Laimingumo samprata psichologijoje: nuo apibrėžimo iki gyvenimo kokybės

Šiandienos pasaulyje, kai nuolat skubame ir siekiame vis daugiau, laimė tampa vis labiau trokštamu, bet sunkiai apčiuopiamu dalyku. Antraštės, tokios kaip „Europoje sparčiai auga antidepresantų vartojimas“, rodo, kad materialinė gerovė ne visada atneša laimę. Tad kas iš tikrųjų yra laimė ir kaip ją pasiekti? Šiame straipsnyje panagrinėsime laimės sampratą psichologijoje, jos ryšį su gyvenimo kokybe ir pateiksime įžvalgų, kaip kiekvienas iš mūsų galime siekti harmoningesnio ir laimingesnio gyvenimo.

Kas yra laimė?

"Tik noriu būti laimingas", - dažnai girdime iš žmonių lūpų. Tačiau paklaustas, kas sudaro gerą gyvenimą, retas galėtų greitai ir aiškiai atsakyti. Pinigai, prabangus automobilis ar sodyba ant ežero kranto? Visa tai - tik pageidautinos gyvenimo gėrybės, bet ne esmė.

Psichologas Davidas Mayersas teigia, kad laimė - tai pilnaverčio, prasmingo ir malonaus gyvenimo ilgalaikis jutimas. Z. Froidas laimę siejo su susikaupusių prigimties poreikių patenkinimu. Tačiau šiuolaikinė psichologija laimės nesieja išimtinai su malonumais. Laimės siekimas ir vertinimas - tai ilgas, daugiapakopis procesas.

Laimė yra subjektyvus individo požiūris į gyvenimą, priklausantis nuo dvasinės būsenos, gyvenimo vertybių supratimo, materialinių poreikių reikšmės, išsilavinimo, religingumo, savo vietos visuomenėje supratimo ir kitų faktorių.

Laimė ir gyvenimo kokybė

Gyvenimo kokybė yra plati sąvoka, glaudžiai susijusi su bendra visuomenės gerove. Gyvenimo kokybės (GK) matavimo ir vertinimo sisteminiai tyrimai pradėti palyginti neseniai - praėjusio šimtmečio viduryje, tačiau jau ir ankščiau GK sąvoka buvo vartojama, tik naudojant kitus apibūdinimus, kaip pasitenkinimas gyvenimu, laimė, gerovė ir panašiai.

Taip pat skaitykite: Asmenybės apibrėžimas

Nors visuotinai jau ir yra įsitvirtinusi GK sąvoka, tačiau nėra bendrai sutariama, kokie elementai sudaro gyvenimo kokybę ir koks jų tarpusavio santykis. Subjektyvi gyvenimo kokybė nusako pasitenkinimą gyvenimu bendrai, objektyvi gyvenimo kokybė atspindi socialinius ir kultūrinius poreikius materialinei gerovei, socialiniam statusui ir fizinei gerovei. Bendrai sutinkama, kad gyvenimo kokybė yra daugiau subjektyviai, o ne objektyviai nustatomas dalykas. Tai žmogaus subjektyvi nuomonė apie jam svarbias gyvenimo sritis, įtraukiančias fizinius, psichologinius, socialinius, dvasinius, finansinius ir kitus aspektus.

Gyvenimo kokybę (GK) lemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos ir materialinis gerbūvis, moralinės nuostatos, asmeninis ir šeimyninis gyvenimas, socialinė parama, stresas ir krizės darbe, asmeniniame gyvenime ir socialinėje aplinkoje, sveikatos kokybė, sveikatos priežiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės, santykiai su aplinka, ekologiniai veiksniai ir kita.

Vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių - laimė - yra labai subjektyvus ir priklauso ne tik nuo įvairių išorinių veiksnių, bet ir nuo paties žmogaus, jo prigimties, vertybių, polinkių, charakterio ir kitų savybių. Gyvenimo kokybės ir laimės sampratų negalima tapatinti.

Laimė darbe: ar tai įmanoma?

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai didžiąją dalį laiko praleidžiame darbe, svarbu, kad jis teiktų ne tik pajamas, bet ir pasitenkinimą. Gyvenimo darbe kokybė (GDK) apima tokias sritis kaip darbuotojo sveikata ir gerovė, užimtumo garantijos ir profesijos planavimas, kompetencijos ugdymas, darbo sąlygos, pusiausvyra tarp gyvenimo darbe ir gyvenimo po darbo ir kt. Šių kokybės aspektų vertinimas suteikia galimybes socialinių programų kūrimui, įgyvendinimui ir jų tobulinimui organizaciniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Gyvenimo darbe kokybę galima apibrėžti kaip darbo vietos strategijos, procesų, darbo fizinės ir psichologinės aplinkos, darbuotojų motyvavimo ir ugdymo sistemą, kuri skatina ir palaiko darbuotojų pasitenkinimą, nuolat gerinant darbo sąlygas ir organizacijos veiksmingumą. Individo pasitenkinimo gyvenimo darbe kokybės lygis lemia pasitenkinimą gyvenimu apskritai.

Taip pat skaitykite: Streso valdymas

Darbuotojo pasitenkinimo gyvenimo darbe kokybe lygį lemia įvairūs darbo ir darbo aplinkos veiksniai. Savo ruožtu darbuotojo pasitenkinimas gyvenimo darbe kokybe įtakoja jo atsidavimą organizacijai ir apsisprendimą joje dirbti. Aukštai vertindamas GDK, žmogus tuo pačiu jaučia ir didesnį pasitenkinimą savo bendrąja gyvenimo kokybę.

Tačiau nesibaigiančios darbo valandos, nuolatinis stresas ir įtampa gali neigiamai paveikti darbuotojų laimę ir gerovę. Tyrimai rodo, kad dažnai darbuotojai pastebi savo vadovų nuovargį. Todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, skirti laiko poilsiui ir veiklai, kuri teikia malonumą.

Kaip siekti laimės?

Nėra vieno рецепта laimei, nes kiekvienas žmogus ją suvokia skirtingai. Tačiau yra keletas bendrų principų, kurie gali padėti siekti harmoningesnio ir laimingesnio gyvenimo:

  • Pažinkite save: Supraskite savo vertybes, poreikius ir troškimus. Kas jums iš tikrųjų svarbu? Kas teikia džiaugsmą?
  • Puoselėkite santykius: Artimi ir prasmingi santykiai su šeima, draugais ir bendruomene yra labai svarbūs laimei.
  • Būkite dėkingi: Vertinkite tai, ką turite, ir dėkokite už mažus dalykus.
  • Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko poilsiui, fizinei veiklai, sveikai mitybai ir miegui.
  • Mokykitės ir tobulėkite: Nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas padeda jaustis kompetentingiems ir pasitikintiems savimi.
  • Padėkite kitiems: Rūpinimasis kitais ir pagalba tiems, kuriems to reikia, teikia didelį pasitenkinimą.
  • Gyvenkite čia ir dabar: Mėgaukitės dabarties akimirka ir nesijaudinkite dėl praeities ar ateities.
  • Atsikratykite neigiamų įsitikinimų: Neigiami įsitikinimai trukdo mums augti ir siekti laimės.
  • Būkite pilietiški: Dalyvaukite visuomenės gyvenime ir prisidėkite prie geresnio pasaulio kūrimo.

Išmintis su amžiumi

Bėgant metams tampame išmintingesni ir stiprėja gebėjimas džiaugtis. Tyrimai rodo - kuo vyresnis žmogus, tuo stipriau jaučia pasitenkinimą gyvenimu ir pasitikėjimą savimi. Tai rodo, kad laimė nėra tik jaunystės privilegija, bet ir brandos vaisius.

Laimė skirtingose šalyse

Įdomu pažvelgti, kaip laimę kuria skirtingų šalių gyventojai. Pavyzdžiui, Japonijoje daugelį metų žmonės gyvena ilgiausiai ir yra sveikiausi visame pasaulyje. Danija tituluojama laimingiausia vieta Žemėje. Kokia gi toji laimingo daniško gyvenimo paslaptis? Ar danais gimstama, ar tampama? Tai klausimai, į kuriuos verta ieškoti atsakymų, norint suprasti, kas iš tikrųjų svarbu laimingam gyvenimui.

Taip pat skaitykite: Harmoningo asmens formavimas

tags: #laimingumo #samprata #psichologijoje