Zigmundas Froidas, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios austrų gydytojas, psichiatras, psichologas ir filosofas, yra garsus psichoanalizės pradininkas. Jo darbai reikšmingai paveikė mediciną, psichologiją, filosofiją, kultūrą ir meną. Ypač vertinamas jo santykinis psichinės žmogaus veiklos padalijimas į sąmonę bei pasąmonę, akcentuojant pasąmonę kaip instinktų reiškimosi sferą. Froidas rakto į žmogaus dvasinį gyvenimą ieškojo ne fiziologijoje ar sąmonėje, o pasąmonėje, bandydamas nagrinėti pacientų vidinių konfliktų esmę, ją išaiškinti ir padėti žmogui įveikti ligos priežastį.
Knyga “Kasdieninio gyvenimo psichopatologija” skirta ne tik gydytojams psichoterapeutams, bet ir visiems skaitytojams, kuriems smalsu paaiškinti iš pirmo žvilgsnio akivaizdžias mūsų gyvenimo situacijas. Šiame veikale Froidas gvildena „tam tikrus gana dažnus, visiems žinomus, dėmesio nepatraukiančius fenomenus, kurie neturi nieko bendra su ligomis, nes pasitaiko kiekvienam sveikam žmogui“, - vadinamuosius riktus, vėliau liaudyje pramintus tiesiog „Freudo riktais". Tai apima apsirikimus šnekant, skaitant, klausant, daiktų pametimą ar nukišimą, vardų užmiršimą ir panašiai. Riktams Froidas teikia ne menkesnę svarbą nei sapnams.
Abi beveik tuo pačiu metu parašytos knygos - „Sapnų aiškinimas“ ir „Kasdienio gyvenimo psichopatologija“ - puikiai liudija, kaip Froidas plėtojo šimtmečio atradimo - nesąmoningosios sferos - sampratą ir kūrė psichoanalizę, tyrinėjančią tiek ligonių, tiek sveikų žmonių psichinį gyvenimą. Kartu šios knygos - autobiografiniai dokumentai, mat Froidas, analizuodamas savo sapnus ir savo paties riktus, tapo ir pagrindiniu šių knygų veikėju.
Tikrinių Daiktavardžių Užmiršimas
Knygos pirmame skyriuje nagrinėjamas tikrinių vardų užmiršimas. Froidas tvirtina, kad žmogus vietoje užmiršto žodžio visada randa keletą pakaitalų, kurie įvairiausiomis asocijacijomis siejasi su užmirštu žodžiu. Jis teigia, kad vardo užmiršimas rodo tam tikrą nusiteikimą jį pamiršti arba prieš tai buvusį slopinimo procesą. Iki tol manyta, kad vardo užmiršimas yra tiesiog atminties spraga, tačiau Froidas siūlo, kad tai gali būti susiję su tam tikrais pasąmoniniais procesais.
Anot autoriaus, „vardas užmirštamas (tiksliau - užkrinta, laikinai pamišta) tada, kai, norint jį atgaivinti, sutrukdo nežinoma ir kartu nesąmoninga minčių seka“. Savo teorijas pagrindžia arba paneigia, jas išbandydamas su nepažįstamais ir kitais, jį supančiais žmonėmis. Galima išskirti dvi pagrindines vardo užmiršimo priežastis, atvejus: kai pats vardas susijęs su nemaloniais prisiminimais arba kai jis siejamas su kitu, turinčiu tą patį nemalonų poveikį. Taip pat reiktų pridurti sąmoningą nenorą tą vardą įsiminti. Beje, labai patiko pastebėjimas autoriaus, kad „iškraipyti vardą - tai tas pats, kaip užmiršti, tiksliau - primas žingsnis užmirštant“.
Taip pat skaitykite: Froido asmenybės modelis
Užsienietiškų Žodžių ir Frazės Užmiršimas
Antrame ir trečiame skyriuose kalbama apie užsienietiškų žodžių bei frazių užmiršimą. Froidas analizuoja, kaip užsienio kalbos žodžių užmiršimas gali būti susijęs su pasąmoniniais konfliktais ir asociacijomis.
Maskuojantis Vaikystės Prisiminimų Pobūdis
Ketvirtame skyriuje Froidas atskleidžia panašumą tarp vardažodžių užmiršimo kaip atminties klaidos ir maskuojančių prisiminimų susidarymo. Froidas abu sieja su tam tikrais įvykiais, turėjusiais didelę įtaką žmogaus charakterio formavimuisi, tačiau šie įvykiai yra užmirštami dėl nemalonių pojučių, susijusių su jais. Jis teigia, kad žmogus dažniausiai išlaiko nereikšmingus ankstyvos vaikystės prisiminimus, o svarbūs, stiprūs ir jaudinantys to meto išgyvenimai suaugusiojo atmintyje nepalieka jokio pėdsako.
Kalbos, Skaitymo ir Rašymo Klaidos
Penktame ir šeštame skyriuose Froidas analizuoja kalbos, skaitymo ir rašymo klaidas. Klaidos yra aiškinamos tuo pačiu asociatyviniu principu: žodžiai-pakaitalai yra panašūs į tuos, kurie yra teisingi. Žmonės gali daryti klaidą vieną žodį painiodami su kitu. Froidas teigia, jog klaidos yra visu pirma pasąmonės psichinės klaidos. Žmogui gali trukdyti kiek nemalonūs pojučiai ir prisiminimai, tiek ir savikritika, vidinė jėga. Riktų atsiradimą aiškina, kaip nesąmoningų minčių atsiradimą apie visai kitus dalykus.
Įspūdžių ir Ketinimų Užmiršimas
Septintame skyriuje Froidas analizuoja įspūdžių bei ketinimų užmiršimą. Jis teigia, jog “visus užmiršimo atvejus buvo galima pakeisti nenoro motyvu”. Froidas skiria svarbius ir nesvarbius ketinimus; sako, jog jei užmirštami svarbūs ketinimai, tai dažniausiai priklauso nuo vidinio priešiškumo šiems ketinimams.
Apsirikimai
Aštuntame, devintame ir dešimtame veikalo skyriuose Froidas nagrinėja apsirikimus, kuriuos apibrėžia kaip “atvejus, kurių esmę sudaro klaidingas efektas, t.y. nukrypimas nuo ketinimo”. Tai gali būti atvejai, kai žmogus, eidamas namo, užlipa vienu aukštu aukščiau ir pan. Froidas teigia, jog kartais, analizuojant mažus apsirikimus, surandama sąsajų, nuvedančių į tolimą žmogaus praeitį ir sykiu tai tvirtai siejasi su dabartine situacija.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Sigmundą Freudą
Devintame skyriuje apie simptominius ir atsitiktinius veiksmus suintrigavo autoriaus pasakyta mintis, jog negalima pasirinkti žodžių, kuriais norime išreikšti savo mintis: „minčių išraiškos forma slepia didesnę, dažnai nesuvoktą prasmę. Jei žmogus perdėtai vartoja tam tikrus posakius, neretai paaiškėja, jog tuo metu jis galvoja apie tai, kas jaudina“.
Kombinuotos Klaidos ir Tikėjimas Atsitiktinumais
Taip pat Froidas aprašo kombinuotas klaidas ir tikėjimą atsitiktinumu ir prietarais.
Bendros Pastabos ir Išvados
Paskutiniame skyriuje pateikiamos bendros pastabos, prietarų esmė, ir kodėl nereiktų jais vadovautis, paaiškinimai autoriaus teiginių, išvados. Apibendrinant visa tai, Froidas teigia, jog visų apkalbėtų reiškinių motyvai slypi pasamonėje ir nėra mūsų suvokiami. Kitais žodžiais, samonės veikla nepaaiškina kasdieninio gyvenimo psichopatologijos klaidų, nes jas gali paaiškinti tik pasamonė.
Taip pat skaitykite: Knygos apie pasąmonę iki Freudo
tags: #zigmundas #froidas #kasdienio #gyvenimo #psichopatologija