Kosulys ir nerimas - du skirtingi simptomai, kurie gali pasireikšti atskirai arba kartu, turėti įvairias priežastis ir reikalauti skirtingo požiūrio į gydymą. Straipsnyje aptariamos lapelių nerimo priežastys, simptomai ir gydymo būdai, remiantis pateikta informacija.
Kosulys: priežastys ir tipai
Kosulys yra dažnas simptomas, galintis atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti:
- Aplinkos veiksniai: dulkės, įvairūs kvapai.
- Kvėpavimo takų patologijos.
- Pleuros lapelių dirginimas.
- Centrinės kilmės priežastys.
Kosulys gali būti skirstomas į du pagrindinius tipus:
- Sausas kosulys: kai atsikosėti nepavyksta.
- Drėgnas kosulys: kai atsikosėjama skreplių, kurie gali skirtis spalva, klampumu ir kiekiu, suteikiant papildomos informacijos apie negalavimo priežastį.
Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė atkreipia dėmesį, kad rytinis kosulys dažnai būdingas lėtiniam bronchitui ir vadinamas „rūkorių kosuliu“.
Kada kreiptis į gydytoją dėl kosulio
Nors daugelis žmonių linkę patys gydytis kosulį, svarbu atsiminti, kad kosulys gali būti rimtesnių ligų išraiška. K. Lebedevaitė pabrėžia, kad kosulį slopinantys preparatai neturėtų būti vartojami be gydytojo paskyrimo, nes ne visais atvejais kosulį reikia malšinti, nes tai yra refleksas, padedantis organizmui pašalinti kvėpavimo takus dirginantį veiksnį.
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Anot K. Lebedevaitės, apžiūros metu pirmiausia galvojama apie infekcines kvėpavimo takų ligas, reikalaujančias greitos diagnostikos ir gydymo paskyrimo, tokias kaip ūminis bronchitas, tracheitas ar plaučių uždegimas. Lėtinį kosulį gali sukelti rūkymas, įvairios įkvepiamos medžiagos arba darbas kenksmingomis sąlygomis. Širdies ligos ir širdies nepakankamumas gali sukelti skysčių sąstovį plaučiuose, kuris taip pat gali sukelti kosulį ir kitus kvėpavimo sutrikimus.
Pandemijos metu, pradėjus kosėti, pirmiausia reikėtų identifikuoti, ar nejaučiami kiti COVID-19 ligos simptomai: karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, staigus uoslės ar skonio praradimas ar susilpnėjimas. Kiti mažiau specifiški simptomai gali būti galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ir (ar) viduriavimas.
Nerimas: priežastys ir įveikimo būdai
Nerimas yra normali organizmo reakcija į tam tikrus vidinius ar išorinius dirgiklius. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatine būsena, kenkiančia gyvenimo kokybei, būtina imtis priemonių jam įveikti.
Nerimo priežastys
Nerimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Nuolatinis nuovargis.
- Miego problemos.
- Stresas.
- Žalingi įpročiai (alkoholis, nikotinas, kofeinas).
- Netinkama mityba.
- Asmeninės problemos.
- Tėvų barniai vaikystėje.
- Narkotikų vartojimas.
Kaip įveikti nerimą
Yra įvairių būdų, kaip padėti sau įveikti nerimą, pasitelkus elementarius patarimus:
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
- Kokybiškas miegas: Optimali miego trukmė suaugusiam žmogui yra 7-8 valandos. Svarbu gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą vengti aktyvių veiklų, atsiriboti nuo dirgiklių ir nepersivalgyti.
- Fizinis aktyvumas: Sveikas kūnas - sveika siela. Fizinis aktyvumas teigiamai veikia emocinę būseną.
- Atsisakyti žalingų įpročių: Alkoholis, nikotinas ir kofeinas gali didinti nerimą ir pabloginti miego kokybę.
- Tinkama mityba: Mažiau cukraus, greitųjų angliavandenių ir perdirbto maisto, daugiau vandens, daržovių, vaisių, liesų baltymų ir gerųjų angliavandenių.
- Natūralūs papildai ir žolelių arbatos: CBD aliejus ir CBN (kanabinolis) gali turėti teigiamos įtakos, kovojant su nerimu ir stresu.
- Naujų vėjų įnešimas į kasdienybę: Išsiaiškinti, kuris sprendimas yra tinkamiausias Jūsų atveju, galite tik Jūs.
- Psichologinė pagalba: Kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą, kuris padės Jums suprasti nerimo priežastis ir išmokti įveikos mechanizmų.
Skausmas ir nerimas
Skausmas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis skausmas prasideda staiga, kai kuri nors kūno dalis pažeidžiama. Lėtinis skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali tapti nuolatinis. Neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, nerimas, pyktis, pagieža, depresija, netikėta bloga žinia ar kitoks stresas, gali padidinti skausmo pojūtį.
Kaip valdyti skausmą
- Skausmo apibūdinimas gydytojui: Svarbu kuo išsamiau apibūdinti skausmą gydytojui: kur skauda, ar skauda vienoje vietoje ar keliose, kiek skausmas nemalonus, kas skausmą palengvina ar sustiprina, kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą.
- Nuskausminamieji vaistai: Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Svarbu vartoti vaistus reguliariai, nekenčiant skausmo.
- Invaziniai skausmo gydymo būdai: Tam tikrais lėtinio skausmo atvejais gali būti taikomas invazinis skausmo gydymo būdas, kai skausmui malšinti atliekamos įvairios sudėtingos invazinės procedūros.
Raminamieji vaistai: pavojai ir priklausomybė
Raminamieji vaistai, tokie kaip diazepamas, temazepamas, nitrazepamas ir kiti benzodiazepinai, vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Tačiau vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius, organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių.
Velaxin (Venlafaksinas): antidepresantas
Velaxin yra antidepresantas, priklausantis vaistų, vadinamų serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), grupei. Jis skirtas depresija sergantiems suaugusiems žmonėms gydyti. Prieš vartojant Velaxin, būtina pasitarti su gydytoju, nes vaistas gali sukelti šalutinį poveikį ir sąveikauti su kitais vaistais.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?