Psichodinaminės ir Psichoanalizės Teorijų Skirtumai: Išsamus Vadovas, Kurio Negalite Praleisti!

Psichologija ir psichoterapija yra svarbios sritys, susijusios su žmogaus elgesio, minties ir emocijų tyrimu bei pagalba psichologinėms problemoms spręsti. Tačiau jos skiriasi savo tikslais, metodais ir strategijomis. Šiame straipsnyje išnagrinėsime psichodinaminės ir psichoanalizės teorijų skirtumus, aptarsime kiekvienos iš jų pagrindinius principus, taikymo sritis bei istorines ištakas.

Kas yra Psichologija?

Psichologija - tai mokslas, nagrinėjantis žmonių elgesį ir protinį bei emocinį veiklumą. Jos tikslas yra suprasti, paaiškinti ir prognozuoti, kaip žmonės suvokia, mąsto, jaučia ir elgiasi. Psichologija, kaip mokslas, tiria daugybę sričių, įskaitant individualų elgesį, socialinę sąveiką, protinę veiklą, emocijas, sveikatą, išmokimą, atmintį, suvokimą ir daugelį kitų aspektų. Ji naudoja įvairius tyrimo metodus, įskaitant stebėjimą, eksperimentus, apklausas, psichometrinius testus ir kt.

Pagrindinės Psichologijos Sritys

Psichologija yra plačiai įvairių sričių mokslas, tyrinėjantis elgesį, protinius procesus, jausmus, suvokimą ir mąstymą. Yra keletas pagrindinių psichologijos sričių, kurios padeda išsamiau suprasti žmogaus elgesį ir psichiką. Štai pagrindinės psichologijos sritys:

Klinikinė psichologija nagrinėja psichologinius sutrikimus ir teikia pagalbą žmonėms, turintiems psichologinių sunkumų.
Santykių psichologija fokusuojasi į tarpasmeninius santykius ir grupių dinamiką.
Sveikatos psichologija siekia suprasti, kaip psichologiniai veiksniai įtakoja fizinę sveikatą ir gerovę.
Darbo ir organizacinė psichologija nagrinėja elgesį darbo vietoje ir organizacijose.
Vystymosi psichologija tyrinėja žmogaus raidą nuo gimimo iki suaugusiųjų amžiaus.

Psichologija taip pat susijusi su įvairiais psichoterapijos metodais, kurie padeda asmenims spręsti emocinius ir elgesio sunkumus bei tobulinti savo gerovę. Populiariausi psichoterapijos metodai apima kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, humanistinę terapiją ir daugelį kitų.

Svarbu paminėti, kad psichologija yra dinamiška mokslinė disciplina, nuolat tobulėjanti ir besikeičianti, papildoma naujais tyrimais bei atradimais.

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro

Psichologijos Mokslo Atsiradimas

Psichologijos, kaip mokslo atsiradimas, savo šaknimis siekia senovės graikų filosofų ir mąstytojų domėjimąsi žmogaus siela, sąmonės ir protu. Tačiau psichologija kaip mokslinė disciplina pradėjo formuotis XIX amžiuje.

Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių psichologijos įkūrėjų yra vokiečių mokslininkas Wilhelmas Wundt, kuris 1879 metais įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcige, Vokietijoje. Wundt siekė ištyrinėti žmogaus sąmonę ir suvokimą naudodamas stebėjimus ir eksperimentus. Jo darbai padėjo pagrindą psichologiją laikyti atskira mokslų sritimi.

Tuo pačiu metu kitą svarbų įnašą į psichologijos vystymąsi padarė amerikiečių filosofas ir psichologas Williamas Jamesas. Jis siekė suprasti, kaip žmonės elgiasi ir prisitaiko prie savo aplinkos.

Per kitus dešimtmečius psichologija kaip mokslo sritis plėtėsi ir augo, atsirado įvairios teorijos ir kryptys, nagrinėjančios įvairius psichologijos aspektus.

Svarbiausi žingsniai buvo moksliniai tyrimai, eksperimentai ir teorijų kūrimas, siekiant suprasti ir paaiškinti žmonių elgesį, suvokimą, emocinę ir protinę veiklą.

Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką

Psichoterapija: Pagalba Emocinei ir Psichinei Sveikatai

Psichoterapija yra konkrečios terapinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms spręsti psichologinius sunkumus, išgyventi emocinius iššūkius ir sustiprinti savo gerovę. Tai - veiksmingas būdas gydyti ir palengvinti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, potrauminis stresas, priklausomybės ir kitos psichologinės problemos.

Psichoterapija gali vykti individualiai arba grupėje, o psichoterapeutai gali naudoti įvairias terapijos metodikas, priklausomai nuo paciento poreikių ir terapijos tikslų.

Psichoterapijos Istorija

Psichoterapijos istorija siekia senovės laikus, kuriose buvo naudojamos įvairios gydymo ir terapinės praktikos emociniams ir psichologiniams sunkumams spręsti.

Senovinės ir Tautinės Gydymo Praktikos

Daugelis senovės kultūrų turėjo savas gydymo praktikas, kuriose buvo įtraukti psichologiniai ir dvasiniai elementai. Tai šamaniniai ritualai, sapnų analizė ir interpretavimas, pasakojimai ir augalų, vaistažolių bei psichoaktyvių grybų naudojimas. Senovės Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijose taip pat buvo ankstyvos kalbos terapijos ir konsultavimo formos.

Freudas ir Psichoanalizės Gimimas

XIX amžiaus pabaigoje Austrijos gydytojas ir neurologas Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizę. Jis teigė, kad psichologiniai sunkumai yra susiję su pasąmonės konfliktais ir pabrėžė ankstyvos vaikystės patirties svarbą. Freudo terapijos technikos apėmė laisvą asociaciją, sapnų analizę ir perkėlimo bei pasipriešinimo interpretaciją.

Taip pat skaitykite: Elgsenos ypatumai: karvės ir žirgai

Psichodinaminiai Požiūriai

Freudo idėjos turėjo įtako psichodinaminių terapijų kūrimui. Karlas Jungas, Alfredas Adleris ir kiti psichoanalitikai plėtojo Freudo teorijas, akcentuodami skirtingus asmenybės aspektus ir terapijos technikas.

Modernioji Psichoterapija

XX amžiuje psichoterapija sparčiai vystėsi, atsirado įvairių krypčių ir metodų.

Humanistinės ir egzistencinės terapijos: XX amžiaus viduryje atsirado humanistinės terapijos, tokių kaip Karlo Rodžerso asmenybės centruota terapija ir Fritz'o Perlso gestalt terapija. Šios terapijos buvo orientuotos į individualų asmenybės augimą, savirealizaciją ir terapinio santykio svarbą. Egzistencinei terapijai įtakos turėjo filosofų Søreno Kjerkegoro ir Jean-Paulo Sartro nagrinėjamos temos, susijusios su prasmės, laisvės ir atsakomybės ieškojimu.
Kognityvinės ir elgesio terapijos: XX amžiaus 5-6 dešimtmečiais į populiarumą iškilo kognityvinės ir elgesio terapijos modelis. Aarono Becko, susitelkimas į neigiamų mąstymo modelių identifikavimą ir keitimą tapo kognityvinės psichoterapijos krypties pradžia. Elgesio terapija, remiantis B.F. Skinnerio ir Ivano Pavlovo darbais, siekė keisti elgesį naudojant mokymosi principus ir sąlyginį refleksą.
Integracija ir įvairovė: Laikui bėgant, psichoterapija tapo įvairesnė, įtraukiant įvairių teorinių orientacijų ir technikų elementus. Pasirodė eklektiški ir integraciniai požiūriai, siekiant pritaikyti terapiją individualiems poreikiams. Naujos terapijos formos, tokios kaip dialektinės elgesio terapijos (DBT), priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (ACT) bei dėmesio sutelkimo terapija, taip pat įgijo pripažinimą.

Šiuo metu psichoterapija apima daugybę teorinių orientacijų ir technikų. Ji naujinasi ir prisitaiko prie naujų tyrimų, kultūrinių kontekstų ir klientų poreikių. Psichoterapija praktikuojama įvairiose srityse, įskaitant privačias praktikas, klinikas, ligonines ir bendruomenės psichikos sveikatos centrus, ir ji vaidina svarbų vaidmenį skatinant psichinę sveikatą ir gerovę.

Populiariausios Psichoterapijos Rūšys

Štai keletas populiariausių psichoterapijos rūšių:

Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. KET dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui. Tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.
Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.
Humanistinė terapija: Ši terapija įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą. Tai pabrėžia savęs atradimo ir savęs priėmimo svarbą, padedant klientams išnaudoti savo potencialą ir vidinius išteklius.
Santykių terapija: Orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą. Tai padeda asmenims suprasti ir pakeisti neveiksmingus santykių su kitais modelius, siekiant pagerinti savo santykius. Šio tipo terapijoje dažnai naudojami grupiniai, šeimos ar porų užsiėmimai.

Tai tik keletas populiariausių pavyzdžių, nes psichoterapijos srityje taip pat yra ir daug kitų požiūrių ir variantų. Pavyzdžiui, egzotiškos psichoterapijos ar alternatyvūs terapijos būdai, kurie gali turėti net ir unikalių ar netradicinių elementų.

Egzotiškos Psichoterapijos Rūšys

Akių judesių, jautrumo mažinimo ir perdirbimo (EMDR) terapija: EMDR dažniausiai taikoma traumoms ir potrauminio streso sutrikimui (PTSS) gydyti. Tai dvišalė stimuliacija kai naudojimi, pvz., akių judesiai ar bakstelėjimai, tuo pačiu metu prisimenant trauminius įvykius. Šios terapijos tikslas - padėti apdoroti traumuojančius išgyvenimus ir sumažinti su tuo susijusią emocinę kančią.
Gydymas žirgais: Gydymas arklių pagalba - sąveiką tarp žmogaus ir arklio(ų), vykstančio terapinėje aplinkoje. Arklių buvimas gali palengvinti emocinį augimą, savimonę ir santykių kūrimą. Jis dažnai naudojamas įvairioms psichologinėms ir elgesio problemoms spręsti.
Šokio-judesio terapija: Šokio-judesio terapija integruoja judesį ir kūno suvokimą, kad palaikytų emocinę, pažintinę ir socialinę integraciją. Tai gali būti įvairios šokio formos, improvizacija ar judesio pratimai, skatinantys saviraišką, geresnę savijautą ir mažiniantys stresą.
Meno terapija naudoja kūrybinius procesus - piešimą, tapybą ar skulptūrą, kaip saviraiškos ir tyrinėjimo priemones. Tai gali padėti bendrauti, perdirbti emocijas, sumažinti stresą. Taip pat įgyti supratimo apie savo patirtį išreiškiant ją meno kūriniu.
Laukinės gamtos terapija apima veiklą lauke ir gamtoje, kur gamtos poveikis žmogui priimamas kaip terapinė intervencija. Ji sujungia nuotykius, grupės dinamiką ir natūralią aplinką, paskatindama asmeninį augimą, savirefleksiją ir atsparumą.

Pabrėžtina, - šie metodai gali būti laikomi egzotiškais ar alternatyviais, jų veiksmingumas gali skirtis, todėl labai svarbu ieškoti kvalifikuotų specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dirbti šiais konkrečiais terapiniais būdais.

Kaip Išsirinkti Tinkamą Terapiją?

Psichoterapijos pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, pageidavimų ir terapeuto kompetencijos. Renkantis tarp psichoterapijos ir psichologo konsultacijos, gali pagelbėti kelių veiksnių apsvarstymas:

Problemos pobūdis: Psichoterapija paprastai skirta kompleksiškiems, įsisenėjusiems psichologiniams sunkumams arba psichikos sveikatos sutrikimams, tokiems kaip depresija, nerimo sutrikimai, trauma ar asmenybės sutrikimai. Psichologinis konsultavimas, kita vertus, dažniausiai orientuotas į konkrečius gyvenimo iššūkius, perėjimus ar problemas, kurios gali nereikalauti išsamios analizės ir ilgalaikio darbo.
Psichoterapijos tikslai: Jei siekiate asmeninio augimo, savęs pažinimo ar ilgalaikio pokyčio, psichoterapija greičiausiai būti tinkamesnė kryptis. Psichologo konsultacija tinkamesnė, jei jums reikia gairių, paramos ar praktinių strategijų išspręsti konkrečią situaciją ar problemą.
Laiko apribojimai: Psichoterapija dažnai apima ilgesnį laikotarpį, trunkantį nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Konsultavimas paprastai yra trumpesnis, susitelkiant ties baziniais rūpesčiais.
Terapeuto kompetencija: terapijos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija, patirtis ir specializacija. Tiek psichologas, tiek psichoterapeutas turi turėti tinkamą išsilavinimą ir akreditaciją, bei patirtį terapijos sričiai ar metodikai, kurios ieškote.
Asmeninės nuostatos: Atkreipkite dėmesį į savo poreikius patogumui ir asmenines nuostatas. Kai kurie žmonės gali geriau jaustis psichoterapijoje, skatinančioje gilų savęs pažinimą, tuo tarpu kiti gali teikti pirmenybę orientacijai į sprendimus, veiksmus ir labai aiškią struktūrą. Svarbu apsvarstyti, kas atrodo tinkamiausia jūsų asmenybei ir poreikiams.

Galutinis sprendimas dėl psichoterapijos ir ar psichologo konsultacijos priklauso nuo santykio su psichikos sveikatos profesionalu. Jis gali atlikti vertinimą, aptarti gydymo galimybes ir padėti jums nustatyti tinkamiausią kelią atsižvelgiant į jūsų unikalų kontekstą ir tikslus.

Psichologas ar Psichoterapeutas: Kaip Pasirinkti?

Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet psichologija tampa prieinama beveik kiekvienam, o terminas psichologija, nekelia žmonėms asociacijų tokių kaip “aš ne psichas, kam man tas psichologas” arba “jei nueisiu pas psichologą, tai gali pakenkti mano karjerai, ateičiai” yra svarbu suprasti ir žinoti kokį specialistą reikėtų rinktis. Pastebėta, kad šiuolaikinėje informacijos gausoje yra pakankamai mažai, aiškiai pateiktos informacijos apie psichologų ar psichoterapeutų skirtumus. Jūs galite kelti klausimą, kuo jie skiriasi? Ar tai tas pats? Kodėl vienas vadina save tiesiog psichologu, o kitas specialistas pabrėžia psichoterapeuto statusą?

Reikia psichologinės konsultacijos? Lengvai prieinamoje internetinėje erdvėje mes galime rasti begalę specialistų. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad psichologai ir psichoterapeutai tai nėra vienas ir tas pats terminas ir specialistų galimybės bei darbo pobūdis skiriasi. Nors abu šie specialistai siekia padėti žmonėms, abu jie rūpinasi žmogaus psichologine gerove. Tačiau jei psichoterapeutas gali atlikti psichologo funkcijas, tai psichologas psichoterapeuto funkcijų atlikti negali. Taigi kokie skirtumai?

Psichologo ir psichoterapeuto profesijas ir jų galimybes skiria įgytas išsilavinimo laipsnis, todėl galima sakyti, kad ir žinių bagažas. Psichologas tai specialistas, įgijęs tam tikros srities bakalauro arba magistro laipsnį. Bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijęs specialistas turi bendras, pagrindines žinias apie psichologiją. Magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs specialistas yra pasirinkęs tam tikrą psichologijos kryptį ir yra įgijęs specializuotas šios krypties žinias ir gebėjimus.

Bakalaurą turintis psichologas geba suprasti asmenų ar grupių elgseną, savybes, pažintinius gebėjimus, emocijas, tarpusavio santykius, dėsningumus. Šis psichologas gali savarankiškai perteikti savo turimas žinias, vykdyti edukacinę veikla psichologijos srityje, pavyzdžiui vesti mokymus, kurie padeda asmenims ar grupėms gerinti funkcionalumą. Šis psichologas turi įgyjęs bendras asmenų konsultavimo žinias, pagrindus. Jis yra susipažinęs su psichologijos sritimis ir jų skirtumais. Taip pat yra įgijęs teorinio pagrindo žinių. Psichologas, specialistas įgijęs bakalaurą turėtų gebėti prisiimti atsakomybę už vykdomą veiklą bei įvertinti savo kompetencijos ribas. Taip pat toks psichologas gali atlikti tyrimus, analizuoti duomenis ir rezultatus pateikiant išvadas ir rekomendacijas. Bakalauro lygio psichologas gali atlikti psichologo funkciją tik pagal savo turimą kvalifikaciją, prižiūrint aukštesnio laipsnio specialistui. Norint vykdyti visiškai savarankišką psichologinę konsultacinę veiklą toks psichologas turėtų tęsti studijas ir įgyti magistro laipsnį.

Psichologas įgijęs magistro laipsnį geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus. Psichologijos magistro studijos yra specializuotos, suteikiančios siauresnės psichologijos srities gilesnes žinias, kaip antai klinikinės srities psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją, pavyzdžiui klinikinis psichologas, sveikatos psichologas, teisės psichologas, organizacinis psichologas, vaiko psichologas ar pedagoginis psichologas ir pan. Psichologas įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus. Taigi jei jums reikalingas psichologinis įvertinimas, nedvejodami galite kreiptis į psichologą, tačiau atkreipkite dėmesį į jo specializacijos sritį. Tęsiant psichologo įgijusio magistro laipsnį kompetencijas noriu pasakyti, kad toks specialistas, psichologas yra pasirengęs savarankiškai profesinei veiklai, jis gali suteikti psichologinę pagalbą asmeniui ar grupei naudojantis savo teorinėmis žiniomis ir išmoktais metodais. Magistrantas psichologas turėtų gebėti analizuoti ir vertinti savo veiklos rezultatus ir pasekmes. Toks psichologinis konsultavimas yra trumpalaikis į sprendimus orientuotas konsultavimas. Tokiose konsultacijose itin svarbus pačio kliento noras, motyvacija keistis, kadangi tokios konsultacijos remiasi būtent kliento neišnaudotomis galimybėmis, potencialu, gebėjimu priimti sprendimus. Psichologinėse konsultacijose daugiau dėmesio skiriama ne problemai, tačiau konkrečiai situacijai spręsti, ieškoma sprendimų. Vienu metu sprendžiama tik viena problema. Taigi, psichologas įvertindamas situaciją suteikia pakankamai greitą pagalbą asmeniui. O galima suteikiama pagalba tiesiogiai priklauso nuo psichologo įgytos specializacijos, pavyzdžiui klinikinės srities psichologas padės su nerimu ar depresija kovojančiam asmeniui, o vaiko psichologas, padės spręsti vaiko elgesio ar emocinius sunkumus.

Populiariausios Psichologijos Sritys Lietuvoje

Sveikatos psichologas atstovauja tokią psichologijos sritį, kuri yra, susijusi su fizinės ir psichologinės sveikatos tarpusavio sąveika. Sveikatos psichologai gali teikti psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga, kaip pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, vėžys, reumatoidinis artritas, lėtinis skausmas, neurologinės ligos, urogenitalinės sistemos ligos, virškinimo trakto sutrikimai ir kt.
Klinikinis psichologas atstovauja psichologijos sritį, kuri yra susijusi su psichologinės sveikatos problemų diagnozavimu, gydymu ir prevencija. Klinikiniai psichologai dirba su žmonėmis, turinčiais įvairių psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, stresas, valgymo sutrikimai, priklausomybės, post-trauminis streso sutrikimas, elgesio sutrikimai ir kt.
Vaikų psichologas yra psichologijos specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas. Vaikų psichologai gali teikti pagalbą įvairiose srityse, tokiose kaip: elgesio ir emocijų sutrikimai (pvz., depresija, nerimas, stresas, panikos priepuoliai, elgesio sutrikimai), pažintiniai sutrikimai (pvz., ADHD, disleksija, autizmas), problemos šeimoje ir tarp asmenų (pvz., tėvų skyrybos, neteisingas elgesys šeimoje, konfliktai tarp tėvų ir vaikų), traumos ir praeities patirtys (pvz., vaikų ir paauglių, patyrusių traumą, psichologinės pasekmės), mokymosi problemos (pvz., neįgaliųjų klausimai, vaikų gebėjimų sutrikimai, streso ir nerimo sukelti mokymosi sunkumai), vaikų vystymosi problemos ir raidos etapai (pvz., socializacijos problemos, paauglystės sunkumai, paauglystės krizės).
Edukacinis psichologas dar kitaip gali būti vadinamas pedagoginis arba mokyklinis psichologas yra psichologijos specialistas, kuris dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų.
Teisės psichologas yra specialistas, turintis žinių apie psichologiją ir teisę, ir jų sąveiką. Teisės psichologai gali dirbti įvairiose srityse, įskaitant šias: teismo procesai, kriminologija, šeimos teisė, teisinės priemonės.
Organizacinis psichologas yra specialistas, kuris taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste. Jų darbo sritis apima įvairias organizacines temas, tokias kaip: darbo jėgos įtraukimas ir išlaikymas, vadovavimas ir vadovų mokymas.

Psichoterapeutas

Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo, Lietuvoje tai būna magistro studijos, pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ir pan. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas baigęs tik magistro studijas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau. Tai psichoterapeutas atlieka remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma, pavyzdžiui kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė psichologija, psichodinaminė psichologija ir pan. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją. Psichoterapeuto praktikos licenzija, tai dokumentas, patvirtinantis, kad psichoterapeutas turi teisę verstis psichoterapijos praktika. Taigi, psichologas įgyjęs psichotarapeuto diplomą ir licenziją turi teisę užsiimti psichoterapeuto praktika.

Psichoterapija - nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapija apima specifinę komunikaciją tarp psichoterapijos paciento/ kliento ir psichoterapeuto, siekiant sušvelninti arba panaikinti simptomus, pakeisti probleminio elgesio modelius ar požiūrius, pasiekti didesnę emocinę brandą, geresnę psichikos sveikatą bei subjektyvią gerovę. Taigi, psichoterapija yra profesionali psichologinė pagalba, skirta žmonėms, turintiems įvairius psichologinius sutrikimus ar problemas, kad jie galėtų pagerinti savo savijautą ir spręsti savo problemas. Tai yra bendras procesas, skirtas padėti žmogui keisti savo požiūrį ir elgesį, kuris neigiamai veikia jų gyvenimą. Psichoterapijoje, pacientas bendrauja su terapeutu, kuris padeda jiems suprasti ir apdoroti jų emocijas, mintis ir elgesį. Terapeutas gali naudoti įvairias terapijos technikas, pavyzdžiui, kognityvines, emocines ir vertybinio požiūrio terapijas, kad padėtų pacientui.

Psichoterapijos trukmė gali svyruoti nuo vieno karto iki kelių metų. Šis periodas priklauso nuo paciento/ kliento poreikių ir problemų sunkumo. Psichoterapija gali būti vykdoma tiek asmeniškai tiek g…

Psichodinaminė Kryptis

Psichodinaminė kryptis remiasi psichoanalizės principais, tačiau yra platesnė ir lankstesnė. Ji taip pat pabrėžia nesąmoningų procesų įtaką elgesiui, tačiau daugiau dėmesio skiria socialiniams ir kultūriniams veiksniams. Psichodinaminė terapija dažnai yra trumpesnė nei psichoanalizė ir labiau orientuota į dabartinius sunkumus.

Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.

Pagrindiniai Psichodinaminės Teorijos Principai

Nesąmoningumas: Didelė dalis mūsų minčių, jausmų ir motyvų yra už sąmonės ribų.
Vaikystės patirtis: Ankstyvos vaikystės patirtys turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi.
Gynybiniai mechanizmai: Žmonės naudoja gynybininius mechanizmus, kad apsisaugotų nuo nemalonių jausmų ir minčių.
Perkėlimas: Pacientai terapijos metu gali perkelti savo jausmus ir fantazijas, susijusius su svarbiais žmonėmis iš praeities, ant terapeuto.
Pasipriešinimas: Pacientai gali pasipriešinti terapijos procesui, kad išvengtų nemalonių atradimų.

Psichoanalizė

Psichoanalizė yra psichoterapijos kryptis, sukurta Sigmundo Freudo. Ji remiasi teorija, kad žmogaus elgesį lemia nesąmoningi konfliktai, kylantys iš vaikystės patirties. Psichoanalizė siekia atskleisti šiuos konfliktus ir padėti pacientui juos išspręsti.

Freudas teigė, kad psichologiniai sunkumai yra susiję su pasąmonės konfliktais ir pabrėžė ankstyvos vaikystės patirties svarbą. Freudo terapijos technikos apėmė laisvą asociaciją, sapnų analizę ir perkėlimo bei pasipriešinimo interpretavimą.

tags: #kuo #skiriasi #psichodinamine #nuo #psichoanalizes #teorijos