Nors terminai „psichoterapeutas“, „psichologas“ ir „psichiatras“ dažnai vartojami kaip sinonimai, jie reiškia skirtingus profesijų tipus, turinčius skirtingas kompetencijas ir darbo metodus. Spartėjantis gyvenimo tempas, netikėti pokyčiai, krizės kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikos sveikatai. Žmonės vis dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, tačiau neretai painioja panašiai skambančias specialybes ir tai jiems gali apsunkinti reikiamo specialisto paiešką. Šiame straipsnyje aiškiai apžvelgiame, kuo šie specialistai skiriasi, kaip jie padeda ir kada kuris iš jų yra tinkamiausias pasirinkimas.
Kas yra psichiatras?
Psichiatras - tai gydytojas, turintis medicinos išsilavinimą ir specializaciją psichiatrijos srityje. Psichiatrija yra mokslas apie psichinės sveikatos sutrikimus ir jų diagnozę, kontroliavimą, išvengimą. Psichiatrai yra medikai, turintys psichiatrijos kvalifikaciją, jie gali nustatyti ir vertinti sutrikimus tiek iš psichologinės, tiek fizinės perspektyvos. Norėdamas praktikuoti, jis turi būti baigęs penkerių metų rezidentūrą ir išlaikęs psichiatrijos atestacijos egzaminą. Kai kurie psichiatrai papildomai specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, vaikų psichiatrijoje ar priklausomybių gydyme.
Psichiatras yra vienintelis iš šių trijų specialistų, kuris turi teisę skirti vaistus ir atlikti medicinines procedūras. Psichiatras diagnozuoja ir gydo psichikos ligas, tokias kaip depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas ir kt. Psichiatras turi medicininį išsilavinimą ir dažnai papildomai specializuojasi psichiatrijoje, kad galėtų geriau suprasti ir gydyti psichikos sutrikimus. Vertinami biologiniai, genetiniai bei aplinkos veiksniai, galintys paveikti žmogaus emocinę savijautą. Remdamasis šiuo įvertinimu, psichiatras sudaro individualų gydymo planą, kuris gali apimti vaistus, psichoterapiją ar kitus pagalbos metodus.
Skirtingai nei psichologas ar terapeutas, psichiatras gali nustatyti diagnozę, sudaryti gydymo planą ir skirti vaistus. Nors paprastai jis neteikia pokalbių terapijos, psichiatras gali rekomenduoti psichoterapiją kaip gydymo dalį. Tokiu atveju pacientas gali lankytis tiek pas psichiatrą, tiek pas terapeutą.
Šiandien dalį psichiatrinių konsultacijų galima atlikti ir internetu - tai saugus, greitas ir patogus būdas gauti pagalbą neišeinant iš namų.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Kada kreiptis į psichiatrą?
Į psichiatrą vertėtų kreiptis tada, kai emocinė ar psichinė kančia tampa tokia stipri, kad jaučiate, jog be vaistų ar medicininės pagalbos sunku susitvarkyti. Jei jaučiate, kad jums reikia vaistų arba kenčiate nuo rimtos psichinės ligos, jums greičiausiai reikės psichiatro.
Psichiatras gali padėti esant šioms būklėms:
- Sunki depresija ar nerimas
- Miego ir nuotaikos sutrikimai
- Valgymo ar priklausomybės problemos
- Ryšio su realybe praradimas
- Arba kiti lėtiniai psichikos sutrikimai
Jei jaučiate, kad jūsų būklė trukdo kasdieniam gyvenimui, nesidrovėkite kreiptis - profesionali pagalba gali būti pirmas žingsnis į geresnę savijautą.
Kas yra psichologas?
Psichologas - tai specialistas, turintis magistro arba daktaro laipsnį psichologijos srityje. Psichologija yra mokslas apie žmones: kaip ir ką jie galvoja, kaip elgiasi, reaguoja ir bendrauja tarpusavyje. Ji susijusi su visais elgesio bei minčių aspektais ir po jais slypinčia motyvacija, jausmais. Psichologo tikslas yra padėti žmonėms suprasti šiuos jausmus, iš jų kylantį elgesį, ir padėti jį pakeisti. Jo darbas - padėti žmonėms geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai.
Psichologai gali dirbti įvairiose srityse: nuo klinikinės psichologijos iki mokyklinės, organizacinės ar teisinės psichologijos. Vieni dirba su vaikais, kiti - su suaugusiais ar šeimomis, o kai kurie specializuojasi konkrečiose srityse, pavyzdžiui, kalėjimų ar švietimo institucijų psichologijoje. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Skirtingai nuo psichiatro, psichologas neturi medicininio išsilavinimo ir neskiria vaistų. Jo pagrindinis įrankis - pokalbis, padedantis suprasti ir keisti elgesio bei emocinius modelius. Psichologas konsultuoja, atlieka diagnostinį asmens vertinimą. Jie padeda pacientams suprasti jų mintis, emocijas ir elgesį, taip pat dirba su streso valdymu, santykiais, motyvacija ir kitais psichologiniais aspektais. Psichologas gali padėti pacientams kovoti su stresu, atsigauti po patirtos traumos, priimti sunkius sprendimus, padėti, jei patiriate panikos priepuolius, kontroliuoti kitus psichikos sutrikimus ir jų simptomus. Tam pasiekti, naudojama daugybė skirtingų technikų, kurios parenkamos pagal individualius kliento poreikius, charakterį, vertybes ir aplinkybes.
Psichologas nėra gydytojas, taigi, jis negali diagnozuoti psichikos sutrikimo bei skirti vaistų. Dažniausiai psichologinis konsultavimas trunka nuo vienos iki keliolikos konsultacijų, kurių metu nagrinėjamos nesudėtingos, neilgalaikės problemos.
Kada kreiptis į psichologą
Į psichologą verta kreiptis, kai jaučiate įtampą, nerimą, nuovargį ar tiesiog nebesuprantate, kas vyksta jūsų viduje. Jei norite dirbti su emocinėmis problemomis ar elgesiu, tačiau nenorite vartoti vaistų, psichologas ar psichoterapeutas gali būti tinkamiausias pasirinkimas. Kartais tai būna santykių sunkumai, prarasta motyvacija ar nuolatinis liūdesys.
Psichologo konsultacija padeda išsikalbėti, geriau pažinti save ir rasti būdus, kaip susitvarkyti su jausmais. Trumpai tariant, psichologas gydo žodžiais, o psichiatras - vaistais.
Jei sunku rasti laiko ar norisi daugiau privatumo, galima rinktis psichologo konsultaciją internetu - ji tokia pat veiksminga kaip ir gyvai.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Populiariausios psichologijos sritys Lietuvoje
- Sveikatos psichologas: atstovauja tokią psichologijos sritį, kuri yra susijusi su fizinės ir psichologinės sveikatos tarpusavio sąveika. Sveikatos psichologai gali teikti psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga, kaip pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, vėžys, reumatoidinis artritas, lėtinis skausmas, neurologinės ligos, urogenitalinės sistemos ligos, virškinimo trakto sutrikimai ir kt. Sveikatos psichologas gali padėti pacientams susidoroti su stresu, nerimu, depresija, su ligomis susijusiu skausmu, bei kitomis emocinėmis reakcijomis, kurios gali atsirasti dėl fiziologinės ligos. Jie gali taip pat padėti pacientams įveikti elgesio ir gyvenimo būdo įpročius, kurie gali neigiamai paveikti jų fizinę sveikatą. Taigi, sveikatos psichologai gali padėti žmonėms susidoroti su įvairiomis ligomis ir sveikatos sutrikimais, tačiau tiesiogiai ligų gydyti jie negali. Jų vaidmuo yra papildyti kitų specialistų (gydytojų, slaugytojų, terapeutų ir kt.) pastangas ir padėti pacientams geriau susidoroti su liga ar jos gydymu.
- Klinikinis psichologas: atstovauja psichologijos sritį, kuri yra susijusi su psichologinės sveikatos problemų diagnozavimu, gydymu ir prevencija. Klinikiniai psichologai dirba su žmonėmis, turinčiais įvairių psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, stresas, valgymo sutrikimai, priklausomybės, post-trauminis streso sutrikimas, elgesio sutrikimai ir kt. Taigi, klinikiniai psichologai gali padėti turint įvairias psichologines problemas ir sutrikimus, susijusius su emocinėmis, elgesio ir požiūrio į save, kitus ir pasaulį problemomis. Klinikiniai psichologai taip pat gali padėti pacientams, kurie susiduria su kitomis psichologinėmis problemomis, susijusiomis su stresu, santykiais, gyvenimo pokyčiais ir kt. Prieš pradėdami gydymą, klinikiniai psichologai dažniausiai atlieka išsamią paciento vertinimo procedūrą, kad galėtų nustatyti tinkamiausią terapijos metodiką, atsižvelgdami į paciento poreikius ir simptomus.
- Vaikų psichologas: yra psichologijos specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas. Vaikų psichologai gali teikti pagalbą įvairiose srityse, tokiose kaip: elgesio ir emocijų sutrikimai (pvz., depresija, nerimas, stresas, panikos priepuoliai, elgesio sutrikimai); pažintiniai sutrikimai (pvz., ADHD, disleksija, autizmas); problemos šeimoje ir tarp asmenų (pvz., tėvų skyrybos, neteisingas elgesys šeimoje, konfliktai tarp tėvų ir vaikų); traumos ir praeities patirtys (pvz., vaikų ir paauglių, patyrusių traumą, psichologinės pasekmės); mokymosi problemos (pvz., neįgaliųjų klausimai, vaikų gebėjimų sutrikimai, streso ir nerimo sukelti mokymosi sunkumai); vaikų vystymosi problemos ir raidos etapai (pvz., socializacijos problemos, paauglystės sunkumai, paauglystės krizės). Vaikų psichologai taip pat gali padėti tėvams suprasti jų vaikų vystymąsi ir reaguoti į jų poreikius, rekomenduoti ir pritaikyti tikslingas intervencijas ir strategijas, kad būtų užtikrinta jų vaikų gerovė. Vaikų psichologas gali naudoti skirtingas intervencijas, tokias kaip individuali terapija, šeimų terapija, grupinės terapijos ar specialios mokymo programos, kad padėtų vaikams ir paaugliams pasiekti gerovės ir savo potencialo aukščiausią lygį.
- Edukacinis psichologas: dar kitaip gali būti vadinamas pedagoginis arba mokyklinis psichologas yra psichologijos specialistas, kuris dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų. Edukacinio psichologo darbo sritis gali apimti tokius dalykus kaip: mokymosi sunkumų nustatymas - edukacinis psichologas gali padėti nustatyti, kodėl kai kurie mokiniai ar studentai turi sunkumų mokantis tam tikrų dalykų ar tema. Jie taip pat gali padėti nustatyti, ar yra kokių nors psichologinių veiksnių, kurie gali trukdyti mokymuisi; mokymosi strategijų kūrimas - edukacinis psichologas gali padėti kurti individualizuotas mokymosi strategijas, kurios atitinka kiekvieno mokinio ar studento mokymosi stilių ir poreikius; mokymo ir mokymosi sąlygų vertinimas - edukacinis psichologas gali vertinti mokymo ir mokymosi sąlygas, kad padėtų mokytojams ir mokykloms gerinti mokymosi procesą; elgesio problemų sprendimas - edukacinis psichologas gali padėti mokytojams ir tėvams spręsti elgesio problemas susijusias su mokiniais ar studentais, kad pagerintų jų mokymosi procesą ir patirtį; specialiųjų poreikių asmenų mokymasis - edukacinis psichologas gali padėti su specialiųjų poreikių asmenų, tokių kaip pavyzdžiui vaikai su negalia ar turintiems kitų specialių poreikių vaikų mokymuisi. Edukacinio psichologo tikslas yra padėti mokiniams ir studentams pasiekti savo mokymosi potencialą ir sėkmingai integruotis į mokymosi procesą.
- Teisės psichologas: yra specialistas, turintis žinių apie psichologiją ir teisę, ir jų sąveiką. Teisės psichologai gali dirbti įvairiose srityse, įskaitant šias: teismo procesai - teisės psichologai gali teikti ekspertų nuomonę teisiniuose procesuose, nagrinėjant temas, tokias kaip kaltumas, nuolatinis elgesys, psichologiniai sutrikimai ir kt. Jie gali taip pat dirbti kaip patarėjai, rekomenduojant teismo sprendimus, atsižvelgiant į psichologinį aspektą; kriminologija - teisės psichologai gali taikyti psichologijos teorijas ir tyrimų metodus, kad suprastų nusikaltėlių elgesio priežastis, rizikos faktorius ir gydymo galimybes. Jie gali dirbti kaip patarėjai, teikiantys rekomendacijas dėl nusikaltėlių elgesio korekcijų, gali taip pat nagrinėti teisėjų ir policijos sprendimų poveikį bendruomenei; šeimos teisė - teisės psichologai gali teikti pagalbą šeimos teisiniuose procesuose, tokiose kaip skyrybos ar globos atvejai. Jie gali taikyti savo žinias apie šeimos psichologiją ir vaikų vystymąsi, kad padėtų nuspręsti, kokie sprendimai gali būti geriausi vaiko gerovei; teisinės priemonės - teisės psichologai gali taikyti savo žinias apie psichologiją ir elgesio pokyčius, kad parengtų teisines priemones, tokias kaip prevencijos programos ar gydymo programos, skirtas asmenims, kurie gali būti pažeidžiami arba turi elgesio sutrikimų. Teisės psichologų vaidmuo yra padėti užtikrinti teisingumą ir teisėtumą, atsižvelgiant į psichologinius veiksnius, kurie gali paveikti teisinę situaciją.
- Organizacinis psichologas: yra specialistas, kuris taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste. Jų darbo sritis apima įvairias organizacines temas, tokias kaip: darbo jėgos įtraukimas ir išlaikymas - organizacinis psichologas gali padėti organizacijoms pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus, kurie atitinka organizacijos poreikius. Jie gali taip pat padėti organizacijoms kurti darbo aplinkas ir kultūrą, kad pagerintų darbuotojų gerovę ir produktyvumą; vadovavimas ir vadovų mokymas - organizacinis psichologas gali padėti vadovams įgyti reikalingų įgūdžių, kad taptų sėkmingais vadovais. Organizacinis psichologas taiko psichologinius principus ir mokslinius tyrimų metodus, kad padėtų organizacijoms veikti produktyviai ir sėkmingai. Jų tikslas yra padėti organizacijoms pasiekti savo tikslus ir pagerinti darbuotojų gerovę.
Kas yra psichoterapeutas?
Psichoterapeutas yra baigęs kelerių metų akredituotus psichoterapinius mokymus, kuriuos užbaigia egzaminas. Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų (dažniausiai Bakalauro ir Magistro) pabaigė ne mažiau kaip trejus metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas (kai kurių krypčių studijos trunka 4 ar 5 metus). Tokiu būdu jis tapo psichoterapeutu, psichologu-psichoterapeutu (jei pirminis išsilavinimas psichologo), psichiatru-psichoterapeutu (jei pirminis išsilavinimas gydytojo psichiatro). Jie gali turėti įvairų išsilavinimą, dažnai baigę psichologijos, psichiatrijos ar socialinio darbo studijas. Psichoterapeuto kompetenciją ir profesionalumą taip pat galite nustatyti pagal jo narystę psichoterapijos asociacijoje, pavyzdžiui, LPA. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją. Psichoterapeuto praktikos licenzija, tai dokumentas, patvirtinantis, kad psichoterapeutas turi teisę verstis psichoterapijos praktika.
Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė. Psichoterapija - gydymas pokalbiu, problemos analizuojamos giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remiantis konkrečia psichoterapine paradigma: geštalto, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ar kt. Ji gali vykti internetu. Su terapeutu galite susitikti du kartus per savaitę arba kartą per mėnesį. Priklausomai nuo to, kaip jaučiatės.
Psichoterapija - nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapija apima specifinę komunikaciją tarp psichoterapijos paciento/ kliento ir psichoterapeuto, siekiant sušvelninti arba panaikinti simptomus, pakeisti probleminio elgesio modelius ar požiūrius, pasiekti didesnę emocinę brandą, geresnę psichikos sveikatą bei subjektyvią gerovę. Taigi, psichoterapija yra profesionali psichologinė pagalba, skirta žmonėms, turintiems įvairius psichologinius sutrikimus ar problemas, kad jie galėtų pagerinti savo savijautą ir spręsti savo problemas. Tai yra bendras procesas, skirtas padėti žmogui keisti savo požiūrį ir elgesį, kuris neigiamai veikia jų gyvenimą. Psichoterapijoje, pacientas bendrauja su terapeutu, kuris padeda jiems suprasti ir apdoroti jų emocijas, mintis ir elgesį. Terapeutas gali naudoti įvairias terapijos technikas, pavyzdžiui, kognityvines, emocines ir vertybinio požiūrio terapijas, kad padėtų pacientui.
Skirtingos terapijos gali padėti atsiverti apie savo patirtus išgyvenimus, išsilaisvinti nuo sukauptų negatyvių emocijų. Psichoterapija gali padėti prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, patyrinėti ir geriau suprasti save ir kitus žmones, palaikyti geresnius santykius.
Psichoterapijos trukmė gali svyruoti nuo vieno karto iki kelių metų. Šis periodas priklauso nuo paciento/ kliento poreikių ir problemų sunkumo. Psichoterapija gali būti vykdoma tiek asmeniškai tiek grupėms (poroms, šeimoms). Jos tikslas yra gilintis šiek tiek „giliau”, padedant išspręsti labai panašiais problemas, kaip ir dirbant su psichologu. Pavyzdžiui, atsikratyti streso, emocinių ir santykių problemų ar žalingų įpročių. Vis dėlto, kaip ir psichologas, psichoterapeutas gydymo procese negali išrašyti vaistų ir gydymo tikslo siekia terapinio pokalbio priemonėmis.
Kada kreiptis į psichoterapeutą?
Terapeutas gali jums padėti įvairiomis temomis. Psichoterapija gali būti naudinga tuomet, kai ilgesnį laiką vargina nerimas, panikos arba nerimo priepuoliai, pasikartojanti arba užsitęsusi depresija, kai tam tikri asmenybės bruožai trukdo jums arba aplinkiniams žmonėms, kai santykiuose su skirtingais žmonėmis kartojasi tie patys arba panašūs iššūkiai, kai darbinėje ar kitoje gyvenimo srityje ištinka krizė, sunku daryti sprendimus ir priimti pokyčius, kamuoja žema savivertė, vargina neaiškūs fiziniai simptomai arba pojūčiai, kurie neturi jokio aiškaus fizinio pagrindo. Į jį galite kreiptis dėl bet kokio psichologinio skausmo, liūdesio, lengvesnių depresijos ir nerimo formų, santykių problemų, streso ir perdegimo, traumų, žemos savivertės, motyvacijos praradimo, noro pažinti save ir tobulėti.
Kas yra koučeris?
Koučeris padės jums nustatyti tikslus ir jų siekti. Kitaip nei psichoterapeutas, koučeris daugiau dėmesio skiria dabarčiai ir ypač ateičiai. Jis mažiau dirba su praeitimi.
Koučingas nėra gydymo metodas. Jo metodikoje naudojami tikslingi klausimai, padedantys jums patiems priimti sprendimą. Jie priverčia jus gerai pagalvoti. Koučeris nesakys, ką daryti, bet padės jums patiems rasti atsakymus.
Problema ta, kad, deja, bet kas gali vadintis koučeriu. Jie neprivalo turėti jokio specialaus išsilavinimo. Profesionalą galite atskirti pagal tai, kad jis baigė oficialios institucijos, pavyzdžiui, MŠMT, akredituotus koučingo mokymus. Idealiu atveju jis taip pat turėtų būti sertifikuotas arba būti tarptautinių trenerių institucijų EMCC ar IFC narys.
Kada susirasti koučerį?
Dažniausiai pasitaikančios koučingo temos - motyvacija arba sprendimų priėmimas, taip pat darbas, santykiai, finansai ir kitos temos. Koučeris padės jums rasti savo viziją, išsiaiškinti, ko iš tikrųjų norite, ir iš tos vietos judėti pirmyn.
Kaip pasirinkti tinkamą specialistą?
Pasirinkimas tarp psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto priklauso nuo jūsų poreikių.
- Jei jaučiate, kad jums reikia vaistų arba kenčiate nuo rimtos psichinės ligos, jums greičiausiai reikės psichiatro.
- Jei norite dirbti su emocinėmis problemomis ar elgesiu, tačiau nenorite vartoti vaistų, psichologas ar psichoterapeutas gali būti tinkamiausias pasirinkimas.
- Jei jums reikia pagalbos siekiant konkrečių tikslų ir norite susitelkti į ateitį, koučeris gali būti naudingas.
Vis dar nežinote, į ką kreiptis? Mielai padėsime jums išsirinkti tinkamą specialistą.
Kad ir kurį specialistą nuspręstumėte pasirinkti, svarbiausia - išdrįsti ieškoti pagalbos, kai esate tamsioje vietoje. Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išsilavinimą, ar yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat svarbu, su kokiomis problemomis dirba psichologas, ar galės padėti žmogui, patiriančiam sunkumų. Renkantis psichoterapeutą svarbu atsižvelgti į tai, kokias psichoterapijos studijas jis baigęs. Lietuvoje dažniausiai psichoterapeutai taiko kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, psichodinaminę ir geštalto terapiją. Tačiau bet kokiu atveju renkantis psichologą ar psichoterapeutą svarbu ne tik jo kvalifikacija, kompetencija ir patirtis, bet taip pat reikėtų pasikliauti ir savo nuojauta.
Venkite netikrų ekspertų
Deja, vis dažniau psichologinę pagalbą siūlo žmonės, neturintys reikiamo išsilavinimo. O tai gali turėti rimtų pasekmių sunkų laikotarpį išgyvenančiam žmogui. Žiniasklaidoje jie pradėti vadinti „pseudoekspertais“.
Taigi prieš užsisakydami seansą bet kur, įsitikinkite, kad tai tikras profesionalas, turintis išsilavinimą ar apmokymą.
tags: #psichologas #psichoterapeutas #skirtumai