Stresinės situacijos ir nemalonūs įvykiai tyko už kiekvieno kampo, tačiau vieniems pavyksta su jais susidoroti, o kiti palūžta. Kas yra psichologinis atsparumas ir kaip jis veikia? Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinio atsparumo esmę, jo sudedamąsias dalis ir būdus, kaip jį ugdyti.
Įvadas
Dabartiniame greitame pasaulyje neišvengiamai susiduriame su įvairiomis problemomis, išgyvenimais ir sudėtingomis situacijomis. Tai gali būti ligos, artimųjų netektis, darbo praradimas ar kiti traumuojantys įvykiai, kurie sukelia daug emocinių išgyvenimų, nestabilumo ir nesaugumo jausmo. Natūralu, kad tokiose situacijose kyla ir nemalonios mintys. Tačiau žmonija yra linkusi prisitaikyti ir dažniausiai, susitvarkiusi su problemomis, gali gyventi įprastą gyvenimą. Kaip gi pavyksta susitvarkyti su sunkumais ir gyventi toliau? Atsakymas slypi psichologiniame atsparume.
Kas Yra Psichologinis Atsparumas?
Psichologinis atsparumas - tai gebėjimas sėkmingai susitvarkyti su kilusiomis nepalankiomis sąlygomis. Kartu tai - gebėjimas iš tos situacijos išeiti stipresniam, išmintingesniam ir daugiau galinčiam. Psichologinis atsparumas suteikia galimybę augti, tobulėti, priimti tam tikras rizikingas situacijas ir spręsti šių situacijų sukeltas pasekmes.
Svarbu suvokti, kad psichologinis atsparumas neapsaugo nuo nesėkmių ar nemalonių emocijų, sunkių sąlygų ar elgesio. Tai veikiau gebėjimas atlaikyti streso kupinus laikotarpius ir net paaugti juose. Išspausti iš citrinos sultis. Būti atspariam, tai nereiškia nejausti streso, baimės, skausmo ar liūdesio. Tai nereiškia matyti vien pozityvią įvykių pusę.
Psichologinis atsparumas yra bendras asmens gebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių, stresinių situacijų ir pokyčių, išsaugant psichinę pusiausvyrą, motyvaciją ir gebėjimą funkcionuoti. Tai nereiškia, kad psichologiškai atsparus žmogus nejaučia liūdesio, nerimo ar pykčio - veikiau tai gebėjimas atsigauti po sunkumų, rasti prasmę net sudėtingose situacijose ir iš jų pasimokyti.
Taip pat skaitykite: Hormonų pusiausvyros palaikymas
Išvertus pažodžiui iš anglų kalbos, psichologinis atsparumas reiškia atkurti tylą. Tai galime suprasti, kaip atgaivinti vidinę tylą ir harmoniją mumyse. Šis procesas apima du aspektus: mūsų atsaką į stresinius įvykius, tai yra atsigavimą po streso ir grįžimą į pradinę prieš stresinę būklę; psichologinį augimą.
Atsparumas - kaip raumuo. Kai prireikia lipti į statų aukštą kalną, visi raumenys labai padeda. Gali užlipti greičiau, lengviau, tačiau tai vis tiek būna sunku, vargina ir tame kelyje kyla daug emocijų ir dvejonių savimi.
Psichologinio Atsparumo Sudedamosios Dalys
Psichologinis atsparumas susideda iš tam tikrų dalių:
- Fizinio atsparumo
- Emocinio atsparumo
- Proto atsparumo
- Dvasinio atsparumo
Fizinis Atsparumas
Fizinis atsparumas sudaro visą mūsų fizinę sveikatą - tai mūsų jėga, ištvermė, gebėjimas pailsėti ir atgauti jėgas. Mūsų kūnas gali palengvinti atsparumą ir apsaugoti nuo neigiamo streso poveikio. Kai jaučiamės fiziškai sergantys ar pavargę, gyvenimas tampa sunkesnis. Tuomet sunkiau aiškiai galvoti, veiksmingai dirbti ir džiaugtis gyvenimu. Fiziškai mus sekina įvairūs vidiniai ir išoriniai dalykai: miego, aktyvumo, tinkamos mitybos stoka, prastos gyvenimo sąlygos, įtemptas darbas. Todėl mums truks kovos jėgos, kai atsidursime streso akivaizdoje.
Emocinis Atsparumas
Emocinis atsparumas - tai mūsų gebėjimas suprasti, įsigilinti, išjausti, reguliuoti mūsų emocijas, koncentruoti dėmesį ir su emocijomis tvarkytis. Gebėjimas atpažinti, įvardinti bei priimti savo emocijas. Išlaikyti emocinę pusiausvyrą yra svarbu susidūrus su iššūkiais. Teigiamos emocijos skatina mus jaustis stipriems ir pasitikintiems savimi. Kita vertus, įkyrios neigiamos emocijos verčia mus jaustis bejėgiškai, baimė ima vadovauti mūsų mintims ir mąstymui. Atsparūs asmenys geba reguliuoti savo jausmus, mintis ir veiksmus streso akivaizdoje, o atsigaunant po streso išlieka pozityvūs ir atviri.
Taip pat skaitykite: Psichologija ir socialinis naudingumas
Proto Atsparumas
Proto atsparumas - tai mūsų gebėjimas mąstyti, atpažinti, suprasti savo mintis, gebėjimas analizuoti, pažvelgti į situacijas iš šalies, iš įvairių perspektyvų, taip pat gebėjimas vienu metu matyti kelias išeitis iš situacijos.
Dvasinis Atsparumas
Dvasinis atsparumas yra mūsų gebėjimas suprasti savo vertybes, įsitikinimus, ieškoti vertybių, meilės ir prasmės savo gyvenime. Vidinė įsitikinimų sistema, kuria grindžiamos mūsų vertybės, moralė ir tarpasmeninis elgesys, turi stiprią įtaką mūsų atsparumui. Čia svarbus dvasingumas, kuris apibūdina mūsų santykį su transcendentiniu gyvenimu. Pripažinimas, kad yra kažkas didesnio už mus pačius ir daugiau nei mūsų pojūčiai ir tai yra dieviška, gali sukelti ramybės, šventumo ar gilų gyvumo ir tarpusavio ryšio jausmą.
Kaip Ugdyti Psichologinį Atsparumą?
Šiuo įtemptu laiku, kai tiek daug dalykų kasdienybėje kelia stresą ir įtampą, o nurimti neleidžia ir sudėtinga geopolitinė situacija, svarbu ieškoti būdų, kaip nepalūžti, įgyti stiprybės ir padėti sau. Verslo konsultantas, VILNIUS TECH lektorius ir psichologas Juris Belte įsitikinęs - šiandien kaip niekada svarbu kiekvienam didinti savo psichologinį atsparumą, o žinant svarbiausius žingsnius bei principus tą galima padaryti nesudėtingai ir efektyviai.
Štai keletas būdų, kaip ugdyti psichologinį atsparumą:
- Palaikykite santykius su kitais žmonėmis. Mokykitės pasitikėti, atsiremti, prašyti pagalbos. Neužsidaryti, kai sunku. Palaikykite ir pasirūpinkite santykiais su žmonėmis, kuriais galite pasitikėti, kurie Jums brangūs, iš kurių jaučiate palaikymą. Ieškokite bendruomenės. Būti grupės dalimi yra labai žmogiškas poreikis. Čia galime jaustis reikalingi, padėti kitiems, sulaukti daugiau pagalbos ir paramos, atrasti daugiau bendraminčių.
- Rūpinkitės savo sveikata. Geras miegas, stiprinantis maistas, judėjimas ir sportas padeda palaikyti gerą fizinę sveikatą, gerina nuotaiką, padeda lengviau susikaupti, labiau pasitikėti savimi kasdieniuose tiksluose.
- Venkite negatyvių būdų išleisti emocijas, keiskite juos vertingesniais. Buvo bloga diena, tai išgersiu. Arba daug buvo streso - tai parūkysiu. Šie būdai labai apgaulingi, o jais naudodamiesi mes repetuojame, ką darytume, jei būtų dar sunkiau. Vietoje to, pagalvokite, kuo galite pakeisti šituos būdus. Ką vertingiau būtų parepetuoti? Galbūt vietoje cigaretės - dienoraštis ar lėtai išgerta stiklinė vandens, skambutis draugui, o po sunkios dienos smagus filmas, iškraunanti treniruotė ar karšta vonia?
- Pažinkite save, ugdykite savirefleksiją. Pažinti save - tai susikurti žemėlapį apie savo vidinį pasaulį. Kaip ir kiekvieno žemėlapio kūrimas, tai užtrunka. Turi nueiti į neatrastas vietas, tyrinėti savo emocijas, suprasti, kas tau kelia džiaugsmą, o kas - įniršį. Pažinti save galima įvairiais būdais: rašant ryto/vakaro puslapius, pildant dėkingumo dienoraštį, imantis naujų veiklų ir reflektuojant jose savo patyrimus, mokytis iš praeties. Suprasti savo asmeninę istoriją ir jos skausmus tam, kad žinotum, ko tikėtis iš savęs ateityje.
- Stiprinkite pozityvų mąstymą. Gebėjimas matyti situacijos prasmę, net kai ji sunki. Kiekviena situacija mus kažko moko.
- Orientuokitės į prasmę ir vertę. Psichologinis atsparumas automatiškai padidės, patirsime mažiau streso, jeigu mes savo veikloje orientuosimės į prasmę, į vertę, ką mes kuriame, ir nustosime parintis dėl rezultato.
- Būkite pasiruošę dienai X. Pasiruošimas galimiems sunkumams padeda jaustis labiau užtikrintai ir valdyti situaciją.
Psichologinis Atsparumas Ir Evoliuciniai Aspektai
Psichologinis atsparumas turi gilias evoliucines šaknis. Jis kilo iš evoliucinio poreikio išgyventi. Išsivystė kaip: išlikimo strategija, emocijų reguliavimo gebėjimas ir socialinio prisitaikymo priemonė. Per milijonus metų žmonės, kurie patirdami stresą sugebėdavo mobilizuoti jėgas (ne panikuoti, o veikti), valdyti emocijas ir racionaliai reaguoti į grėsmę ar turėjo stiprius ryšius su kitais, išlikdavo.
Taip pat skaitykite: Užimtumo terapijos vaidmuo šizofrenijos reabilitacijoje
Tyrimų Duomenys Apie Psichologinį Atsparumą Lietuvoje
Šiais metais atliktas tyrimas apie suaugusiųjų psichologinį atsparumą Lietuvoje parodė, kad mūsų visuomenėje atspariausios grupės yra šios: vyrai, jauni suaugusieji (18-34 metų amžiaus), turintys aukštąjį išsilavinimą, nesusituokę ir susituokę, verslininkai ir vadovai, keturiese ar daugiau gyvenantys kartu ir vedantys namų ūkį, gaunantys daugiau nei 700 Eur mėnesinių pajamų vienam šeimos nariui. O mažiausiai atspariausios grupės - moterys, vyresnio amžiaus asmenys (nuo 65 metų), turintys vidurinį ir žemesnį išsilavinimą, našliai ir išsiskyrę, pensininkai ir bedarbiai, vieni ar dviese gyvenantys ir vedantys namų ūkį, gaunantys mažiau nei 500 Eur mėnesinių pajamų vienam šeimos nariui.
Dilemos Ir Požiūriai Į Psichologinį Atsparumą
Iškyla neišsprendžiama dilema - psichologinis atsparumas yra įgimtas ar įgyjamas? Tai, jog psichologinis atsparumas yra įgimtas ar pastovi, mažai kintanti asmenybės ypatybė, aiškinama per psichologinio atsparumo kaip asmenybės bruožo požiūrį. Tačiau palaikantys idėją, jog psichologinis atsparumas priklauso nuo aplinkos, kultūros, tarpusavio santykių, socialinio palaikymo ir pan., pritaria proceso požiūriui. Juo manoma, kad nepaisant įgimtų ypatybių, vystydamas įvairius įgūdžius, įgydamas žinių, mokydamasis ir tobulėdamas, žmogus gali padidinti atsparumą stresui, neigiamoms gyvenimo aplinkybėms. Vis dėl to, vienareikšmišką takoskyrą čia daryti būtų neteisinga.
Klausimai Savęs Pažinimui Ir Atsparumo Įsivertinimui
Patyrinėjus savo gyvenimą ir atsakius į žemiau pateiktus klausimus, bus lengviau suprasti savo atsparumą bei įsivertinti, ką norisi ugdyti ar keisti:
- Patirtis: Koks jūsų iššūkių patyrimas, kokius sunkumus esate išgyvenęs/-usi, su kuo pavyko susitvarkyti, o kame turėjote sunkumų? Ką Jums davė ši patirtis? Ko išmokote ir kaip sustiprėjote? Ką iš šios patirties gali pasiimti sau, kaip resursą ateičiai?
- Aplinka: Kaip apibūdintumėte aplinką, kurioje gyvenate, leidžiate laiką, dirbate, ilsitės? Ar Jūsų aplinkoje yra žmonių, kurie palaiko, motyvuoja? Kokį palaikymą ir iš ko gaunate? Ko labiausiai trūksta ir ką galėtumėte dėl to padaryti?
- Resursai: Vidiniai resursai: tam tikros Jūsų savybės, stiprybės, gebėjimai. Ką įveiklinate ir naudojate, o kuo galėtumėte remtis dažniau? Išoriniai resursai: kas Jus palaiko? Ne tik žmonės, bet ir tam tikrai veikla, darbas, mokslai, pomėgiai, laisvalaikis ir pan.
- Prasmės pojūtis: Kiek jaučiate prasmės tame, kaip gyvenate? Kas Jums yra svarbu, prasminga gyvenime? Kokios yra Jūsų vertybės? Ar tai, kas Jums svarbu, sutampa su tuo, kaip gyvenate, ar atsispindi Jūsų kasdienybėje? Jei nesutampa, ką galėtumėte keisti?
- Nuostatos: Kaip save apibūdintumėte? Kokias žinutes apie save gaunate iš savo artimiausios aplinkos? Kiek tai, ką kiti apie Jus galvoja, daro įtaką Jūsų savęs vertinimui?
- Savęs pažinimas: Ar Jums lengva atpažinti, kaip jaučiatės, įsivardinti tai? Ar lengva priimti jausmus, nebėgti nuo jų bei rasti adekvačių būdų tiems jausmams išreikšti? Ar skiriate dėmesio kūnui, pojūčiams? Ar žinote, ko norite, gebate įvardinti savo poreikius?
tags: #kuo #naudingas #psichologinis #atsparumas