Priklausomybė nuo kelionių: Simptomai, priežastys ir pasekmės

Kelionės dažnai yra svarbi kiekvienos šeimos kasdienybės dalis - jos praplečia akiratį, leidžia pažinti naujas kultūras ir sustiprina tarpusavio ryšius. Tačiau, kaip ir bet kuris malonumas, kelionės gali tapti priklausomybe. Šiame straipsnyje išnagrinėsime priklausomybės nuo kelionių simptomus, priežastis ir galimas pasekmes, remdamiesi psichologijos ir priklausomybių tyrimų įžvalgomis.

Kas yra priklausomybė nuo kelionių?

Priklausomybė nuo kelionių, nors ir nėra oficialiai pripažintas psichikos sutrikimas, gali būti apibrėžiama kaip kompulsyvus ir nekontroliuojamas noras keliauti, net jei tai sukelia neigiamų pasekmių asmeniniam, socialiniam ar finansiniam gyvenimui. Tai gali būti susiję su nuolatiniu naujų pojūčių, įspūdžių ir patirčių ieškojimu, kuris tampa svarbesnis už kitus gyvenimo aspektus.

Priklausomybės nuo kelionių simptomai

Kaip ir bet kuri kita priklausomybė, priklausomybė nuo kelionių turi tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti problemą. Neskaičiuojant kelioninių šampūnų sankaupų, lagamino pakavimo pries einant apsipirkti ir nemalonių pojūčių, kai pernelyg ilgai užsibūnate ant žemės, mes stengiamės išsiaiškinti, kokie požymiai parodo, kad esate priklausomi nuo kelionių.

Štai keletas galimų priklausomybės nuo kelionių simptomų:

1. Nuolatinis kelionių planavimas: Naująją kelionę planuojate dar negrįžę iš kitos kelionės.
2. Prioritetas kelionėms: Vienintelė priežastis, kuri skatina jus dirbti, yra galimybė vykti į kitą kelionę.
3. Finansinės problemos: Esate pasiryžę patirti finansinę riziką (Zuckerman, 2007).
4. Socialiniai sunkumai: Interesų susiaurėjimas - mažėja pomėgių, silpnėja domėjimasis jais, nebelieka interesų.
5. Nerimas ir irzlumas: Būna keista atsibusti namuose.
6. Atsipalaidavimo sunkumai: Atsisėdę į darbo vietą ieškote saugos diržo.
7. Nerealūs planai: Suplanuotos didelės kelionės trukmė yra didesnė nei laikotarpis iki suplanuoto išėjimo į pensiją.
8. Pasas šalia: Miegate su savo pasu.
9. Dažnas buvimas oro uostuose: Jau žinote oro uostų, kurių dar nebuvote, kodus.
10. Įgūdžiai susiję su kelionėmis: Galite apytiksliai nustatyti savo bagažo svorį jį pakiloję.

Priklausomybės nuo kelionių priežastys

Priklausomybės nuo kelionių priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo individualių asmens savybių, patirčių bei aplinkos veiksnių. Aštrių pojūčių siekimas- tai bruožas, apibūdinamas naujų ir intensyvių pojūčių, išgyvenimų ieškojimu, bei pasiryžimu dėl to patirti fizinę, socialinę, teisinę ir finansinę riziką (Zuckerman, 2007).

Taip pat skaitykite: Apie laisvąjį dujų kelią

Štai keletas galimų priežasčių:

• Aštrių pojūčių siekimas: Kai kuriems žmonėms kelionės yra būdas patenkinti savo aštrių pojūčių poreikį. Jiems reikia nuolatinių naujų patirčių, jaudulio ir adrenalino, kurį suteikia nepažįstamos vietos ir kultūros.
• Bėgimas nuo problemų: Kelionės gali būti naudojamos kaip būdas pabėgti nuo kasdieninių problemų, streso ar nepasitenkinimo savo gyvenimu. Nauja aplinka ir įspūdžiai leidžia laikinai pamiršti sunkumus ir pasijusti geriau.
• Savęs paieškos: Kai kurie žmonės keliauja, norėdami geriau pažinti save, atrasti savo tikrąjį pašaukimą ar prasmę gyvenime. Kelionės leidžia išbandyti save naujose situacijose, susidurti su skirtingomis kultūromis ir vertybėmis, o tai gali padėti geriau suprasti savo identitetą.
• Socialinis spaudimas: Socialiniai tinklai ir populiari kultūra skatina keliones kaip prestižinę ir vertingą veiklą. Žmonės gali jausti spaudimą keliauti, kad atitiktų socialinius standartus, pasidalintų įspūdingomis nuotraukomis ir įrodytų savo sėkmę.
• Vaikystės patirtys: Vaikystėje patirtos kelionės gali suformuoti teigiamą požiūrį į keliones ir norą nuolat patirti naujų nuotykių. Jei vaikas nuo mažens buvo supažindintas su skirtingomis kultūromis ir vietovėmis, jis gali užaugti su stipriu kelionių poreikiu.

Priklausomybės nuo kelionių pasekmės

Nors kelionės gali būti naudingos asmeniniam augimui ir gerovei, priklausomybė nuo kelionių gali turėti neigiamų pasekmių:

• Finansinės problemos: Dažnos kelionės gali ištuštinti banko sąskaitą ir sukelti finansinių sunkumų. Žmogus gali įklimpti į skolas, kad galėtų patenkinti savo kelionių poreikį.
• Santykių problemos: Priklausomybė nuo kelionių gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir partneriais. Nuolatinis išvykimas gali sukelti atstumą, nesusipratimus ir konfliktus.
• Darbo problemos: Dažnos kelionės gali trukdyti karjerai ir sukelti problemų darbe. Dėl nuolatinio nebuvimo darbe gali nukentėti darbo kokybė, santykiai su kolegomis ir galimybės siekti paaukštinimo.
• Psichologinės problemos: Priklausomybė nuo kelionių gali būti susijusi su kitomis psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija ar vienišumas. Kelionės gali būti naudojamos kaip būdas nuslėpti ar kompensuoti šias problemas, tačiau ilgainiui jos gali tik pablogėti.
• Sveikatos problemos: Dažnas keliavimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Skrydžiai, laiko zonų kaita, skirtingas maistas ir aplinka gali sukelti fizinį ir psichologinį stresą, susilpninti imuninę sistemą ir padidinti riziką susirgti įvairiomis ligomis.

Kaip atpažinti priklausomybę nuo kelionių vaikams?

Taip, vaikai gali patirti kelionių ilgesį. Nors jų emocijų išraiška gali skirtis nuo suaugusiųjų, vaikų patiriamas ilgesys yra tikras ir veiksmingai veikia jų nuotaiką, elgesį bei bendrą gerovę. Remiantis vaikų psichologijos šaltiniais, emocinis ryšys su namų aplinka, šeima, draugais bei rutina yra svarbus vaiko stabilumui ir saugumui. Vaikų emocinis pasaulis labai priklauso nuo jų amžiaus, vystymosi lygio ir ankstesnių patirčių. Ryšys su namais ir šeima: emocinis ryšys su šeima, kambariu, žaislais ar pažįstama aplinka suteikia saugumo jausmą.

Svarbu stebėti vaiko elgesį prieš kelionę, jos metu ir po jos.

Ką daryti, jei įtariate priklausomybę nuo kelionių?

Jei įtariate, kad jūs ar jūsų artimasis kenčia nuo priklausomybės nuo kelionių, svarbu kreiptis pagalbos. Štai keletas žingsnių, kuriuos galite žengti:

Taip pat skaitykite: Optinio kelio ilgio vadovas

• Pripažinkite problemą: Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad turite problemą. Būkite sąžiningi su savimi ir įvertinkite, kaip kelionės veikia jūsų gyvenimą.
• Kreipkitės į specialistą: Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti jums suprasti priklausomybės priežastis, išmokti valdyti savo impulsus ir rasti alternatyvių būdų patenkinti savo poreikius.
• Ieškokite paramos: Pasikalbėkite su savo šeima, draugais ar kitais žmonėmis, kurie supranta jūsų problemą. Parama ir supratimas gali būti labai svarbūs sveikimo procese.
• Nustatykite ribas: Nustatykite sau ribas, kiek laiko ir pinigų galite skirti kelionėms. Planuokite kitas veiklas, kurios teikia jums malonumą ir pasitenkinimą, bet nėra susijusios su kelionėmis.
• Būkite kantrūs: Sveikimas nuo priklausomybės yra ilgas ir sunkus procesas. Būkite kantrūs su savimi, nepasiduokite, jei patiriate atkryčių, ir nuolat siekite savo tikslo.

Kelionių ilgesio mažinimas vaikams

Yra daug būdų, kaip sumažinti vaikų kelionių ilgesį ir padėti jiems jaustis saugiai bei patogiai kelionės metu. Ruoškitės kelionei iš anksto: paaiškinkite vaikui, kur keliausite, kiek laiko truks kelionė, kokie įvykiai jų laukia. Daugeliu atvejų kelionių ilgesys yra laikinas ir praeina adaptacijos laikotarpiu. Tačiau jei vaiko emociniai bei elgesio pokyčiai išlieka ilgiau nei kelias savaites po kelionės ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus. Tokiais atvejais rekomenduojama konsultuotis su vaikų psichologu ar kitu vaikų emocinės gerovės specialistu.

Išvados

Priklausomybė nuo kelionių yra rimta problema, kuri gali turėti neigiamų pasekmių asmeniniam, socialiniam ir finansiniam gyvenimui. Svarbu atpažinti simptomus, suprasti priežastis ir kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad kelionės tapo nekontroliuojamos. Kelionės turėtų būti malonumas ir galimybė praturtinti savo gyvenimą, o ne būdas pabėgti nuo problemų ar patenkinti kompulsyvų poreikį.

Informacinio deficito poveikis sveikatai

Pranešime spaudai rašoma, kad ne tik informacijos perteklius, bet ir jos trūkumas gali neigiamai atsiliepti mūsų sveikatai. Ne veltui akademikas A. I. Bergas rašė, kad „informacinė izoliacija nuo pasaulio - tai beprotybės pradžia“. Amerikiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad užtekdavo vos 15 sekundžių žmogų izoliuoti atskirame kambaryje nuo visų informacijos šaltinių ir prie jo kūno prijungti prietaisų davikliai pradėdavo fiksuoti kvėpavimo bei širdies ritmo padažnėjimą. Po 30 sekundžių prietaisų rodmenys tapdavo tokie, kad jau reikėdavo kreiptis į medikus pagalbos. Matematiškai tokį ryšį tarp informacijos nebuvimo bei nerimo ir įtampos atsiradimo apibrėžė rusų mokslininkas P. B. Simonovas savo informacinėje emocijų koncepcijoje, panaudodamas paprastą formulę: E = P/In - Is, kur E - emocinis įtampos laipsnis, P - poreikis, In - informacija, kuri reikalinga patenkinti poreikį, Is - esama informacija. Daugelis atliktų informacinio deficito poveikio sveikatai tyrimų įrodė, kad esama ir kitų neigiamų jo poveikių: pavyzdžiui, psichofiziologinis (individualus), socialinis (kolektyvinis), kuris neigiamai paveikia darbo efektyvumą.

Kodėl tėvai nesusišneka su savo vaikais?

Vyresniosios kartos atstovai vaikystėje daug laisvalaikio praleisdavo su kiemo draugais, žaisdami įvairiausius pačių susigalvotus žaidimus (kvadratą, slėpynes, „gumytes“, gaudynes, karus, ligonines ir kt.). Pasak jų, jie taip užsižaisdavo, kad tėvams būdavo sunku juos prisikviesti į namus net pavalgyti. Dabar yra atvirkščiai - tėvams tapo beveik neįmanoma misija atitraukti savo vaikų dėmesį nuo kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšečių bei išvilioti į lauką. Šiais laikais jau tapo gana dažnu reiškiniu ir tai, kad tėvams yra sunku bendrauti su savo vaikais, jie nebesusišneka, nesupranta vieni kitų. Ne paslaptis, kad vaikai mieliau renkasi bendravimą socialiniuose tinkluose bei žaidžia įvairius kompiuterinius žaidimus nei leidžia laiką su tėvais. Naudojimasis internetu jau yra tapęs nieko nebestebinančia kasdienybe.

JAV mokslininkai pirmą kartą istorijoje konstatuoja, kad gerovės, pertekliaus bei vartotojiškumo laikotarpiu auganti vaikų karta pasižymi žemesniu intelektu nei tėvų. Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo bei vystymosi organizacijos (OECD) atliktų tarptautinių penkiolikmečių tyrimų išvados rodo, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai matematikos, gamtos mokslų bei skaitymo srityse yra prastesni už OECD vidurkį. Be to, mažėjant sisteminių ir visapusiškų žinių poreikiui, nuolat silpnėja kritinio mąstymo gebėjimas. Žinios tampa fragmentiškos ir išsamios tik siaurose ir konkrečiose srityse.

Taip pat skaitykite: Svarbūs stabdymo veiksniai

Žmonių kartos

Vadovaujantis amerikiečių sociologų W. Strausso ir N. Howe‘o teorija, kas 20 metų užauga nauja žmonijos karta, turinti savo unikalią pasaulėžiūrą bei specifines asmenybės savybes. Pagal sociologų atliktus tyrimus, X karta (gimę 1964-1983 m.) yra orientuota į šeimą ir pasižymi savarankiškumu, atsakingumu, pasitikėjimu savimi, darbštumu, išsilavinimu bei aktyvumu. Pagrindinis jų gyvenimo moto - judėjimas į priekį. Daugeliui iš jų yra svarbus ne tik profesinis, bet ir dvasinis tobulėjimas. Y kartos atstovai (gimę 1984-2003 m.) gimė pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Jie, pasak mokslininkų, yra „interneto bei socialinių tinklų vaikai“, išsiskiriantys savo lankstumu, greitumu bei imlumu. Šiai kartai labai svarbi yra aplinkinių nuomonė, todėl jie daug laiko skiria savo išvaizdai bei įvaizdžio formavimui. Tai sveikuolių generacija (tikri maisto gurmanai), kuriai yra nesvetimos vegetarizmo, ekologijos idėjos ir labai liberalios pažiūros į šeimą bei narkotines medžiagas. Tačiau internetinėje erdvėje sukūrę unikalią ir savitą bendravimo kalbą, realiame gyvenime jie tapo labiau užsisklendę bei vieniši. Su išmaniosiomis technologijomis išaugusi Z karta (gimę 2003-2010 m.) kardinaliai skiriasi nuo ankstesniųjų. Jos atstovai yra labai inovatyvūs ir priklauso skaitmeninei kartai, kuri auga su išmaniaisiais telefonais, planšetėmis bei kompiuteriais. Jie yra tikri technomanai, visą savo laisvalaikį praleidžiantys prie išmaniųjų įrenginių bei socialiniuose tinkluose, ir labiau yra linkę dirbti individualiai. Šiai kartai (per įvairias informacines, išmaniąsias technologijas bei internetą) atsirado unikali, neribota bei operatyvi ir įvairiapusė pasaulio pažinimo galimybė. Jiems yra būdingas savotiškas skaitymo būdas, kuris dar vadinamas kilpiniu (paviršiniu), pasireiškiantis apžvalginiu teksto peržvelgimu akimis. Skaitymo būdas dažnai yra lydimas įvairių papildomų garsų bei vaizdų. Todėl jiems yra ne tik sunkiau suprasti tekstą, bet ir jį atpasakoti. Toks nelinijinis ir nenuoseklus teksto skaitymas, pasak mokslininkų, lemia infantilumą, socialinį autizmą, multimedialinį raštingumą, vartotojiškumą. Galima apibrėžti tokius pagrindinius Z kartos bruožus: komunikacijos, teksto analitinio, kritinio vertinimo bei prasmingo jo perteikimo stoka. Jie nemėgsta griežtų taisyklių, vengia apribojimų, greitai orientuojasi, imlūs naujovėms bei ieško inovatyvių idėjų. Alfa kartos vaikai (gimę po 2010 m.) Pasak psichologų, Alfa kartos atstovai yra multiatlikėjai (jiems nesunku vienu metu daryti kelis darbus, bet jie trumpiau išlaiko dėmesį ties vienu darbu). Emociškai jie yra uždaresni bei jautresni, nekantrūs bei norintys iš karto patenkinti visus savo poreikius. Ši karta technologiškai raštingiausia, bet yra linkusi mažiau bendrauti tiesiogiai ir jiems yra kebliau taisyklingai rašyti. Nepaisant to, mažamečiai puikiai orientuojasi išmaniuosiuose telefonuose, „Youtube“ ir kituose informacijos kanaluose bei nesunkiai susiranda juos dominančią informaciją.

Saikas naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis

Šiuolaikinės technologijos padeda mokytis ir bendrauti bei plėsi akiratį, tačiau jas naudojant yra būtinas balansas bei nuosaikumas.

Informacinio nuovargio sindromas

Moksliškai neigiamu informacijos pertekliaus poveikiu smegenims pirmasis pradėjo domėtis amerikietis mokslininkas B. Grosas, kuris 1964 m. įvedė „informacijos pertekliaus“ terminą. Dėl suprastėjusio problemos suvokimo, jo manymu, nukentėdavo sprendimų priėmimas. 1996 m. mokslininkas D. Liuisas paaiškino „informacinio nuovargio sindromo“ (angl. information fatigue sindrome) įtaką sveikatai, kuris pasireiškia: - nerimu ir nemiga (galvoje nuolat sukasi dienos įvykiai bei mintys apie tai, kad po nakties viskas gali pasikeisti);nuolatiniu noru ieškoti naujos informacijos (gal atsirado kas nors naujo);sumažėjusia sprendimų priėmimo galimybe (per daug prieštaringų duomenų, kurie ateina dideliu greičiu, t. y. nėra galimybės juos apgalvoti). Mokslininkas D. Rufas papildė šių simptomų sąrašą: bloga dėmesio koncentracija;neproduktyvus multiveikimas (imasi nuveikti daug darbų, bet iki galo nieko nepadaro, negali susiorganizuoti);liguistas skubėjimas (angl. hurry sickness) - skubama viską atlikti kuo greičiau, liguistai bijoma nesuspėti;dirglumas ir priešiškumas (kiekvienas delsimas sukelia dirglumą, norisi nedelsiant gauti atsakymus į klausimus, pradeda erzinti aplinkiniai);nuolatinis el. pašto, žinučių programėlių ir kt. elektroninės informacijos tikrinimas (angl. plug in) - nuolatinis noras su kuo nors palaikyti kontaktą;streso simptomai (padažnėjęs širdies plakimas, kintantis kraujospūdis, skrandžio skausmai).

Grėsmės sveikatai virtualioje erdvėje

Be atsiradusių įvairių naujų galimybių, virtualusis pasaulis atnešė ir tam tikras grėsmes. Negailestinga statistika byloja apie vis dažniau internetinėje erdvėje pasitaikančius pavojus:- nepageidaujamus ir net pavojingus gyvybei kontaktus įvairiose pažinčių svetainėse;- traumuojančio ir smurtinio turinio vaizdo įrašus bei žaidimus;- patyčias komentaruose;- nesąmoningą virtualiosios erdvės perkėlimą į realybę. Taip pat reikia priminti, kad kompiuteriai, planšetės, televizoriai bei išmanieji telefonai skleidžia mėlyną šviesą, kuri yra labai kenksminga regėjimui bei skatina galvos skausmą ir akių perštėjimą.

Alkoholio poveikis

Kaip alkoholis veikia smegenis Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjo Andriaus Lošakevičiaus, alkoholis žmogui turi dvejopą poveikį. Bendrąja prasme jis yra laikomas centrinės nervų sistemos veiklos slopintoju. Jo pavartojus lėtėja smegenų veikla, o kartu ir bendras organizmo fiziologinis ir psichologinis aktyvumas. Paprastai tariant, tai reiškia, kad alkoholio pavartojęs žmogus atsipalaiduoja. Tuo pat metu pasireiškia, nors ir skamba paradoksaliai, stimuliuojamasis poveikis, priešingas slopinimui. Tai lengva pastebėti pavartojus nedidelius alkoholio kiekius - žmogus gali tapti aktyvesnis, drąsesnis, labiau bendraujantis ir pan. Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, tačiau kartu pasireiškia stimuliuojamasis poveikis. Didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui slopinamasis poveikis stiprėja, silpnėja raumenų tonusas, tampa sunkiau koordinuoti judesius, išlaikyti pusiausvyrą, ilgėja reakcijos laikas į įvairius dirgiklius. Protinė veikla taip pat lėtėja - darosi sunkiau sukaupti ir išlaikyti dėmesį, sunkiau priimti racionalius, aiškius sprendimus, aiškiai išreikšti savo mintis. Išgėrus žmonėms būna sunkiau save kontroliuoti - valdyti emocijas, elgesį, jie gali pasielgti taip, kaip paprastai nesielgtų. Kaip alkoholio poveikis pasireikš konkrečiam žmogui, yra labai individualu. Tai priklauso ne tik nuo vartojamo alkoholio (jo kiekio ir stiprumo), tačiau ir nuo paties žmogaus fiziologinių savybių (biocheminių ypatumų, kūno masės, amžiaus, lyties), jo psichologinės būsenos, lūkesčių ir socialinės aplinkos. Koučingo specialistė Lina Kraučiūnienė, dirbusi su priklausomomis moterimis sveikstančių nuo alkoholizmo reabilitacijos namuose „Ramunėlė Rehab“, pridūrė, kad alkoholis turi smarkų neurotoksinį poveikį žmogaus centrinei nervų sistemai ir veikia visas organų sistemas. Vartojant alkoholį dėl toksinių ir kancerogeninių medžiagų labiausiai kenčia kepenys, kasa, širdies ir centrinė nervų sistema: riebėja organai, sutrinka medžiagų apykaita, dirginamos smegenys. Net maži alkoholio kiekiai veikia žmogaus emocijas, jausmus ir nuotaiką. „Pasak mokslininkų, pavartojus alkoholio galutinai smegenų veikla atsistato tik per 18-20 dienų. O jei išgertuvės tęsiasi savaites, mėnesius, metus? Vartojant daugiau, dažniau atsiranda (ne)grįžtami neurocheminiai pokyčiai smegenyse ir nervų sistemoje, kas lemia racionalaus mąstymo, elgesio, socialinių santykių sutrikimus. Pavartojus alkoholio galutinai smegenų veikla atsistato tik per 18-20 dienų. Ilgainiui asmens psichologinė būsena tampa patologiška ir sunkiai prognozuojama. Žmogus tarsi įstringa kreivų veidrodžių karalystėje, kur vis dažniau ima matyti savo, aplinkinių, aplinkos atspindį ne tokį, apie kokį svajoja“, - teigė pašnekovė. Pasak jos, pirmieji signalai, įspėjantys apie priklausomybę, labai nepastebimi, tačiau jie akivaizdžiai parodo, kad viskas prasideda nuo to, kad žmogus nesijaučia gerai.

6 priklausomybės kriterijai

A.Lošakevičius pabrėžė - kad alkoholio vartojimas tapo priklausomybe, nustatoma remiantis 6 pagrindiniais kriterijais, kurie apima ne tik fiziologinius kūno pokyčius (tolerancija alkoholiui), tačiau ir psichologinius bei socialinius ypatumus:

1. Ryškus troškimas vartoti alkoholinius gėrimus.
2. Sunku valdyti savo elgesį - alkoholio vartojimo pradžią, pabaigą, sunku nutraukti jo vartojimą.
3. Padidėjusi alkoholio tolerancija - žmogus vienu kartu gali išgerti vis daugiau.
4. Abstinencijos būklė - po alkoholio vartojimo dideliais kiekiais (paprastai kelias dienas), nutraukus ar sumažinus jo vartojimą, pasireiškia skirtingo stiprumo nerimas, miego sutrikimas, depresija, padidėjęs kraujospūdis, drebulys, prakaitavimas ir kt.
5. Susiaurėję interesai - mažėja pomėgių, silpnėja domėjimasis jais, nebelieka interesų. Žmogus didžiąją savo laiko dalį skiria tam, kad gautų alkoholio, jo vartojimui ar tam, kad atsigautų po jo vartojimo. Vis mažiau laiko lieka šeimai, darbui ir kitoms socialinėms funkcijoms.
6. Net ir suvokdamas, kad alkoholio vartojimas daro žalą sveikatai, žmogus vis tiek jį vartoja.

Pasak L.Kraučiūnienės, vystantis priklausomybei, žmogų ima kamuoti nuolatinės įkyrios mintys apie alkoholį. Jo siekiama „bet kokia kaina“ - meilikavimu, pažadais, melu, grasinimais, pykčiu. Priklausomi asmenys tampa išsisukinėjimo ir manipuliacijų virtuozais. Keičiasi jų vertybinės kryptys ir gyvenimo prioritetai, gavę alkoholio, svaiginasi nepaisydami neigiamų jų elgesio pasekmių. Neretai priklausomi asmenys į savo melo pinkles įtraukia artimuosius, prašydami už juos meluoti darbdaviams, kolegoms, gydytojams. Vėliau seka abstinencijos periodas, pasižymintis neigiamais reiškiniais ir kaskart sunkėjančia vartotojo emocine būsena. Baimė, kaltė, gėda, pyktis tampa nuolatiniais vartojančio asmens palydovais. Asmeniui su šiais jausmais ir prasta psichoemocine būsena išbūti nepaprastai sunku, o jei dar nėra į ką atsiremti kasdienybėje, vėl ieškoma alkoholio ir patologinis priklausomybės ratas ima suktis…

Kodėl net tuomet, kai žmogus jau giliai įklimpęs, priklausomybę mato visi, išskyrus patį žmogų, kuris vis dar tiki, kad sugeba kontroliuoti alkoholio kiekį ir susitvarkyti pats? Pasak A.Lokaševičiaus, negebėjimas to pripažinti yra būdingas daugeliui žmonių, kurie susiduria su priklausomybe. Tai iš tiesų yra reikšmingas požymis, kuris atsispindi trijuose iš anksčiau išvardintų 6 priklausomybės kriterijų - žmogui pasidaro labai sunku kontroliuoti savo troškimus ir elgesį, jis vartoja alkoholį nepaisydamas patiriamos žalos ir yra linkęs pateisinti vartojimą ar nesureikšminti pasekmių.

tags: #priklausomybe #nuo #kelio