - programėlė, kurios pagalba galima stebėti būseną ir rasti informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą žmogų, prireikus pagalbos.Ramu - nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas.Pauzė - ši nemokama programėlė apima moksliškai pagrįstus sąmoningumo ugdymo (angl.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
tags: #krepsininku #psichologine #busena #bakalauras