Šiame straipsnyje nagrinėjami skirtumai tarp teismo psichiatrijos ir psichiatrijos, atsižvelgiant į jų tikslus, metodus ir taikymo sritis. Aptariami teismo psichiatrijos specialistų vaidmenys teisiniame procese, jų kompetencija ir specifinės žinios, būtinos atliekant psichologines ekspertizes.
Įvadas
Teismo psichiatrija ir psichiatrija yra dvi skirtingos, bet susijusios psichiatrijos sritys. Nors abi sritys susijusios su psichikos sveikata, jos skiriasi savo tikslais, metodais ir taikymo sritimis. Teismo psichiatrija yra psichiatrijos šaka, kuri taikoma teisiniams klausimams spręsti. Ji apima psichikos sutrikimų įvertinimą ir gydymą asmenims, kurie yra įtraukti į teisinį procesą, pavyzdžiui, nusikaltėliams, aukoms ir liudytojams. Psichiatrija, kita vertus, yra platesnė medicinos sritis, kuri apima psichikos sutrikimų diagnostiką, gydymą ir prevenciją.
Teismo psichiatrijos uždaviniai ir ypatumai
Teismo psichiatrijos ekspertizės skiriamos, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti, ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas). Daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta.
Teismo psichiatrijos specialistas teisiniame procese turėtų būti susipažinęs su teisine sistema ir įstatymais, reguliuojančiais jo darbą, suprasti ir naudotis teisine kalba bei būti informuotas apie jo procesinio statuso teises ir pareigas.
Sociopsichologiniai ypatumai ir psichikos sutrikimai
Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę asmenims, padariusiems seksualinį nusikaltimą prieš vaikus ir paauglius, nustatyta, kad nepakaltinamų asmenų skaičius yra nedidelis - tik 7 proc. (iš visų tirtų asmenų grupės, N=787), pagrindinę grupę sudarė sergantys šizofrenija, tai yra 54 proc. Nustatyta, kad tai yra 20-30 metų vyras, neturintis vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, teisiamas pirmą kartą, nesukūręs šeimos, anksčiau nors kartą gydytas ar tirtas psichiatrijos įstaigoje dėl protinio atsilikimo ar asmenybės ir elgesio sutrikimo, kas buvo patvirtinta atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę. Tik nedaugeliu atveju seksualinės prievartos panaudojimas tiesiogiai susijęs su siekimu patenkinti seksualinius poreikius. Tyrime tik 14 proc. savo kaltę pripažinusių asmenų nurodė šį savo poelgio motyvą. Lyginant asmenų, kuriems buvo diagnozuota pedofilija, ir kitų asmenų, padariusių šio pobūdžio nusikaltimą, skirtumus vertinant asmenybės bruožus ir emocinės sferos ypatumus bei socialinę demografinę šių asmenų charakteristiką, esminių skirtumų nestebima, išskyrus tai, kad pedofilai daugiau pasižymėjo nepriklausomumu bei savarankiškumu.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie teismo psichiatrijos skyrių
Vaikų apklausos ir teismo psichiatrija
Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas vaikų apklausoms teisiniuose procesuose. Siekiant užtikrinti objektyvų ir operatyvų tyrimą bei išvengti lemtingų klaidų, būtinas psichologo dalyvavimas vaikų apklausose. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugo vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažina psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Taip pat svarbu, kad nepilnamečių apklausas stebėtų vaiko teisių apsaugos specialistas, kad būtų apginti vaiko interesai.
Teismai, stengdamiesi sumažinti neigiamą teisinių procedūrų poveikį nepilnamečiui, savo iniciatyva teismuose kuria vaikui draugiškus apklausų kambarius.
Psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė: skirtumai ir vaidmenys
Ekspertizė yra procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, turinčiam specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus ir pateikti išvadą teismui. Dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė ir ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje.
Teismo psichologijos ekspertizė yra teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą.
Uždaviniai
Kaip galima pastebėti iš apibrėžimų, psichiatrinės ekspertizės susitelkia į teisme dalyvaujančių asmenų psichinę būklę, t. y. daugiau yra susitelkiama į tai, ar asmuo nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, neserga psichikos liga, kuri gali (galėjo) turėti įtakos asmens veiksmams, jų kontrolei, mąstymui. Tuo tarpu psichologinės ekspertizės yra skiriamos tuomet, kai asmeniui nėra nustatyto psichikos sutrikimo.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp teismo medicinos ir psichiatrijos
Specialistų kompetencija
Nekyla abejonių, kad psichiatrines išvadas privalomai turi teikti specialiųjų psichiatrijos žinių turintys specialistai. Psichologinė išvada gali būti teikiama tuomet, kai nėra psichikos sutrikimo, taigi tokiu atveju naudingesnis būtų psichologas, kuris gali turėti mažiau anatominių ar psichopatologinių žinių, tačiau galbūt daugiau žinių apie žmogaus raidos, psichologinius ypatumus, įvairias būsenas ir pan.
Psichologai, atliekantys ekspertizes, orientuojasi į asmenybę, jos psichikos procesus, auklėjimo ypatumus, o ne į ligas ar sutrikimus ir jų įtaką žmogaus elgesiui bei gali pritaikyti skirtingas įvertinimo metodikas, padėsiančias atsakyti į įvairius ekspertizės klausimus.
Teisės psichologai savo žinias taiko teisinio reguliavimo srityje. Jų darbas gali apimti pagalbą teisėjui nusprendžiant tėvystės klausimus, taip pat įvertinti kaltintojo psichinę kompetenciją dalyvauti teisminiame procese. Kaip viena iš teisės psichologo darbo sferų išskiriama liudytojo parodymų įvertinimas.
Atliekant psichologinę ekspertizę tuo atveju, kai nereikia nustatyti psichinio sutrikimo, teisės psichologas tampa pranašesniu už psichiatrus ir klinikinius psichologus, kadangi turi specifinių psichologinių ir teisinių žinių. Tokios teisės psichologo žinios yra apie asmens kriminalinio elgesio raidą, viktimologijos bei teisės pagrindai. Šie specialistai geba analizuoti atliktas ekspertizes bei teikti pasiūlymus galimai pakartotinei ekspertizei. Tuo atveju, kai yra diagnozuojama psichikos liga, tampa reikalingas psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas.
Socialinė psichiatrija ir bendruomenės psichiatrija
Socialinės psichiatrijos atsiradimas buvo glaudžiai susijęs su visuomenės industrializacija, miestų infrastruktūros ir socialinių-ekonominių klasių atsiradimu. Būtent XIX amžiuje Europoje ir JAV, atsiradus specializuotų psichiatrijos ligoninių, į kurias buvo sutelkiami visomis psichikos ligomis sergantys pacientai, kaupėsi psichiatrijos mokslo ir praktikos žinios.
Taip pat skaitykite: KT motyvacijos svarba
Pokario bendruomenės psichiatrijos raida Vakarų Europoje ir JAV buvo kaip atsakas į karo nusikaltimus. Jos vertybės buvo priešingos nacių socialinės psichiatrijos vertybėms - deinstitucionalizacija ir neįgaliųjų socialinė integracija - ir rėmėsi socialinių bei elgesio mokslų pasiekimais. Deinstitucionalizavimas - tradicinių psichiatrijos pagalbos įstaigų skaičiaus mažinimas lygiagrečiai plėtojant bendruomeninę pagalbą.
Bendruomenės psichiatrijos formos
- Ilgai sergančių pacientų priežiūra, dienos stacionaro paslaugos: Dienos centrai įgavo didelę reikšmę tarp įvairių kitų nestacionarinio gydymo formų. Dauguma autorių pabrėžia, jog dienos skyrių tinklas buvo išplėtotas orientuojantis į visus psichikos liginius, tačiau ši gydymo forma tinkamiausia sergantiems šizofrenija.
- Dalinis hospitalizavimas (DH): Ambulatorinio gydymo programa, apimanti diagnostiką bei medicininės, psichiatrines, psichosocialines gydymo formas ir darbinio (profesinio) rengimo pradmenis. Programa skirta rimtais psichikos sutrikimais sergantiems pacientams, kuriems reikalingas intensyvus ir įvairiapusiška gydymas.
- Ankstyvosios pagalbos tarnybos, pagalbos krizėje ekipos ir pagalba namuose: Ankstyvosios intervencijos tarnybos - tai specializuotos medicinos tarnybos, teikiančios kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, bei šių vaikų šeimoms.
- Aktyvus gydymas bendruomenėje: Šis metodas yra priešingybė vadinamajai „kabinetinei psichiatrijai“, profesionalai aktyviai siekia dažnai susitikti su pacientu įvairiuose jo aplinkose, kad galėtų tinkamai pritaikyti įvairius gydymo ir reabilitacijos metodus.
- Psichosocialinė reabilitacija (PSR): Procesas, kuris suteikia galimybę psichikos sutrikimų ir negalių turintiems asmenims pasiekti optimalų nepriklausomo funkcionavimo visuomenėje lygį.
Mediacija kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas
Šiandien Vyriausybės pasitarime apsvarstytas Teisingumo ministerijos parengtas Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos projektas, kuriame pateikti pasiūlymai sudarys galimybes plačiau ir efektyviau taikyti mediacijos procedūras. Nors mediacijos procedūra civiliniuose ginčuose yra įteisinta nuo 2008 m., tačiau iš tiesų taikinamasis tarpininkavimas naudojamas retai. Todėl nuspręsta imtis ryžtingų sprendimų, kurie padės Vakaruose populiariam mediacijos institutui įsitvirtinti Lietuvoje.
Siekiant užtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimą, siūloma nustatyti papildomus reikalavimus mediacijos paslaugų teikimui, reglamentuoti mediatorių sąrašo sudarymą. Koncepcijos projekte siūloma nustatyti privalomą mediaciją tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, pavyzdžiui, šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena, ginčuose dėl nedidelių sumų.
Privaloma mediacija būtų ir baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose privataus kaltinimo tvarka. Kitose bylose ši procedūra galėtų būti taikoma, tik jeigu būtų visos šios sąlygos: su tuo sutinka nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis, kai kaltininkas pripažįsta kaltę ir kai yra aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės.
Nusikaltimų tyrimo psichologija
Nusikaltimų tyrimo psichologija yra teisės psichologijos šaka, kurioje siekiama psichologijos žinias pritaikyti kriminalinio tyrimo procese. XIX a. pabaigoje - XX a. pradėjus tirti liudytojų parodymus ir atlikus empirinius tyrimus paaiškėjo, kad liudytojo nuoširdumas dar negarantuoja tikslių parodymų arba kad įtaigūs klausimai sumažina liudytojų pasakojimo apie nusikalstamą įvykį tikslumą.
Nusikaltimo išaiškinimas yra sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, gerai, jeigu nusikaltimo įvykio vietoje atrandami pirštų antspaudai, priklausantys anksčiau teistam asmeniui. Tokių akivaizdžių įrodymų gali ir nebūti, bet gali būti liudytojas, kuris visa tai matė. Nusikaltimo tyrėjui kyla klausimas: kaip liudytojui padėti atkurti informaciją - pvz., kaip formuluoti klausimus, kad būtų galima išgauti kuo išsamesnį ir tikslesnį matyto užpuoliko apibūdinimą? Dar sudėtingiau, jeigu tas liudytojas yra vaikas ar asmuo, turintis protinę negalią. Kaip tokiems asmenims padėti prisiminti matytus įvykius ar žmones?
tags: #kuo #teismo #psichiatrija #skiriasi #nuo #psichiatrijos