Depresija yra rimta psichikos sveikatos būklė, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Svarbu suprasti depresijos simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime depresijos požymius, simptomus, priežastis, gydymo būdus ir kaip padėti sau bei artimiesiems įveikti šią ligą.
Įvadas į Depresiją
Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris daro įtaką žmogaus nuotaikai, mąstymo procesams ir elgesiui. Ji gali sukelti nuolatinį liūdesio jausmą ir prarasti susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais ir būti skirtingo stiprumo - nuo lengvo liūdesio iki gilaus, gyvenimą trukdančio nusivylimo.
Pagrindiniai Depresijos Simptomai
Norėdami geriau suprasti, ar tai, ką išgyvenate šiuo metu, gali būti depresija, perskaitykite šiuos depresijos požymius. Iš šių devynių depresijos simptomų, du pirmi depresijos simptomai turi būti teisingi. Pirmi depresijos požymiai yra privalomi, depresijos diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni simptomai. Be to, šie požymiai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Sutrikimus galėjo sukelti kita (nebūtinai psichikos) liga. Sutrikimus galėjo sukelti artimo žmogaus praradimas ar kitas labai esminis, sukrečiantis praradimas. Depresiją dažnai lydi apetito praradimas, košmarai miegant, irzlumas, nerimas.
Štai keli pagrindiniai depresijos simptomai:
Nuolatinis Liūdesys ir Prislėgta Nuotaika: Ar nuolat jaučiatės liūdnas ir prislėgtas, nelaimingas ir sunkiai galite suprasti, kodėl? Toks prislėgtumo išgyvenimas yra vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų depresijos požymių. Pasaulis aplink atrodo nuolat apsiniaukęs.
Taip pat skaitykite: Wsparcie psychologiczne dla różnych grup wiekowych
Anhedonija - Džiaugsmo ir Pasitenkinimo Praradimas: Šypsotis pasidarė keista ir nenatūralu. Šis patyrimas dar vadinamas anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į du tipus: socialinė ir fizinė. Socialinė anhedonija - tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis.
Neviltis ir Bejėgiškumas: Vienas sunkiausių patyrimų, su kuriuo žmogus gali susidurti savo gyvenime - tai intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas. Tai būsena, kurioje išbūti ypatingai sunku. Tuo pačiu tai jausmai, kurie lydi daugelį depresiją patiriančių žmonių. Jei taip jaučiatės, nereiškia, kad esate nenormalus arba kad vilties iš tiesų nėra. Viltis yra. Depresiją įmanoma įveikti. O šiuos jausmus ištverti bet kuriam iš mūsų būtų itin sunku. Šis patyrimas - labai aiškus ženklas, kad dabar Jums labai svarbu rasti saugų prieglobstį ir nelikti vienatvėje.
Savivertės Sumažėjimas: Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės. Galite nuolat galvoti apie tai, kaip Jums nesiseka ir kaip viską sugadinate, vėl ir vėl mintyse sukti sunkias patirtis, nesėkmes ar netobulumus. Gali būti, kad tokios būsenos yra laikinos ir karts nuo karto tarsi prablaivėję galite vėl pradėti matyti save daug pilniau: su trūkumais ir galimybėmis. Visgi tokios mintys nėra realybės atspindys. Nei vienas žmogus nėra bevertis ir nieko nesugebantis. Lygiai taip pat, kaip ir nei vienas nesame tobulas. Šios mintys ir jausmai - tai Jūsų sunkios būsenos atspindys.
Padidėjęs Jautrumas ir Emocijų Kaita: Galite jaustis taip lyg tuoj verksite didžiąją laiko dalį, Jus gali sujaudinti ar sugraudinti mažmožiai, kurių anksčiau nepastebėdavote. Gali būti, kad verkiate kasdien, nors suprasti kodėl ir Jums patiems yra labai sunku. Vieną minutę galite pratrūkti pykčiu, kitą - nevaldomai raudoti. Niekas iš išorės neišprovokavo šio pokyčio, tačiau emocijos gali stipriai kisti akimirksniu ir tai labai vargina.
Kaltės Jausmas: Kaltė - dar vienas sunkus jausmas, kurį tenka patirti didelei daliai su depresija susiduriančių žmonių. Galite galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo - tik dėl Jūsų, kad gadinate kitiems gyvenimą ir kenkiate pačiu savo buvimu. Galite staiga pasijusti kaltas dėl praeityje įvykusių ne itin reikšmingų dalykų.
Taip pat skaitykite: Įrankiai tekstui suvokti
Nerimas ir Nuolatinis Susirūpinimas: Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu. Turiu blogą nuojautą, nuolat jaučiuosi taip lyg kažkas blogo nutiks, bet nežinau kas.
Sunkumai Susikaupti ir Priimti Sprendimus: Pradėjau pamiršti paprastus dalykus, niekaip negaliu susikaupti - dažnai sako depresiją kenčiantys žmonės. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą. Patiriančiam depresiją žmogui dažnai atrodo, kad mąstyti yra labai sunku ir prireikia daug daugiau pastangų nei paprastai, kad galėtų suplanuoti ar numatyti paprasčiausius dalykus (pvz., kaip paruošti pietus, nuvairuoti pas draugus ar rasti naują darbuotoją). Kartais žmonės sako, kad galvoje - tarsi rūkas. Taip pat sudėtinga planus keisti, nes tam vėlgi prireikia daug daugiau energijos.
Mintys apie Mirtį ir Savižudybę: Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti aplanko žmones, kurie jaučiasi nevilty, praradę prasmę ir bejėgiai tai pakeisti. Jei Jūs taip jaučiatės šiuo metu - nelikite vienas, skubiai kreipkitės pagalbos į artimuosius arba skambinkite psichikos pagalbos specialistams.
Energijos Trūkumas ir Nuolatinis Nuovargis: Energijos lygis - nuo labai žemo iki beveik nepastebimo. Kai kurie žmonės jaučiasi taip, kad nebegali išlipti iš lovos arba jaučiasi išsekę visą laiką, net kai pakankamai miega. Galite nuolat jaustis pernelyg pavargęs, kad padarytumėte paprastas užduotis.
Apetito ir Svorio Pokyčiai: Susiduriant su depresija Jūsų apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis ir nuolat norisi užkandžiauti, ypatingai traukia riebus ar saldus maistas. Atitinkamai pradeda didėti ir svoris. Kiti - atvirkščiai, praranda apetitą, maistas tampa beskonis ir atgrasus ir valgyti tenka beveik per prievartą.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo svarba Lietuvoje
Seksualinio Potraukio Sumažėjimas: Daugelis vyrų ir moterų patiriančių depresiją sako, kad jų seksualinis potraukis labai susilpnėjęs arba visai išnykęs. Ir tai gali tapti dideliu iššūkiu intymiems santykiams. Kkai kurie antidepresantai, net ir turėdami teigiamą poveikį nuotaikai ir savivertės jausmui, gali neigiamai paveikti žmogaus seksualinį gyvenimą.
Miego Sutrikimai: Patiriant depresiją itin dažnai sutrinka žmogaus miegas. Gali pasikeisti miego kokybė ir kiekybė. Gali būti keli variantai. Labiausiai tipiškas - sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundate 3-5 val. ryto ir nebegalite užmigti. Taip pat gali būti, kad nuolat jaučiatės pavargęs ir mieguistas, jokių sunkumų užmigti neturite, bet net jei miegate 10-12 val. per parą, atsikeliate pavargęs ir be jėgų. Ilgai negali užmigti. Anksti prabunda ir toliau negali užmigti. Migdomieji nepadeda. Iš ryto atsikelia nepailsėjęs (nors ir ilgiau pamiega), prisideda nepagrįstas nerimas, vidinė įtampa, kuri sumažėja po pietų.
Sunkumai Atlikti Įprastus Įsipareigojimus: Dėl nuolatinio nuovargio jausmo, susidomėjimo praradimo ir kitų depresiją lydinčių patyrimų atlikti visus įprastus įsipareigojimus tampa ypatingai sunku ar netgi neįmanoma. Vėluojate atlikti darbus laiku, nebeišlaikote egzaminų ar nebegalite įvykdyti kitų įsipareigojimų. Šiuo metu Jums tikrai svarbu sustoti, nebegraužti savęs dėl to, kas nepavyksta ir pasirūpinti savimi. Juk nebėgtumėte maratono su sulūžusia koja? Depresija - tokia pat reali liga, kuri labai sumažina darbingumą.
Irzlumas ir Pyktis: Pastebėta, kad depresiją skirtingai gali patirti vyrai ir moterys. Vyrai be padidinto irzlumo dažniau patiria tai, kas nėra tradiciškai siejama su depresija. Mano draugai ir šeima mane tikrai erzina, pradedu jų nekęsti. Jaučiatės pavargęs, neturite energijos, o bendravimas su žmonėmis gali tapti labai sunkus ir nebeteikti malonumo. Galite pastebėti, kad žmonių vengiate, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliojate.
Depresijos Formos
Kai kurios pagrindinės depresijos formos yra:
Didžioji Depresija: Tai sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas.
Distimija: Tai lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Bipolinis Sutrikimas: Jis apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais. Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis.
Sezoninė Afektinė Liga: Sezoninė afektinė liga yra depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
Pogimdyvinė Depresija: Ji pasireiškia moterims po gimdymo. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį ir sunkumus priimant sprendimus dėl kūdikio priežiūros. Pogimdyvinė depresija - tai emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Ši būklė dažnai pasireiškia liūdesiu, nerimu, nuovargiu, motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, sunkumais rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu. Pogimdyvinė depresija gali prasidėti per kelias savaites ar mėnesius po gimdymo ir trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau, jei nėra tinkamai gydoma. Svarbu žinoti, kad ši būklė nėra silpnumo požymis - ją lemia hormonų pokyčiai, nuovargis, stresas ir kiti veiksniai. Laiku pastebėjus simptomus ir kreipusis pagalbos, pogimdyvinė depresija yra sėkmingai gydoma psichoterapija, socialine parama ar, jei reikia, vaistais nuo depresijos. Pagalba ir supratimas iš artimųjų bei specialistų yra itin svarbūs moters sveikimui ir gerai savijautai. Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome.
Atipinė depresija: Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
Egzogeninė depresija: Egzogeninė depresija kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių.
Depresijos Priežastys
Depresija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių kombinacijos. Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Štai keli pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti depresiją:
Šeimos Istorija: Šeimos istorija gali padidinti depresijos riziką. Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, gali būti didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai susidurs su šia liga. Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
Smegenų Cheminės Medžiagos: Smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, turi didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Depresija gali atsirasti dėl šių cheminių medžiagų disbalanso. Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba.
Gyvenimo Įvykiai: Gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansinės problemos, gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
Trauminiai Įvykiai: Trauminiai įvykiai vaikystėje, tokie kaip smurtas ar nepriežiūra, taip pat gali palikti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai. Taip pat tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos.
Asmenybės Bruožai: Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, polinkis į pesimizmą ar per didelis jautrumas stresui, gali padidinti depresijos riziką.
Sveikatos Būklės: Tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip lėtinės ligos, hormonų disbalansas ar neurologiniai sutrikimai, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
Psichoaktyvios Medžiagos: Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas. Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą.
Negydomos Depresijos Pasekmės
Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Ji gali pabloginti santykius su šeima ir draugais, sumažinti darbingumą bei gyvenimo kokybę. Depresija taip pat gali padidinti riziką susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligomis, hipertenzija, insultu, virškinamojo trakto ligomis, opalige ar diabetu. Savižudybės rizika yra viena rimčiausių depresijos pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos.
Depresijos Gydymo Būdai
Depresijos įveikimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą. Psichoterapija yra vienas pagrindinių depresijos gydymo metodų. Ji apima įvairias terapijos formas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, humanistinė terapija ir egzistencinė terapija. Psichoterapija padeda pacientams suprasti savo emocijas, keisti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti naujų įgūdžių, kaip valdyti depresijos simptomus.
Medikamentinis Gydymas: Medikamentinis gydymas. Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą.
Šalia šių pagrindinių gydymo būdų, yra ir kitų metodų:
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač efektyvi, nes padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, pagerinti emocinę būseną. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus.
Antidepresantai: Vaistai nuo depresijos, tokie kaip antidepresantai, gali padėti sumažinti šios ligos simptomus. Jie dažnai naudojami kartu su psichoterapija, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus. Yra keletas antidepresantų grupių, kurios skiriasi savo veikimo mechanizmu ir šalutiniais poveikiais. Pasikonsultavę su gydytoju, pacientai gali rasti tinkamiausią medikamentinį gydymą, įskaitant naujausius ir geriausius antidepresantus. Naujausi ir geriausi antidepresantai dažnai pasižymi greitesniu poveikiu ir mažesniu šalutinių reiškinių skaičiumi, todėl vis daugiau pacientų gali pasiekti geresnę savijautą.
Sveikas Gyvenimo Būdas: Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miegas yra svarbūs depresijos valdymui. Fizinė veikla padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų - „laimės hormonų“ - gamybą. Tinkama mityba taip pat gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms ir bendrai savijautai. Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus psichikos sveikatai. Fizinė veikla padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką ir bendrą sveikatos būklę. Aerobikos pratimai, tokie kaip bėgimas, vaikščiojimas ar plaukimas, ypač veiksmingi kovojant su depresija. Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, gali padėti pagerinti nuotaiką ir psichikos sveikatą. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje, linų sėklose ir riešutuose, yra ypač naudingos smegenų veiklai.
Socialinė Parama: Bendravimas su šeima ir draugais gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą. Grupinės terapijos ar savipagalbos grupės taip pat gali būti naudingos, nes leidžia pacientams dalytis savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Socialinė parama yra labai svarbi depresijos gydymui. Bendravimas su šeima, draugais ir dalyvavimas savipagalbos grupėse gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą.
Atsipalaidavimo Technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda mažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai padeda sumažinti stresą ir pagerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS): Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) yra neinvazinė procedūra, kurios metu naudojami magnetiniai impulsai tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Ši technologija dažnai naudojama pacientams, kuriems nepadeda tradicinis gydymas vaistais ir psichoterapija.
Elektrošoko Terapija (ECT): Elektrošoko terapija (ECT) yra invazinė procedūra, kuri naudoja elektros srovę sukelti trumpus smegenų traukulius. Šis metodas gali būti veiksmingas pacientams, kurie kenčia nuo sunkių depresijos formų ir negaunamas atsakas į kitus gydymo būdus.
Kaip Padėti Sau Įveikti Depresiją
Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis ir susitvarkys savaime. Depresiją reikia gydyti, ji savaime nepraeina. Todėl, susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite. Nors esant tokioje būsenoje tai padaryti sunku, kadangi viskas atrodo beprasmiška ir beviltiška - bet būtina kažkam, kuo pasitikite, pasipasakoti.