Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo yra reikšmingi moters gyvenimo etapai, lydimi ne tik džiugių emocijų, bet ir didelių fizinių bei psichologinių pokyčių. Moteris tampa motina, o tai reiškia, kad iš naujo įvertinama jos tapatybė, formuojamas naujas savęs suvokimas, keičiasi santykiai ir prieraišumas prie vaiko. Net jei nėštumas buvo kruopščiai planuotas, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto yra sudėtinga. Nėštumas gali suteikti naujų galimybių, tačiau kartu ir sudėtingų išgyvenimų. Šiuo laikotarpiu moters organizmas gali jautriau reaguoti į pokyčius, todėl gali prireikti psichologinio palaikymo. Net ir tos moterys, kurios anksčiau neturėjo psichologinių problemų, nėštumo metu gali jausti nerimą. Nors pogimdyminė depresija dažniausiai siejama su laikotarpiu po gimdymo, depresinės nuotaikos gali pasireikšti dar laukiantis kūdikio.
Veiksniai, Turintys Įtakos Mamos Savijautai
Mamos savijautai po gimdymo įtakos turi įvairūs veiksniai. Svarbu atkreipti dėmesį į netrikdomą laiką po gimdymo, žindymą, adekvačius lūkesčius sau, gebėjimą pasirūpinti savimi, lėtą grįžimą į įprastą gyvenimą, laiką sau, socialinius ryšius, santykius su partneriu bei kultūrinius veiksnius.
Netrikdomas Laikas Po Gimdymo
Pirmosios valandos po gimdymo yra itin svarbios, nes mama kuria ryšį su vaiku. Labai svarbu, kad tuo metu niekas jų netrikdytų, nes šis laikas gali turėti didelės įtakos moters savijautai ateityje.
Žindymas
Žindymo metu išsiskiria oksitocinas, natūralus antidepresantas, kuris padeda įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
Adekvatūs Lūkesčiai Sau
Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas, todėl svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug. Moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Gebėjimas Pasirūpinti Savimi
Miegas, maistas ir judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
Lėtas Grįžimas Į Gyvenimą
Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
Laikas Sau
Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
Socialiniai Ryšiai
Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
Santykiai Su Partneriu
Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Kita vertus, vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams
Kultūriniai Veiksniai
Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų.
Melancholija Po Gimdymo
Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų.
Pogimdyminės Melancholijos Simptomai
- Nerimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Irzlumas
- Liūdesys
- Prislėgtumas
- Verksmingumas
- Nemiga
- Užsisklendimas
- Nekantrumas
- Energijos, motyvacijos stoka
- Apetito pokyčiai
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija
Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.
Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.
Pogimdyminė Depresija
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. pagimdžiusių moterų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Utenos Kursus
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Pogimdyminės Depresijos Simptomai
- Prislėgta nuotaika
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai
Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.
Kitos Psichikos Sveikatos Būklės
Pogimdyminė psichozė - sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą. Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Kaip Nuraminti Save Tapus Mama
Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną. Judėjimas, kvėpavimas, mityba, adekvatūs lūkesčiai ir kitų pagalba gali padėti susidoroti su sunkumais.
- Judėjimas: Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
- Kvėpavimas: Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
- Mityba: Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
- Adekvatūs Lūkesčiai: Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
- Kitų Pagalba: Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.
Pagalbos Ieškojimas
Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.
Pagalbos Šaltiniai Lietuvoje
- Visuomenės sveikatos biurai: Psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai: Medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Bendruomeniniai šeimos namai: Kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
- Būtinoji pagalba: Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
- Pagalbos moterims linija: Emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Pogimdyvinės depresijos centras: www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
- Krizinio nėštumo centras: Kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
- Asociacija „Gandras“: Kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
- „Tu esi“: Informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: Nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai: Savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.
Iniciatyvos Ir Projektai Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir vykdomi projektai, skirti padėti mamoms ir šeimoms, susiduriančioms su pogimdymine depresija.
- Pogimdyminės Depresijos Centras: Veikia nuo 2022 m. ir aktyviai prisideda prie sisteminio pokyčio, kad mamos ir šeimos, besilaukiančios ir auginančios kūdikius Lietuvoje, sulauktų pakankamai paramos bei pagalbos patiriant psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų. Centras specializuojasi motinystės ir tėvystės srityje. Per 2024 m. suteikė 572 asmenines nemokamas psichologo konsultacijas ir psichoterapijos susitikimus mamoms bei tėčiams, suorganizavo 5 grupes mamoms. Centras leidžia aktualius leidinius, skirtus visuomenei: tėvams, artimiesiems, specialistams.
- Asociacija „Motinystę Globojančių Iniciatyvų Sąjunga“: Kartu su partneriu Pogimdyminės depresijos centru 2024 m. projekto metu 4 Vilniaus miesto savivaldybės poliklinikose inicijavo pogimdyminės depresijos (PD) algoritmų kūrimą, kad pagalba moterims ir nukreipimas įstaigos viduje vyktų sklandžiai.
- Kvalifikacijos Kėlimo Kursai: Siekiant tobulinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas ir įgūdžius vertinant pogimdyvinės depresijos riziką bei vykdant sergančių moterų priežiūrą, surengti 3 kvalifikacijos kursai.
- Projektas „Mama Mums Rūpi“: Iniciatyva, kurios metu surinkti nemokamos emocinės paramos kontaktai Lietuvoje ir raginama mamas nekentėti bei žengti pirmą žingsnį prieinamu būdu. Projekto metu kiekvieno dalyvio paprašyta parašyti laišką būsimai ar neseniai pagimdžiusiai mamai ir pasidalinti patirtimi.
Kursai Ir Seminarai
Organizuojami įvairūs kursai ir seminarai, skirti būsimiems tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams, siekiant didinti informuotumą apie pogimdyminę depresiją ir mokyti, kaip ją atpažinti bei valdyti.
- Mokymai „Pogimdyvinės depresijos atpažinimas, rizikos vertinimas, prevencija ir priežiūra“: Skirti akušeriams, akušeriams-ginekologams, šeimos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams. Trukmė: 8 val. Formatas: nuotolinis sinchroninis.
- VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras: 2024 metais įgyvendino projektą „Mokymų programos “Pogimdyvinė depresija. Atpažinimas, pagalbos teikimas“ parengimas bei mokymai su gimdymu susijusiems specialistams”.
- Seminarai Radvilų Klinikoje: Seminarai, skirti būsimiems tėvams, padedantys sumažinti stresą ir nerimą bei jaustis labiau savimi pasitikinčiais.
- Paskaita „Emociniai iššūkiai motinystės pradžioje: pogimdyvinės depresijos prevencija ir pagalba“: Paskaita, skirta motinystės pradžios emociniams iššūkiams ir pogimdyvinės depresijos prevencijai.
Statistika Ir Tyrimai
Statistiniai duomenys rodo, kad pogimdyminė depresija yra reikšminga problema Lietuvoje ir pasaulyje.
- MGIS apklausa „Mano gimdymas“: Duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti pogimdyminę depresiją, skaičius per pastaruosius 3 metus reikšmingai nesikeitė ir yra stabilus - siekia 22-24 proc.
- Užsienio moksliniai tyrimai: Rodo apie 10-20 proc. moterų kenčiant nuo pogimdyminės depresijos, apie 5 proc. nuo pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo. Taip pat teigiama, kad apie 20-30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos (neatpažįsta, neturi sąlygų) ir joms niekada nenustatoma pogimdyminės depresijos diagnozė, nors gyvena kančioje.
tags: #kursai #apie #pogimdyvine #depresija