Šiame straipsnyje nagrinėjama elgesio adaptacija, ypač atsižvelgiant į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų (ADS) turinčius asmenis. Aptariami sunkumai, su kuriais susiduria šie asmenys adaptacijos procese, bei socialinio darbuotojo vaidmuo, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Įvadas
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai ir asmens gyvenimo kokybei. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį padedant įvairių sutrikimų, įskaitant ADS, turintiems asmenims prisitaikyti prie visuomenės ir pagerinti savo gyvenimą. PSO dokumentai suteikė impulsą aktyvesniam psichikos sveikatos politikos bei jos priemonių plėtojimui Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Dvidešimt penkeri mūsų šalies Nepriklausomybės metai, mūsų šalies tapimas ES nare prisidėjo prie nemažų pokyčių psichikos sveikatos srityje. Joje palaipsniui ėmė įsigalėti biopsichosocialinės žmogaus prigimties suvokimo nuostatos, lėmusios paslaugų orientacija į asmens gyvenimo kokybės augimą.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS): esmė ir paplitimas
ADS - tai lėtinis sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio koncentracijos ir išlaikymo sunkumais, padidintu aktyvumu ir impulsų kontrolės stoka. Ilgą laiką manyta, kad ADS būdingas tik vaikams, tačiau dabar pripažįstama, kad šis sutrikimas gali tęstis ir suaugusiųjų amžiuje, neigiamai paveikdamas socialinę adaptaciją ir gyvenimo kokybę.
ADS paplitimas įvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis yra 2-7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų. Mažiausiai 50 proc. atvejų vaikystėje stebimi simptomai tęsiasi suaugusiems. Dabartiniu metu Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse naudojamoje Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų TLK-10 klasifikacijoje (toliau - TLK-10) ADS skiriama F 90 hiperkinezinių elgesio sutrikimų diagnostinė kategorija. Tačiau atskirose šalyse naudojami TLK - 10 variantai skiriasi sutrikimų diagnostikos detalumu.
Vykdomosios funkcijos ir jų sutrikimai sergant ADS
ADS turintys asmenys patiria ne tik dėmesio sukaupimo sunkumų. Paprastai būna sutrikusios tokios funkcijos kaip kelių užduočių vienu metu (multitasking) atlikimas, laiko valdymas ir kontrolė (keeping track of time), galvojimas į priekį, numatymas. Moksliniai klinikiniai ADS tyrimai pagrindė, jog asmenys, turintys ADS, turi vykdomųjų funkcijų sutrikimą. Vykdomosios funkcijos- tai kognityvinės smegenų funkcijos, kurios kontroliuoja ir užtikrina tikslinį žmogaus elgesį. Šios funkcijos įgalina asmenis numatyti pasekmes ir prisitaikyti prie situacijos pokyčių. Asmens funkcionavimui svarbu sugebėti sukaupti, išlaikyti ir paskirstyti dėmesį bei atsiriboti nuo nereikšmingų impulsų, dirgiklių ir minčių. Manoma, kad sugebėjimas abstrakčiai mastyti ir suformuluoti koncepciją taip pat yra vykdomosios funkcijos.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Vykdomosios funkcijos yra kelios ir kiekviena jų vystosi savo tempu. Viena jų - pagal R. A. Barkley:
- Iškelti idėją (ką nors sugalvoti) ir sukurti vidinius įsivaizdavimus, kaip pasiekti tikslą.2.3.4.
Vykdomųjų funkcijų sutrikimas stebimas esant autizmui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, Tourette'o sindromui, depresijai, šizofrenijai, ADS. Vykdomųjų funkcijų deficitas taip pat stebimas esant asocialiam elgesiui. Asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis taip pat turi pažeistas vykdomąsias funkcijas. Tai gali būti minėtų medžiagų poveikio smegenims rezultatas.
Socialiniai sunkumai ir bendravimo problemos
Suaugę asmenys, turintys ADS, patiria bendravimo sunkumų. Didžiulis praradimas ne tik asmeniui, tačiau ir bendruomenei yra dėl bendravimo sunkumų atsirandanti atskirtis. Socialinių įgūdžių asmuo pradeda mokytis nuo ankstyvos vaikystės, jų išmoksta stebint kitus žmones, kartojant jų elgesį, eksperimentuojant ir gaunant grįžtamąjį ryšį iš kitų. Tai paprastai prasideda vaikystėje ir vystosi su amžiumi. Vaikai pradeda to mokytis žaidimų metu bei per kitokias vaikystės veiklas. Kad asmuo turėtų stabilius santykius jis turi mokėti parodyti dėmesį, būti atsakingu ir kontroliuoti savo impulsus.
Kadangi daugelis žmonių neturi žinių apie šį sutrikimą, dažnai ADS turinčių asmenų socialinio bendravimo problemos gali būti suprantamos, kaip grubumas, egoizmas, neatsakingumas, tingumas, blogas auklėjimas ir pan. Dėl žemos savivertės šie asmenys, dažnai galvoja apie save, kad jie yra nevykėliai. ADS turintys suaugę asmenys turi socialinio bendravimo sunkumų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai neurobiologinės priežastys, nes ADS turinčių asmenų smegenys funkcionuoja kitaip. Antra vertus, kadangi ADS jie turi nuo vaikystės, tai reiškia, kad ADS paveikė jų socialinių įgūdžių mokymąsi. ADS turintiems asmenims kyla socialinių signalų ir kūno kalbos supratimo sunkumų. Jiems suprasti ir skaityti kitų asmenų veido išraiškas ir kūno kalbą, o tai komplikuoja jų bendravimą, nes jie praranda dalį informacijos, kurią kiti asmenys pagauna greitai ir beveik instinktyviai ir intuityviai.
Adaptacijos sunkumai ir socialinio darbuotojo vaidmuo
ADS turintys asmenys - tai kūrybingi ir pilni idėjų žmonės, tačiau dėl adaptacijos sunkumų - nesugebėjimo prisitaikyti aplinkoje (jų prisitaikymo lygis blogesnis negu iš jų tikimasi), šie asmenys gali sunkiai save realizuoti. Kadangi ADS turinčių asmenų laiko pojūtis yra sutrikęs, jiems sunku pradėti ir užbaigti veiklą. Dėl šios priežasties šie asmenys dažnai gali kitiems atrodyti nerealistiškai.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Socialinis darbuotojas, konsultuodamas asmenį, turi mokėti atpažinti ADS sutrikimus, kad galėtų taikyti tinkamus socialinio darbo metodus, planuoti veiklą, orientuotą į pokyčius. Mokslinė problema remiasi šiais klausimais: kokie sunkumai iškyla asmenų, turinčių ADS adaptacijos procese, kokie socialinio darbo metodai taikytini, kokie lavintini įgūdžiai, siekiant teigiamų pokyčių ADS turinčių asmenų gyvenime.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
tags: #elgesio #adaptacines #funkcijos