Kaip Motyvuoti Vaikus Sportui: Patarimai Tėvams ir Treneriams

Mintis giliau panagrinėti sporto psichologijos temą kilo stebint sporto psichologės Linos Vaisetaitės vedamus mokymus „Budoros“ treneriams. Šiame straipsnyje nagrinėsime vaikų motyvaciją sportui, atsižvelgiant į sporto psichologijos principus ir praktinius patarimus, kurie padės tėvams ir treneriams skatinti vaikus pamilti sportą ir išlaikyti motyvaciją.

Sporto Psichologija: Kas Tai?

Sąvoka sporto psichologija skamba taip solidžiai, kad atrodo, jog sporto psichologija yra skirta tik profesionalams, tačiau, ar tikrai? Baimė dalyvauti varžybose dėl baimės pralaimėti ar įsivaizdavimas, kad varžybose dalyvauja tik tiek vaikai, kurie turi šansų laimėti, vaiko nenoras lankyti treniruočių, nes jam kas nors nesiseka - šias ir panašias situacijas sprendžia tiek treneriai, tiek tėvai ir jų vaikai. Nors kalbėsime apie vaikų sportą, norėčiau pradėti mūsų pokalbį nuo termino „sporto psichologija“ apibrėžimo.

Lina Vaisetaitė teigia: "Nepaisant to, kad daug metų dirbu, man vis dar sunku paprastai atsakyti, kas yra sporto psichologija. Sakyčiau, sporto psichologija - tai sritis, padedanti sportininkams susitvarkyti su savo mintimis, emocijomis, su motyvacija ir ne motyvacija." Sporto psichologija padeda sportininkams susitvarkyti su savo mintimis ir emocijomis. Treniruotės padeda suvaldyti savo kūną, o psichologija rūpinasi žmogaus savijauta, emocijomis ir mintimis. Psichologija moko pastebėti, kas su manimi tuo metu vyksta, kai man nesiseka.

Sporto psichologija moko pastebėti, kas su manimi vyksta ir nenueiti paskui kilusią emociją ar impulsą, pavyzdžiui, likti treniruotėje, ne tik kūnu, bet ir mintimis, susikaupti į tai, ką aš darau ir tęsti savo veiklą. Kitaip sakant, turime labai daug dirbti su savo dėmesiu, ar jis nukreiptas į tai, kaip aš jaučiuosi, ar į tai, ką aš šiuo metu darau. Sporto psichologija moko sustoti ir susikoncentruoti ne į emocijas, o į savo užduotį, kurią šiuo metu žmogus atlieka. Iš kitos pusės galima pasitelkti ir vaizduotę. Nesigauna atlikti tam tikros technikos, galima, pavyzdžiui, prieš miegą vaizduotėje ją atlikti. Ir, tiesa sakant, labai daug sportininkų tai daro intuityviai. Sporto psichologas šiuo atveju pasižiūri, kad vaizdinys, kurį kuria sportininkas būtų kuo gyvesnis, įtraukiantis kuo daugiau pojūčių, mat būtent tokia yra efektyviausia vaizduotės panaudojimo forma. Dar geriau, kai mes save įsivaizduojame atliekančius kažkokį veiksmą kuo artimesnėje aplinkoje tai, kurioje visa tai realiai vyksta, pavyzdžiui, su treniruočių apranga, treniruočių salėje.

Sporto kultūra skatina nuostatą „aš galiu“, ypač fiziniame lygmenyje. Sportininkai ir eina su tuo požiūriu „aš galiu“ ir kai pamato, kad vis tik yra kažkas, ko aš negaliu, būna labai sunku tai pripažinti pirmiausiai sau, pasakyti, kad man reikia pagalbos. Įprasta, kad treneriai, medikai nuolat yra šalia sportininkų, bet psichologija yra kažkas labai asmeniškai apie mane, tad pripažinti, kad aš negaliu, nesvarbu, kokiame lygmenyje, gali būti sunku. Beje, vienas iš sporto psichologiją apibūdinančių terminų anglų kalboje yra „mental training“ - tai yra treniravimas ir tokia sąvoka priimama lengviau.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Klasikinė sporto psichologija istoriškai yra atėjusi iš edukacinės psichologijos. Beje, įdomu tai, kad į sporto psichologiją ateina daug buvusių trenerių, kurie gal ne tiek žino visą psichologinį pasaulį, kiek labai gerai žino sporto pasaulį, jie susiedami savo ir sporto psichologijos žinias moko sportininkus taip vadinamų „psichologinių įgūdžių“. Beje, šiuo metu sporto psichologijoje atsiranda įvairių atšakų, pavyzdžiui, klinikinė sporto psichologija. Sportininkai pirmiausia yra žmonės, kurie lygiai taip pat gali patirti įvairius emocinius sunkumus, pavyzdžiui, depresiją, nerimo sutrikimus, nemigą ir panašiai.

Sporto psichologija nėra tik profesionaliems sportininkams, nes bet kuris žmogus, bet kurioje situacijoje visą laiką yra su savimi, patiria įvairiausias emocijas, turi įvairiausių minčių ir mūsų mintys, emocijos mums gali tiek padėti, tiek sutrukdyti. Tad sporto psichologija bus naudinga bet kam ir mėgėjui, ir profesionaliai sportuojančiam žmogui. Žinoma, mėgėjiškai sportuojantys žmonės dažnai nedrįsta kreiptis į sporto psichologą, nes „aš gi nerimtai sportuoju, čia gal ne man, o labiau profesionalams“. Gal ir tokios tradicijos nėra. Man atrodo, kad treniruojant vaikus riba tarp „ai, tai tik būrelis“ ir būsimo profesionalaus sportininko kelionės pradžios yra labai plona.

Kada Vaikams Reikia Sporto Psichologo Pagalbos?

Vienprasmiško atsakymo neturiu. Pradėkime nuo to, kad psichologiniai įgūdžiai svarbūs vaikams nuo pat mažumės ir jie jų mokosi treniruotėse savaime bei padedami trenerių. Taigi nors tai ir neįvardinama kaip „sporto psichologija“, bet vaikai mokosi planuoti, kelti sau tikslus, svajoti, susikaupti, nusiteikti, laikytis treniruočių tvarkos ir t.t. Kita vertus, nuo kokių 12-13 metų, kai imamas dar labiau akcentuoti meistriškumas, pasirodymas varžybose, o tuo pačiu jaunuoliai ima labiau įsisąmoninti save, lygintis su kitais ir „ieškoti savo vietos“, kažkuria prasme, jiems atsiveria naujas pasaulis, natūralu, kad jaučia didesnį spaudimą nei įprastai ir jiems gali prireikti papildomų įgūdžių su „nauja realybe“ susitvarkyti.

Be to, pastebima, kad „šių laikų“ vaikai (vadinamosios Z ir alfa kartos) yra labai orientuoti į pasiekimus ir išorinį pripažinimą, t.y. turi stiprią išorinę motyvaciją, o vidinė motyvacija (lankyti treniruotes, nes smagu, nes mokaisi naujų dalykų ir įgauni patirčių) - žymiai mažesnė. Ir tai reiškia, kad šie vaikai ir jaunuoliai, susidurdami su neišvengiamomis klaidomis, nesėkmėmis ar pralaimėjimais, priima pastaruosius labai asmeniškai, labai giliai. Jei treneris sako „tavo smūgis buvo per silpnas“, jie gali išgirsti „aš prastas sportininkas“. Kitaip sakant, labai apibendrinama: jei aš pralaimėjau, esu pats blogiausias ir iš manęs nieko gero nebus. Turbūt tuomet, kai pastebime šias tendencijas, ir tikslingiausia įtraukti į pasirengimą sporto psichologą. Kokia forma ir kokios pagalbos galima tikėtis labai priklauso nuo to, ar tai grupės treniruotės, ar individualus darbas su psichologu. Individualaus darbo metu orientuojamasi į tuos iššūkius, su kuriais susiduria konkretus sportininkas.

Kaip Motyvuoti Vaikus Sportui: Praktiniai Patarimai

Motyvaciją labiausiai įtakoja treniruočių aplinka. Dažnai sportininkai jau yra orientuoti į gerą pasirodymą ir pergales. Jiems reikia balso iš šalies, kuris primintų, kaip svarbu stengtis, kartais klysti ir iš tų klaidų kažko pasimokyti. Jei treneris, o kartais dar ir tėvai labai akcentuoja pergales ir pasirodymą (pvz., apsidžiaugia ir siūlo atšvęsti, kai vaikas laimi medalį, ir tik gūžteli pečiais, jei vaikas neužima prizinės vietos), tuomet tai gali paskatinti jaunąjį sportininką jausti spaudimą, dėl kurio didėja nerimas. Būna ir kitų priežasčių, dėl kurių mažėja noras treniruotis. Gali būti, jog vaikas būrelyje neturi draugų arba nori daugiau laiko leisti su draugais iš mokyklos.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Kai kalbama apie motyvaciją, prieš kreipiantis į sporto psichologą, aš siūlyčiau susėsti ir atvirai pasikalbėti. Ne kartą yra buvę, kad tėvai, o kartais ir treneriai atsiunčia savo vaikus, nes jie „nebeturi motyvacijos“ ir tikisi, kad kažkaip pavyks juos „sutaisyti“ ir užnorinti sportuoti. Bet kalbantis su sportininkais aiškėja, kad arba tėvai / treneriai su jais visai nesikalbėjo, apie tai, kas vyksta, arba turėjo savo išankstinius nusistatymus ir neįsiklausė, neišgirdo, kas vyksta jų vaiko gyvenime, dėl ko motyvacija sportuoti mažėja. Į sporto psichologą verta kreiptis pasikalbėjus ir įsivardinus, kad motyvaciją mažina kažkokios vidinės priežastys, pavyzdžiui, mano anksčiau minėtas nerimas, kuris skatina trauktis iš nerimą skatinančių situacijų.

Jei vaikas nebenori sportuoti, nes jam nepatinka sporto šaka, jei sportuoja tik tam, kad tėvai būtų laimingi, pirmiausia reikia pagalvoti, ar tikrai verta toliau sportuoti būtent tą sporto šaką, o gal tėvai gali šiek tiek pakoreguoti savo lūkesčius. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur televizija, išmanieji telefonai ir kompiuteriniai žaidimai užima didelę dalį mūsų laiko, motyvuoti save ir vaikus sportuoti gali būti tikras iššūkis.

Motyvacijos Svarba Sportuojant

Motyvacija - tai vidinis arba išorinis stimulas, skatinantis siekti tikslų. Vaikų kontekste, motyvacija sportuoti gali kilti iš džiaugsmo judant, socialinio ryšio su bendraamžiais arba noro įgyti naujus įgūdžius. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu suprasti, kas motyvuoja būtent jį.

Stebėkite ir Klausykite

Vaikų fizinis aktyvumas priklauso nuo jų asmenybės bruožų, patirties ir temperamento. Atidžiai stebėkite savo vaiko elgesį ir išklausykite jo nuomonę. Pastebėkite, kokiose situacijose jūsų vaikas tampa energingesnis, kas jam teikia džiaugsmą judant.

Baimių Įveikimas

Vaikams dažnai kyla baimių, susijusių su sportu - nesėkmės, išjuokimo, fizinio skausmo ar tėvų nuvylimo baimė. Baimės įveikimas prasideda nuo jos normalizavimo - vaikai turi žinoti, kad jausti nerimą naujose situacijose yra natūralu. Pradėkite nuo mažų žingsnių - jei vaikas bijo sporto treniruočių, pirmiausia galite tiesiog apsilankyti ir stebėti treniruotę iš šalies.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Tėvų Pavyzdys ir Palaikymas

Tėvų požiūris ir elgesys labai stipriai veikia vaiko motyvaciją sportuoti. Vienas svarbiausių aspektų - rasti balansą tarp skatinimo ir spaudimo. Skatinimas reiškia entuziastingą palaikymą, domėjimąsi vaiko veikla ir pažanga, kartu priimant jo sprendimus ir jausmus. Siekiant motyvuoti vaiką sportuoti, ypač veiksminga demonstruoti pozityvų požiūrį į fizinį aktyvumą savo pavyzdžiu.

Vidinės Motyvacijos Ugdymas

Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikės motyvacijos kūrimui ypač svarbu ugdyti vidinę motyvaciją - kai vaikas sportuoja dėl to, kad jam tai teikia malonumą, o ne vien dėl išorinių apdovanojimų. Leiskite vaikui išsikelti asmeninius tikslus ir švęskite kiekvieną mažą pergalę bei pažangą, o ne tik galutinius rezultatus. Tai padeda formuoti supratimą, kad sportavimas yra kelionė, o ne tik rezultatų siekimas.

Sportas Turi Būti Smagus

Vaikų akimis žiūrint, sportas visų pirma turėtų būti smagus. Jei fizinė veikla asocijuosis su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, motyvacija judėti atsiras natūraliai. Renkantis sporto šaką vaikui, verta atsižvelgti į jo temperamentą ir socialinius polinkius. Ekstravertiškiems, energingiems vaikams dažnai labiau patinka komandinės sporto šakos, tokios kaip krepšinis, futbolas ar rankinis, kur galima aktyviai bendrauti su kitais.

Žaidimizacija ir Socialinis Aspektas

Fizinio aktyvumo „žaidimizacija” - dar vienas puikus būdas padaryti sportą patrauklesnį vaikams. Paverčiant fizinius pratimus į žaidimus, varžybas ar nuotykius, sukuriame kontekstą, kuriame vaikai natūraliai nori dalyvauti. Nepamirškite socialinio aspekto svarbos - daugeliui vaikų draugystė ir bendrumo jausmas yra vieni svarbiausių motyvatorių. Jei vaikas jaučiasi priimtas grupėje ir turi bendraminčių, jo noras dalyvauti sportinėje veikloje stipriai išauga. Svarbu leisti vaikui išbandyti įvairias treniruotes vaikams, prieš apsisprendžiant dėl vienos konkrečios.

Pastovumas ir Įvairovė

Ilgalaikės motyvacijos kūrimas - vienas didžiausių iššūkių tėvams, siekiantiems skatinti vaiką sportuoti. Pastovumas ir rutina - vienas svarbiausių elementų formuojant ilgalaikę sportavimo kultūrą. Nustatykite reguliarų treniruočių grafiką, kurio stengiatės laikytis, tačiau išlaikykite ir tam tikrą lankstumą. Veiklų įvairovė gali būti puikus būdas išlaikyti motyvaciją.

Įkvėpimas Iš Istorijų ir Šeimos Dalyvavimas

Istorijos ir sporto herojai gali stipriai įkvėpti vaikus. Pasakokite istorijas apie įžymius sportininkus, jų kelius į sėkmę, ištvermę ir pasiryžimą. Kartu žiūrėkite sporto varžybas, filmus apie sportą ar skaitykite knygas sportine tematika. Pagarba vaiko autonomijai - dar vienas svarbus aspektas. Leiskite vaikui pačiam priimti tam tikrus sprendimus dėl savo sportinės veiklos - rinktis sporto šaką, komandą ar trenerį (jei įmanoma). Šeimos dalyvavimas ir bendras laisvalaikis, susietas su sportu, taip pat gali stipriai paveikti vaiko požiūrį į fizinį aktyvumą. Organizuokite aktyvias šeimos išvykas, dalyvaukite bendruomenės sporto renginiuose, kartu žiūrėkite sporto transliacijas - tai parodo, kad sportas yra vertybė visai šeimai.

Lūkesčių Keitimas ir Kantrybė

Augant vaikui, keiskite savo lūkesčius ir požiūrį į jo sportinę veiklą. Kas motyvavo jį būnant penkerių, greičiausiai nebebus aktualu sulaukus dvylikos. Motyvuoti vaiką sportuoti - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir lankstumo. Tėvų palaikymas ir pozityvus požiūris į sportą kuria pamatą vaiko ilgalaikiam ryšiui su fiziniu aktyvumu. Nepamirškite, kad vaiko motyvacija sportuoti gali svyruoti - tai natūralu. Sportas teikia daugybę naudos vaikui - nuo fizinės sveikatos stiprinimo iki emocinės gerovės ir socialinių įgūdžių ugdymo. Pradėkite nuo mažų, neįbauginančių grupių, palaikykite vaiko tempą ir normalizuokite nervingumą. Įvairovė yra naudinga!

Z Kartos Iššūkiai Sporte

Šiuolaikiniai treneriai susiduria su iššūkiais dirbdami su Z karta, kuri pasižymi specifinėmis savybėmis. Z kartos vaikai sunkiai sutelkia dėmesį, nemėgsta monotonijos, jiems reikalinga nuolatinė kaita. Treneriai turi pasistengti, kad treniruotės būtų smagesnės ir įdomesnės.

Kaip Treneriai Gali Užmegzti Ryšį su Z Kartos Auklėtiniais?

Svarbu bendrauti su vaikais, susirinkti informaciją apie jų interesus, tikslus ir motyvaciją. Taip pat svarbu išlaikyti pagarbų bendravimą, domėtis vaikais ir atsižvelgti į jų nuomonę. Metodika „nes aš taip pasakiau“ nebetinka, būtinas artimesnis ryšys. Reikia skirti dėmesio ir išmokyti suprasti, kas yra skausmas, kodėl jis atsiranda, kaip tai spręsti, ir tuomet jie noriai ir gražiai išmoksta su tuo susidoroti. Anksčiau atrodė normalu gyventi per skausmą, gėrio ir atsipalaidavimo nebuvo tiek, kiek dabar sau gali leisti jaunimas.

Lyderystė ir Konkurencija

Z kartos vaikai trokšta lyderystės, bet bijo konkurencijos. Jiems svarbu, kad treniruotėse būtų lygi konkurencija, kad silpnesniam nereikėtų varžytis su stipresniu, antraip motyvacija sportuoti kris. Aplinka sako, kad turi konkuruoti, būti lyderiais, bet… Jei pamato, kad juos aplenkia, jiems sunku psichologiškai nusiteikti vėl vytis. Šiuolaikiniai vaikai greitai pasiduoda.

Klaidos ir Pralaimėjimai

Z kartos vaikai jautriai reaguoja į pralaimėjimus ir lengvai nuleidžia rankas. Jiems svarbu būti pripažintiems ir pagirtiems. Varžybų metu, ypač tarp paauglių merginų, juntama klaidos baimė. Todėl stengiuosi išlaviruoti nepasakydama, kas negerai, o vis pagirdama, ką daro tinkamai. Naujosios kartos problema yra viešumas - viskas fiksuojama vaizdo įrašuose, patenka į socialinius tinklus, kur visos klaidos, visi pralaimėjimai visų matomi. Anksčiau, jei pralaimėdavai, sužinodavo tik artimiausi žmonės, o dabar mato visas pasaulis. Tai visiškai nauja problema, su kuria reikia išmokti tvarkytis.

Kaip Išlaikyti Motyvaciją, Kai Ji Sumažėja

Reguliari fizinė veikla yra būtina ne tik norint geriau atrodyti, bet ir siekiant išlaikyti gerą sveikatą, energiją bei emocinį balansą. Tačiau net ir patys didžiausi sporto entuziastai kartais susiduria su dienomis, kai motyvacijos sportuoti tiesiog nėra.

Pradėkite Nuo Mažo

Jeigu esate nuvargę ar tiesiog nesijaučiate motyvuoti, pradėkite nuo mažo. Užuot galvoję apie visą treniruotę, tiesiog įsipareigokite padaryti 10 minučių tempimo pratimus ar ėjimą.

Padarykite Treniruotes Malonias

Jei sportas jums siejasi su nemaloniomis mintimis ar nuobodžiais pratimais, sunku rasti motyvacijos. Pasistenkite sukurti tokias treniruočių sąlygas, kurios jums patiktų. Pavyzdžiui, klausykite mėgstamos muzikos ar tinklalaidžių, treniruokitės gamtoje ar prisijunkite prie grupinių užsiėmimų.

Išbandykite Įvairias Sporto Rūšis

Sportas nebūtinai turi būti sunki ar nemaloni veikla. Jei jums nepatinka bėgioti, galbūt pamėgsite plaukimą, šokius ar jogą. Išbandykite skirtingas sporto rūšis, kol rasite tai, kas jums teikia džiaugsmą.

Nusistatykite Realistiškus Tikslus

Kartais motyvacijos trūkumas atsiranda dėl nerealistiškų lūkesčių. Jei jūsų tikslai yra per dideli ar neapibrėžti, gali atrodyti, kad jų pasiekti tiesiog neįmanoma. Nusistatykite mažesnius, pasiekiamus tikslus - pavyzdžiui, treniruotis 3 kartus per savaitę po 30 minučių.

„5 Minučių Taisyklė“

Kai visiškai nesinori pradėti, pabandykite „5 minučių taisyklę“. Įsipareigokite sportuoti tik 5 minutes. Dažniausiai per šį laiką jūsų kūnas pradės veikti, o tingulys išnyks. Jeigu po tų 5 minučių vis dar nesijaučiate motyvuoti - galite baigti.

Raskite Treniruočių Partnerį

Turėti treniruočių partnerį gali būti didelė motyvacija. Draugas ne tik padės įveikti tingulį, bet ir suteiks papildomą atsakomybės jausmą. Kai žinote, kad kažkas laukia jūsų treniruotėje, praleisti ją tampa sunkiau.

Suplanuokite Treniruotes

Kai treniruotės tampa dalimi jūsų kasdienio grafiko, nebereikia kasdien spręsti - sportuoti ar ne. Suplanuokite savo treniruotes taip, kaip planuojate darbą ar kitus kasdienius įsipareigojimus.

Apdovanokite Save

Kartais motyvacija ateina per atlygį. Sukurkite mažą apdovanojimo sistemą sau - po treniruotės galėsite pasilepinti skaniu, bet sveiku užkandžiu, žiūrėti mėgstamą serialą ar užsiimti kita mėgstama veikla.

Prisiminkite Priežastis

Kai sunku pradėti, pagalvokite apie priežastis, dėl kurių siekiate būti fiziškai aktyvūs. Galbūt norite geriau jaustis, turėti daugiau energijos ar pagerinti savo sveikatą.

Leiskite Sau Pailsėti

Jei per ilgą laiką nuolat stengiatės išlaikyti aktyvumą ir jaučiate, kad tai pradeda varginti, leiskite sau trumpai pailsėti. Pertraukos kartais yra būtinos, kad atgautumėte energiją ir motyvaciją.

Kiti Patarimai, Kaip Išlaikyti Motyvaciją

  • Turėkite tikslą: Kelkite sau konkrečius, matomus ir pasiekiamus tikslus.
  • Raskite draugą ar partnerį: Sportuoti kartu su draugu ar partneriu ne tik padeda palaikyti motyvaciją, bet ir daro treniruotes įdomesnes ir įvairesnes. Sportavimas su draugu ar partneriu ne tik suteikia fizinę naudą, bet ir kuria stiprų emocinį ryšį.
  • Dalyvaukite varžybose arba sporto renginiuose: Dalyvavimas varžybose arba sporto renginiuose ne tik suteikia galimybę siekti konkrečių tikslų, bet ir skatina bendruomeninį dalyvavimą.
  • Treniruokitės su muzika: Geras muzikos pasirinkimas gali labai pagerinti jūsų nuotaiką ir padėti išlaikyti tempą treniruotėse. Ritmiška muzika gali suderinti jūsų kvėpavimą su tempu. Pasirinkite muziką, kuri jums patinka ir atitinka jūsų sporto poreikius.
  • Pasirinkite tinkamą sporto aplinką: Pasirenkant tinkamą aplinką, galite lengviau pritaikyti treniruotes savo asmeniniams tikslams. Svarbu atsiminti, kad tai, kas tinkama vienam žmogui, gali nebūti tinkama kitam.
  • Nepamirškite poilsio ir mitybos: Net ir intensyviausios treniruotės negali būti visiškai efektyvios be tinkamo atsigavimo. Todėl tai yra svarbus aspektas ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visiems, norintiems išlaikyti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą. Sveika mityba kartu su sporto vitaminų vartojimu yra efektyvus būdas užtikrinti, kad organizmas būtų subalansuotas ir paruoštas optimaliai sporto veiklai. Labai svarbu suprasti, kokie vitaminai yra būtini individualiems poreikiams ir juos įtraukti į kasdienę mitybą. Rūpindamiesi atsigavimu, galite užtikrinti ilgalaikę sveikatą, didinant sportinių veiklų efektyvumą ir palaikydami ilgalaikį motyvacijos lygį.

Motyvacija vs. Disciplina

Ar ir jums pažįstamas jausmas, kai sunku prisiversti atlikti kokį nors buities darbą, užbaigti projektą ar pagaliau praverti sporto salės duris? Jeigu taip, žinokite, kad tai yra visiškai normalu - tam tikrais gyvenimo momentais motyvacijos trūkumą patiriame visi. Tokiais atvejais svarbu savęs paklausti - ar tai motyvacijos, o gal visgi disciplinos stoka? Egzistuoja nuomonių, kad motyvacija yra raktas į sėkmę, o kiti teigia, kad disciplina yra viskas, ko reikia norint būti sėkmingam. Tačiau realybė tokia, kad jos viena kitą papildo. Motyvacija yra tik priežastis ką nors daryti, o disciplina yra įgūdis, kuris vystosi laikui bėgant.

Norint išlaikyti motyvaciją labai svarbu išsikelti realius tikslus, kuriuos būtų galima pasiekti - pradedant nuo mažų, lengvų, o po to palaipsniui pereinant prie didesnių. Išsikeldami per didelius tikslus apsunkiname visą procesą, kadangi jį pasiekti reikia daug laiko, pasidaro per daug sunku, todėl daugelis būtent dėl to nuleidžia rankas. Taip pat labai svarbu planuoti treniruotes ir vengti pasiteisinimų. Turėdami planą visada žinosite, ką turite tą dieną atlikti, todėl rasti pasiteisinimų bus sunkiau. Jei jaučiatės per daug užsiėmę arba pavargę, labai svarbu nepamiršti ir pailsėti, nes pailsėję mes tampame dar stipresni - motyvacija tik auga.

Disciplina neatsiranda savaime, bet ją galima ugdyti. Turite išmokti atidėti savo jausmus bei emocijas į šalį, o visą dėmesį sutelkti į savo tikslus. Sporto įtraukimas į kasdienę rutiną ir treniruočių planavimas gali padėti mums išlikti drausmingiems. Turėdami konkretų tikslą bei aiškų planą, visada žinosite, ką turite padaryti šiandien, kad būtumėte vienu žingsniu arčiau tikslo. Sporto kelionė nebūna lengva, nes reguliariai sportuoti, prižiūrėti savo mitybą yra didelis darbas, reikalaujantis atsidavimo ir užsispyrimo, todėl galiausiai ateina laikas, kai motyvacija mažėja bei vis dažniau randami pasiteisinimai - nuovargis, laiko trūkumas ar tiesiog blogas oras. Kai esame disciplinuoti mes galvojame tik apie galutinį tikslą ir tokiais momentais primename sau, kodėl tai darome bei kodėl negalime sustoti. Norint pasiekti savo kūno rengybos tikslų ir susikurti sveikesnius įpročius, reikia tiek motyvacijos, tiek disciplinos. Galime išlaikyti aukštą motyvaciją primindami sau, kodėl būtina keisti gyvenimo būdą, taip kasdien po truputį ugdydami discipliną bei sveikus įpročius. Atminkite, kad disciplina yra kaip raumuo - kuo daugiau ją treniruojame,…

tags: #vaiku #motyvacija #treniruote